versija spausdinimui
(4)
Liuksemburgo finansų ministras Luc Frieden pareiškė, kad Kipro gelbėjimo taktika daugiau niekad neturėtų būti kartojama, t.y. jo nuomone, ateityje finansiškai gelbėjant bet kokią šalį, tam neturėtų būti naudojami tos šalies bankuose laikomi indėliai.
„Kipras neturėtų būti kartojamas ateityje. Veiksmai Kipro atžvilgiu buvo vienkartinis atvejis ir taip ir toliau turėtų likti” - tikino jis.
Liuksemburgo finansų ministro Luc Frieden nuomone, euro zona turėtų turėti teisę vykdyti intervencijas finansinių problemų kamuojamose bloko šalyse dar prieš tai, kai jos pačios kreipsis pagalbos. Jis tikina, jog nereikėtų laukti, kol visos septyniolika euro zonos šalių pritars tokiems veiksmams.
Priminsime, kad po to, kai Kipro bankai susidūrė su rimtomis finansinėmis problemomis, ši šalis buvo priversta kreiptis finansinės pagalbos, na o tarptautiniai kreditoriai, t.y. Europos komisija, Europos Centrinis bankas ir Tarptautinis Valiutos Fondas, t.y. taip vadinama trijulė, pareikalavo, jog dalį lėšų savo bankų gelbėjimui Kipro valdžia surinktų pati, be to, tai padaryti pasiūlyta apmokestinus šios šalies bankuose laikomus indėlius.
Žinoma, kad tokia informacija buvo neigiamai sutikta finansų rinkose, nes rinkos dalyviai ėmė nerimauti, kad panašūs veiksmai gali būti pritaikyti gelbėjant ir kitas šalis. Tuo tarpu Europos sąjungos bei Europos komisijos atstovai ėmė raminti teigdama, jog Kipras, dėl savo specifikos, t.y. labai didelis bankinis sektorius, yra išimtinis atvejis. Galiausiai buvo surastas kompromisinis sprendimas, tačiau vis tiek dalis indėlininkų praras nemažą dalį savo bankuose laikytų lėšų.
„Kipras neturėtų būti kartojamas ateityje. Veiksmai Kipro atžvilgiu buvo vienkartinis atvejis ir taip ir toliau turėtų likti” - tikino jis.
Liuksemburgo finansų ministro Luc Frieden nuomone, euro zona turėtų turėti teisę vykdyti intervencijas finansinių problemų kamuojamose bloko šalyse dar prieš tai, kai jos pačios kreipsis pagalbos. Jis tikina, jog nereikėtų laukti, kol visos septyniolika euro zonos šalių pritars tokiems veiksmams.
Priminsime, kad po to, kai Kipro bankai susidūrė su rimtomis finansinėmis problemomis, ši šalis buvo priversta kreiptis finansinės pagalbos, na o tarptautiniai kreditoriai, t.y. Europos komisija, Europos Centrinis bankas ir Tarptautinis Valiutos Fondas, t.y. taip vadinama trijulė, pareikalavo, jog dalį lėšų savo bankų gelbėjimui Kipro valdžia surinktų pati, be to, tai padaryti pasiūlyta apmokestinus šios šalies bankuose laikomus indėlius.
Žinoma, kad tokia informacija buvo neigiamai sutikta finansų rinkose, nes rinkos dalyviai ėmė nerimauti, kad panašūs veiksmai gali būti pritaikyti gelbėjant ir kitas šalis. Tuo tarpu Europos sąjungos bei Europos komisijos atstovai ėmė raminti teigdama, jog Kipras, dėl savo specifikos, t.y. labai didelis bankinis sektorius, yra išimtinis atvejis. Galiausiai buvo surastas kompromisinis sprendimas, tačiau vis tiek dalis indėlininkų praras nemažą dalį savo bankuose laikytų lėšų.