versija spausdinimui
(0)
Ketvirtadienį pagrindinių JAV akcijų indeksų reikšmės mažėjo nepaisant gerų JAV ekonominių rodiklių. Investuotojams didžiausią nerimą kėlė prasti euro zonos ekonominiai rodikliai bei neužtikrintumas dėl Kipro finansinio sektoriaus ateities.
S&P 500 indekso reikšmė sumažėjo 0,83 proc., Dow Jones Industrial Average (DJIA) mažėjo 0,62 proc., o Nasdaq Composite reikšmė – 0,97 proc. Didžiausią kainos smukimą DJIA indekse patyrė „Cisco Systems Inc.” ir „Hewlett-Packard Co.” bendrovės, kurių akcijų vertė sumažėjo atitinkamai 3,83 proc. Ir 2,62 proc.
Naujas bedarbių paraiškas užpildė mažiau amerikiečių negu buvo prognozuota. Bedarbių paraiškų skaičius augo nuo 334 tūkst. Iki 336 tūkst., kai analitikai prognozavo paraiškų padidėjimą iki 340 tūkst.
Vasario mėnesį būsto pardavimai antrinėje rinkoje augo 0,8 proc. Iki 4,98 mln. ir pasiekė trijų metų aukščiausią lygį. Tokį didelį pardavimų kiekį lėmė didelė pigių kreditų pasiūla, kuri atsirado Federaliniam Rezervų Bankui nusprendus bazinę palūkanų normą laikyti netoli nulio.
JAV pirmaujančių rodiklių indeksas augo sparčiau negu prognozuota, signalizuodamas apie šalies ekonomikos stiprėjimą. Indeksas padidėjo 0,5 proc., kai analitikai prognozavo mažesnį – 0,4 proc. augimą.
Vakarų Europa
Ketvirtadienį Vakarų Europoje mažėjo visi 18 nacionalinių akcijų kainų indeksų. Vakar rinkas nuvylė paskelbti pirkimo vadybininkų indeksai – Vokietijoje ir visoje euro zonoje gamybos indeksų reikšmės krito ir buvo mažesnės už 50, t.y. ribą skiriančią augimą nuo smukimo. Ekonomistai tai sutiko kaip ženklą, kad ir I ketv. regiono ūkiui bus ne koks ir BVP gali toliau mažėti. Europos centrinio banko prognozėmis, euro zonos ekonomika pradės atsigauti tik kažkada vėliau šiais metais.
Kipras toliau sprendžia problemą kaip gauti finansinę pagalbą. Anksčiau šią savaitę šalies parlamentas atmetė pasiūlymą apmokestinti indėlius – tai buvo sąlyga, su kuria Europos Komisija sutiko skolinti pinigų. Šiuo metu yra svarstoma kita galimybė kaip apmokestinti indėlius ir rengiamas naujas planas. Iš Rusijos Kipro finansų ministrui teks grįžti tuščiomis, nes joks susitarimas pasiektas nebuvo. Finansų rinkos nors ir nėra abejingos tam, kas vyksta Kipre, tačiau panašu, kad šių įvykių įtaka turėtų būti ribota. Kipro ekonomika savo dydžiu yra viena mažiausių euro zonoje ir savo dydžiu prilygsta Baltijos šalims.
Šiandien ateities sandoriai rodo rinkas laukiant verčių mažėjimo. Kol kas nesiseka spręsti Kipro bėdų ir investuotojai svarsto, kad šalis gali tapti pirmąją paliksiančia euro zoną.
Azija
Šįryt Azijos akcijų indeksai smunka ir investuotojai baiminasi, kad problemos Kipre gali stipriau paveikti euro zoną, o kartu ir visą ekonominę sistemą. Atsitraukė ir Japonijos investuotojai. Šalies akcijų indeksas pastarosiomis dienomis sparčiai augo iš centrinio banko tikintis intensyvesnio ekonomikos skatinimo. Vis dėlto, naujasis Japonijos banko vadovas H. Kuroda pirmojoje savo konferencijoje nepateikė žinių apie vyksiantį skatinimą.
Baltijos šalys
Vakar visos Baltijos biržose indeksų vertės mažėjo. Vilniaus akcijų biržoje nesiliauja pardavėjų spaudimas „Agrowill Group“ akcijoms, jos pigo dar 5,9 proc. „Invalda“ pranešė, kad savų akcijų supirkimo antras etapas bus vykdomas už svertinę 6 mėnesių bendrovės akcijų kainą rinkoje, įskaitant ir tiesioginius bei oficialaus siūlymo sandorius, tad kaina turėtų būti apie 2,34 eurus.
Talino biržoje vėl pasiekta solidi apyvarta – 1,2 mln. eurų. Iš dėmesio centro nesitraukia „Tallink Grupp“ – šįkart akcijos pigo 2,9 proc., investuotojams pasitraukiant iš pozicijos po paskutiniųjų savaičių augimo.
Rygos biržos indekso vertė beveik nekito, apyvarta siekė 72 tūkst. latų. „Olainfarm“ nelėtina apsukų – bendrovės akcijos pabrango dar 2,3 proc.
Lietuvos pramonės produkcija vasario mėnesį augo 1,6 proc. metiniu tempu, palyginti su 8,6 proc. sausį. Lietuvos pramonė junta recesijos kamuojamos euro zonos įtaką, ypač kai pastarojoje gamybos sektoriaus apklausos kol kad nežada šviesios ateities. Vis dėlto, gamyba Lietuvoje palyginti su daugeliu Europos šalių tebėra tvirtesnės būklės.
Žaliavos
Kiprui vis nerandant sprendimo ir paskelbus prastus euro zonos pirkimo vadybininkų indekso duomenis, ketvirtadienį naftos ateities sandorių kainos krito. „WTI“ rūšies nafta atpigo 0,89 proc., iki 92,13 JAV dolerių už barelį. Londono „Brent“ rūšies ateities sandorių kainos irgi krito 1,1 proc, arba 1,25 JAV dolerių, iki 107,47 JAV dolerių už barelį.
Aukso kaina ketvirtadienį pakilo 0,5 proc., iki 1614,88 JAV dolerių už Trojos unciją. Dėl Kipro problemų aukso paklausa auga, investuotojams siekiant išsaugoti savo sukaupto turto vertę. Sidabro kaina pakilo 1,4 proc., iki 29,21 JAV dolerių už unciją.
S&P 500 indekso reikšmė sumažėjo 0,83 proc., Dow Jones Industrial Average (DJIA) mažėjo 0,62 proc., o Nasdaq Composite reikšmė – 0,97 proc. Didžiausią kainos smukimą DJIA indekse patyrė „Cisco Systems Inc.” ir „Hewlett-Packard Co.” bendrovės, kurių akcijų vertė sumažėjo atitinkamai 3,83 proc. Ir 2,62 proc.
Naujas bedarbių paraiškas užpildė mažiau amerikiečių negu buvo prognozuota. Bedarbių paraiškų skaičius augo nuo 334 tūkst. Iki 336 tūkst., kai analitikai prognozavo paraiškų padidėjimą iki 340 tūkst.
Vasario mėnesį būsto pardavimai antrinėje rinkoje augo 0,8 proc. Iki 4,98 mln. ir pasiekė trijų metų aukščiausią lygį. Tokį didelį pardavimų kiekį lėmė didelė pigių kreditų pasiūla, kuri atsirado Federaliniam Rezervų Bankui nusprendus bazinę palūkanų normą laikyti netoli nulio.
JAV pirmaujančių rodiklių indeksas augo sparčiau negu prognozuota, signalizuodamas apie šalies ekonomikos stiprėjimą. Indeksas padidėjo 0,5 proc., kai analitikai prognozavo mažesnį – 0,4 proc. augimą.
Vakarų Europa
Ketvirtadienį Vakarų Europoje mažėjo visi 18 nacionalinių akcijų kainų indeksų. Vakar rinkas nuvylė paskelbti pirkimo vadybininkų indeksai – Vokietijoje ir visoje euro zonoje gamybos indeksų reikšmės krito ir buvo mažesnės už 50, t.y. ribą skiriančią augimą nuo smukimo. Ekonomistai tai sutiko kaip ženklą, kad ir I ketv. regiono ūkiui bus ne koks ir BVP gali toliau mažėti. Europos centrinio banko prognozėmis, euro zonos ekonomika pradės atsigauti tik kažkada vėliau šiais metais.
Kipras toliau sprendžia problemą kaip gauti finansinę pagalbą. Anksčiau šią savaitę šalies parlamentas atmetė pasiūlymą apmokestinti indėlius – tai buvo sąlyga, su kuria Europos Komisija sutiko skolinti pinigų. Šiuo metu yra svarstoma kita galimybė kaip apmokestinti indėlius ir rengiamas naujas planas. Iš Rusijos Kipro finansų ministrui teks grįžti tuščiomis, nes joks susitarimas pasiektas nebuvo. Finansų rinkos nors ir nėra abejingos tam, kas vyksta Kipre, tačiau panašu, kad šių įvykių įtaka turėtų būti ribota. Kipro ekonomika savo dydžiu yra viena mažiausių euro zonoje ir savo dydžiu prilygsta Baltijos šalims.
Šiandien ateities sandoriai rodo rinkas laukiant verčių mažėjimo. Kol kas nesiseka spręsti Kipro bėdų ir investuotojai svarsto, kad šalis gali tapti pirmąją paliksiančia euro zoną.
Azija
Šįryt Azijos akcijų indeksai smunka ir investuotojai baiminasi, kad problemos Kipre gali stipriau paveikti euro zoną, o kartu ir visą ekonominę sistemą. Atsitraukė ir Japonijos investuotojai. Šalies akcijų indeksas pastarosiomis dienomis sparčiai augo iš centrinio banko tikintis intensyvesnio ekonomikos skatinimo. Vis dėlto, naujasis Japonijos banko vadovas H. Kuroda pirmojoje savo konferencijoje nepateikė žinių apie vyksiantį skatinimą.
Baltijos šalys
Vakar visos Baltijos biržose indeksų vertės mažėjo. Vilniaus akcijų biržoje nesiliauja pardavėjų spaudimas „Agrowill Group“ akcijoms, jos pigo dar 5,9 proc. „Invalda“ pranešė, kad savų akcijų supirkimo antras etapas bus vykdomas už svertinę 6 mėnesių bendrovės akcijų kainą rinkoje, įskaitant ir tiesioginius bei oficialaus siūlymo sandorius, tad kaina turėtų būti apie 2,34 eurus.
Talino biržoje vėl pasiekta solidi apyvarta – 1,2 mln. eurų. Iš dėmesio centro nesitraukia „Tallink Grupp“ – šįkart akcijos pigo 2,9 proc., investuotojams pasitraukiant iš pozicijos po paskutiniųjų savaičių augimo.
Rygos biržos indekso vertė beveik nekito, apyvarta siekė 72 tūkst. latų. „Olainfarm“ nelėtina apsukų – bendrovės akcijos pabrango dar 2,3 proc.
Lietuvos pramonės produkcija vasario mėnesį augo 1,6 proc. metiniu tempu, palyginti su 8,6 proc. sausį. Lietuvos pramonė junta recesijos kamuojamos euro zonos įtaką, ypač kai pastarojoje gamybos sektoriaus apklausos kol kad nežada šviesios ateities. Vis dėlto, gamyba Lietuvoje palyginti su daugeliu Europos šalių tebėra tvirtesnės būklės.
Žaliavos
Kiprui vis nerandant sprendimo ir paskelbus prastus euro zonos pirkimo vadybininkų indekso duomenis, ketvirtadienį naftos ateities sandorių kainos krito. „WTI“ rūšies nafta atpigo 0,89 proc., iki 92,13 JAV dolerių už barelį. Londono „Brent“ rūšies ateities sandorių kainos irgi krito 1,1 proc, arba 1,25 JAV dolerių, iki 107,47 JAV dolerių už barelį.
Aukso kaina ketvirtadienį pakilo 0,5 proc., iki 1614,88 JAV dolerių už Trojos unciją. Dėl Kipro problemų aukso paklausa auga, investuotojams siekiant išsaugoti savo sukaupto turto vertę. Sidabro kaina pakilo 1,4 proc., iki 29,21 JAV dolerių už unciją.