versija spausdinimui
(0)
Lenkija lieka skeptiška euro zonos atžvilgiu. Lenkijos ministras primininkas prabilo apie galimybę surengti referendumą dėl euro. Šalies gyventojai šiuo metu yra gana skeptiški dėl euro įsivedimo – naujausios apklausos rodo, kad 62 proc. gyventojų nepritartų tokiam žingsniui. Entuziazmu netrykšta ir Lenkijos vyriausybė, atrodo, kad savos pinigų politikos turėjimas vertinamas labiau nei galimybė prisijungti prie euro zonos. Kol kas Lenkija netenkina trijų iš penkių narystei euro zonoje keliamų kriterijų – turi didesnį nei 3 proc. BVP biudžeto deficitą, per didelę infliaciją ir nedalyvauja valiutos kurso mechanizme II (VKMII). Anksčiau Lenkija buvo užsibrėžusi prisijungti prie euro zonos 2012 metais, tačiau 2008 metais ištikusi krizė šiuos ketinimus nustūmė neapibrėžtam laiko tarpui. Šiandien kalbama, kad 2015 metai gali būti ta data, kada šalis vėl aiškiau mąstys dėl jungimosi prie pinigų sąjungos, įskaičiuojant ir tai, kad VKMII šaliai reikia išbūti dvejus metus, tad 2017 metai gali būti svarstomi kaip prisijungimo prie euro zonos data.
Akcijų rinka
Praėjusi savaitė ir vėl buvo nesėkminga Lenkijos bendrovių akcijų kainoms. „WIG“ akcijų indekso reikšmė per savaitę nusileido 1,2 proc., o „WIG 20“ indekso reikšmė krito 1,0 proc. Visų sektorių, išskyrus maisto ir pagrindinių medžiagų, indeksų reikšmės patyrė kritimus, o labiausiai pigo statybų ir žiniasklaidos bendrovių akcijos.
Kaip ir užpraėjusią savaitę Lenkijoje aktyviai diskutuota, ar energetikos milžinė „PGE“ turėtų tęsti Opolės projektą. Jį sudaro dviejų anglimi kūrenamų 900 MW galios elektros gamybos blokų statyba, o projekto vertė turėjo siekti daugiau nei 9 mlrd. zlotų. Galiausiai penktadienį „PGE“ oficialiai pranešė, kad projektas yra nutraukiamas, nes skaičiavimai rodo, kad investicija yra neatsiperkanti. Tai gali leisti „PGE“ daugiau lėšų skirti dividendams. Šios įmonės akcijos kaina per praėjusią savaitę išaugo 1,5 proc.
Beje, Opolės elektros gamybos blokų statybos darbų konsorciumo pagrindinis partneris yra pakankamai rimtų finansinių problemų turinti „Polimex-Mostostal“, tad šio projekto vykdymo nutraukimas realiai smogia dar vieną smūgį šiai įmonei. Tiesa, bendrovės vadovas teigia, kad įmonės skolų restruktūrizavimui tai įtakos neturės, nes Opolės projekto nutraukimas niekaip nekeičia restruktūrizavimo plano ir įmonė galės atsilaisvinusius išteklius panaudoti dalyvaujant kituose statybos darbų konkursuose. Beje, dar viena problema, su kuria susidūrė įmonė, yra susijusi su jos nesugebėjimu visiškai 250 mln. zlotų akcijų emisijos – kol kas akcijų neviešai išplatinta už 200 mln. zlotų, o tai jau prieštarauja restruktūrizavimo plano nuostatoms. Įmonės akcijų kaina per praėjusią savaitę krito 13,5 proc.
Iždo ministerijos viceministras Paweł Tamborski užsiminė, kad valstybė reikalaus daugiau dividendų iš jau minėtosios „PGE“ bei vario ir sidabro gamybos įmonės „KGHM“ nei kad jų siūlo mokėti bendrovių valdybos. Primintina, kad „PGE“ valdyba apsiūlė išmokėti 0,86 zloto dividendų vienai akcijai. „KGHM“ valdyba viešai sprendimo dėl dividendų dar nėra pateikusi. Pastarosios įmonės akcijos per praėjusią savaitę atšoko 1,1 proc. Valstybė taip pat ketina neleisti valstybinei gamtinių dujų gavybos bendrovei „PGNiG“ prasmukti nesumokėjusiai dividendų ir greičiausiai taip pat reikalaus bent 0,1 zloto akcijai dividendų. Bendrovės akcijos kaina per praėjusią savaitę krito 3,1 proc.
Beje, šiandien Lenkijos žiniasklaida paskelbė nutekinusi informaciją, kad „KGHM“ yra galimas Lenkijos oro avialinijų „LOT“ pirkėjas kartu su šalies pramonės vystymo agentūra. Jeigu tai yra tiesa, tokia žinia būtų neigiama bendrovės akcininkams, nes investicija į oro avialinijų bendrovę išvis vargu ar kada atsipirktų ir realiau, kad tik atneštų nuostolių. Beje, svarstoma, kad „KGHM“ gali būti panaudota ir kaip vadinamasis „white knight“ tam, kad įsigytų „Azoty Tarnow“ ir neleistų Rusijos „Acron“ atlikti priešiško perėmimo. Ir šis veiksmas taip pat nebūtų teigiamai sutiktas „KGHM“ smulkiųjų akcininkų.
Praėjusią savaitę Lenkijos centrinis bankas paskelbė 2013 m. pirmų dviejų mėnesių bankų sistemos rezultatą. Bankų grynasis pelnas sudarė 2,8 mlrd. zlotų ir buvo 2 proc. mažesnis nei prieš metus. Didžiausią neigiamą įtaką grynojo pelno kritimui turėjo net 8 proc. smukusios grynosios palūkanų pajamos bei 7 proc. mažėjusios grynosios komisinių pajamos. Padėtį gelbėjo tik mažėję atidėjiniai paskolų portfelio vertės sumažėjimui. Didžiausio šalies banko „PKO BP“, kaip tik praėjusią savaitę pristačiusi savo trejų metų veiklos gaires, akcijos per savaitę pabrango 0,7 proc.
Didžiausia Lenkijos mažmeninės prekybos drabužiais bendrovė „LPP“, turinti savo nemažą parduotuvių tinklą ir Lietuvoje, kovo mėn. pasiekė 286 mln. zlotų pardavimų apyvartą, kuri yra 18 proc. didesnė nei prieš metus. Visgi pardavimų plotas per metus išaugo 24 proc., tad realūs pardavimai viename kvadratiniame prekybos plote krito. Nepavasariški orai regione taip pat turi neigiamą įtaką ir šios įmonės pardavimų apyvartai. Beje, tikėtina, kad bendrovės I ketv. grynojo pelno metinis pokytis buvo neigiamas, įmonės veiklos sąnaudoms augus greičiau nei pajamoms. Visgi akcijos per savaitę pabrango 2,0 proc.
„PKN Orlen“ paskelbė, kad naftos perdirbimo marža kovą siekė 5,4 JAV dolerių už barelį, o tai yra 2,6 JAV dolerių daugiau nei prieš metus bei 0,5 JAV dolerių daugiau nei vasarį. Tokia marža leidžia tikėtis, kad grupės pelnas 2013 m. I ketv. turėjo būti didesnis nei prieš metus. Nepaisant to, akcijos kaina per praėjusią savaitę krito 2,7 proc.
Šie metai Varšuvos vertybinių popierių biržoje išlieka ganėtinai tušti naujų įmonių akcijų IPO atžvilgiu. Bent jau balandžio mėn. numatomas vos vienas labai nedidelis IPO pagrindinėję Varšuvos biržoje. Elevatorių ir kitos žemės ūkio produkcijos saugojimo įrangos gamyba užsiimanti bendrovė „Feerum“ siekia pritraukti 18 mln. zlotų, reikalingų veiklos plėtrai. Ši bendrovė turi būti žinoma Lietuvos žemdirbiams, nes bendrovės produkcija yra siūloma ir Lietuvoje. Realus didelis IPO Varšuvoje gali įvykti tik birželį, kai valstybė pirmą kartą viešai pardavinės elektros energetikos milžinės „Energa“ akcijas.
Rūta Medaiskytė
Vyr. ekonomistė
Tadas Povilauskas
Analitikas
AB bankas „Finasta“
Akcijų rinka
Praėjusi savaitė ir vėl buvo nesėkminga Lenkijos bendrovių akcijų kainoms. „WIG“ akcijų indekso reikšmė per savaitę nusileido 1,2 proc., o „WIG 20“ indekso reikšmė krito 1,0 proc. Visų sektorių, išskyrus maisto ir pagrindinių medžiagų, indeksų reikšmės patyrė kritimus, o labiausiai pigo statybų ir žiniasklaidos bendrovių akcijos.
Kaip ir užpraėjusią savaitę Lenkijoje aktyviai diskutuota, ar energetikos milžinė „PGE“ turėtų tęsti Opolės projektą. Jį sudaro dviejų anglimi kūrenamų 900 MW galios elektros gamybos blokų statyba, o projekto vertė turėjo siekti daugiau nei 9 mlrd. zlotų. Galiausiai penktadienį „PGE“ oficialiai pranešė, kad projektas yra nutraukiamas, nes skaičiavimai rodo, kad investicija yra neatsiperkanti. Tai gali leisti „PGE“ daugiau lėšų skirti dividendams. Šios įmonės akcijos kaina per praėjusią savaitę išaugo 1,5 proc.
Beje, Opolės elektros gamybos blokų statybos darbų konsorciumo pagrindinis partneris yra pakankamai rimtų finansinių problemų turinti „Polimex-Mostostal“, tad šio projekto vykdymo nutraukimas realiai smogia dar vieną smūgį šiai įmonei. Tiesa, bendrovės vadovas teigia, kad įmonės skolų restruktūrizavimui tai įtakos neturės, nes Opolės projekto nutraukimas niekaip nekeičia restruktūrizavimo plano ir įmonė galės atsilaisvinusius išteklius panaudoti dalyvaujant kituose statybos darbų konkursuose. Beje, dar viena problema, su kuria susidūrė įmonė, yra susijusi su jos nesugebėjimu visiškai 250 mln. zlotų akcijų emisijos – kol kas akcijų neviešai išplatinta už 200 mln. zlotų, o tai jau prieštarauja restruktūrizavimo plano nuostatoms. Įmonės akcijų kaina per praėjusią savaitę krito 13,5 proc.
Iždo ministerijos viceministras Paweł Tamborski užsiminė, kad valstybė reikalaus daugiau dividendų iš jau minėtosios „PGE“ bei vario ir sidabro gamybos įmonės „KGHM“ nei kad jų siūlo mokėti bendrovių valdybos. Primintina, kad „PGE“ valdyba apsiūlė išmokėti 0,86 zloto dividendų vienai akcijai. „KGHM“ valdyba viešai sprendimo dėl dividendų dar nėra pateikusi. Pastarosios įmonės akcijos per praėjusią savaitę atšoko 1,1 proc. Valstybė taip pat ketina neleisti valstybinei gamtinių dujų gavybos bendrovei „PGNiG“ prasmukti nesumokėjusiai dividendų ir greičiausiai taip pat reikalaus bent 0,1 zloto akcijai dividendų. Bendrovės akcijos kaina per praėjusią savaitę krito 3,1 proc.
Beje, šiandien Lenkijos žiniasklaida paskelbė nutekinusi informaciją, kad „KGHM“ yra galimas Lenkijos oro avialinijų „LOT“ pirkėjas kartu su šalies pramonės vystymo agentūra. Jeigu tai yra tiesa, tokia žinia būtų neigiama bendrovės akcininkams, nes investicija į oro avialinijų bendrovę išvis vargu ar kada atsipirktų ir realiau, kad tik atneštų nuostolių. Beje, svarstoma, kad „KGHM“ gali būti panaudota ir kaip vadinamasis „white knight“ tam, kad įsigytų „Azoty Tarnow“ ir neleistų Rusijos „Acron“ atlikti priešiško perėmimo. Ir šis veiksmas taip pat nebūtų teigiamai sutiktas „KGHM“ smulkiųjų akcininkų.
Praėjusią savaitę Lenkijos centrinis bankas paskelbė 2013 m. pirmų dviejų mėnesių bankų sistemos rezultatą. Bankų grynasis pelnas sudarė 2,8 mlrd. zlotų ir buvo 2 proc. mažesnis nei prieš metus. Didžiausią neigiamą įtaką grynojo pelno kritimui turėjo net 8 proc. smukusios grynosios palūkanų pajamos bei 7 proc. mažėjusios grynosios komisinių pajamos. Padėtį gelbėjo tik mažėję atidėjiniai paskolų portfelio vertės sumažėjimui. Didžiausio šalies banko „PKO BP“, kaip tik praėjusią savaitę pristačiusi savo trejų metų veiklos gaires, akcijos per savaitę pabrango 0,7 proc.
Didžiausia Lenkijos mažmeninės prekybos drabužiais bendrovė „LPP“, turinti savo nemažą parduotuvių tinklą ir Lietuvoje, kovo mėn. pasiekė 286 mln. zlotų pardavimų apyvartą, kuri yra 18 proc. didesnė nei prieš metus. Visgi pardavimų plotas per metus išaugo 24 proc., tad realūs pardavimai viename kvadratiniame prekybos plote krito. Nepavasariški orai regione taip pat turi neigiamą įtaką ir šios įmonės pardavimų apyvartai. Beje, tikėtina, kad bendrovės I ketv. grynojo pelno metinis pokytis buvo neigiamas, įmonės veiklos sąnaudoms augus greičiau nei pajamoms. Visgi akcijos per savaitę pabrango 2,0 proc.
„PKN Orlen“ paskelbė, kad naftos perdirbimo marža kovą siekė 5,4 JAV dolerių už barelį, o tai yra 2,6 JAV dolerių daugiau nei prieš metus bei 0,5 JAV dolerių daugiau nei vasarį. Tokia marža leidžia tikėtis, kad grupės pelnas 2013 m. I ketv. turėjo būti didesnis nei prieš metus. Nepaisant to, akcijos kaina per praėjusią savaitę krito 2,7 proc.
Šie metai Varšuvos vertybinių popierių biržoje išlieka ganėtinai tušti naujų įmonių akcijų IPO atžvilgiu. Bent jau balandžio mėn. numatomas vos vienas labai nedidelis IPO pagrindinėję Varšuvos biržoje. Elevatorių ir kitos žemės ūkio produkcijos saugojimo įrangos gamyba užsiimanti bendrovė „Feerum“ siekia pritraukti 18 mln. zlotų, reikalingų veiklos plėtrai. Ši bendrovė turi būti žinoma Lietuvos žemdirbiams, nes bendrovės produkcija yra siūloma ir Lietuvoje. Realus didelis IPO Varšuvoje gali įvykti tik birželį, kai valstybė pirmą kartą viešai pardavinės elektros energetikos milžinės „Energa“ akcijas.
Rūta Medaiskytė
Vyr. ekonomistė
Tadas Povilauskas
Analitikas
AB bankas „Finasta“