versija spausdinimui
(1)
Antrą dieną iš eilės JAV rinkos nerodė aiškios krypties. Pirmojoje dienos pusėje tęsėsi vakarykštis akcijų kainų kritimas, tačiau antroje dienos pusėje JAV investuotojai įgavo pasitikėjimo rinkomis ir pagrindinių JAV indeksų reikšmės paaugo: S&P 500 indeksas padidėjo 0,13 proc., Nasdaq Composite 0,09 proc., o Dow Jones Industrial Average (DJIA) – 0,04 proc. Didžiausią augimą iš DJIA indekso bendrovių demonstravo „IBM” ir „Boeing Co.”, kurių akcijų kainos augo atitinkamai 0,72 ir 0,70 proc. Didžiausią kainos smukimą patyrė „Merck & Co Inc.“, kurios kaina sumažėjo 1,58 proc.
Sausio mėnesį JAV verslo atsargos padidėjo 1 proc., tai. didžiausias atsargų padidėjimas nuo 2011 gegužės mėnesio. Tikėtina, kad toks verslo atsargų padidėjimas įspėja apie augančią paklausą. Tuo tarpu analitikai prognozavo - 0,5 proc. padidėjimą. O gruodžio mėnesį atsargos augo 0,3 proc.
Mažmeninės prekybos apimtys JAV didėjo ketvirtą mėnesį iš eilės. Vasario mėnesį prekybos apimtis pranoko analitikų lūkesčius ir augo 1,1 proc. Buvo tikėtasi mažesnio – 0,5 proc. augimo. Sparčiausiai augo mašinų ir lengvųjų sunkvežimių prekyba. Antros pagal dydį automobilių gamintojos “Ford Motor Co.” pardavimai praėjusį mėnesį padidėjo 9,3 proc.
Vasario mėnesį JAV biudžeto deficitas buvo 203,5 mlrd. JAV dolerių – 12 proc. mažiau negu praėjusiais metais. Šie duomenys beveik atitiko analitikų prognozuotą 205 mlrd. JAV dolerių deficitą. Nuo Sausio 1-os dienos padidėję mokesčiai valstybės pajamas padidino 122,8 mlrd. JAV dolerių. Vartojimas sumažėjo 326,3 mlrd JAV dolerių.
Vakarų Europa
Ketvirtadienį Vakarų Europos rinkose buvo juntamos slogesnės nuotaikos, sumažėjo 10 iš 18 nacionalinių akcijų kainų indeksų reikšmių. Vėliau skelbti geri JAV mažmeninės prekybos duomenys padėjo akcijų kainoms atsitiesti, tačiau bendras dienos pokytis buvo minuso ženklu. Italijos FTSE MIB indeksas mažėjo 1,6 proc. po to kai obligacijų aukcione investuotojai pareikalavo didesnių palūkanų. Pirmą kartą po reitingo sumažinimo šalis platino vyriausybės obligacijas – 2015 metais išperkamų vertybinių popierių parduota 3,32 mlrd. eurų už 2,48 proc. pajamingumą.
Rinkos dalyvius nuvylė ir keleto įmonių rezultatai. Ispanijos drabužių mažmenininkė, kuri yra didžiausia pasaulyje, „Inditex“ vakar prarado 2,6 proc. savo vertės. Bendrovė paskelbė, kad jos grynosios pajamos per tris mėnesius iki sausio sumažėjo 12 proc. iki 705 mln. eurų – tai buvo lėčiausias pelno augimas per paskutinius penkis ketvirčius. Didžiausios Italijos komunalinių paslaugų bendrovės „Enel“ akcijos pigo 6 proc. – mažiausios kainos nuo rugpjūčio. Bendrovės grynosios pajamos sumažėjo 79 proc. ir pasak jos atstovų neatsigaus iki 2017 metų. Įmonės veiklai trukdo silpstanti šalies vidaus paklausa ir didesni mokesčiai.
Euro zonos pramonės produkcija sausio mėnesį sumažėjo 0,4 proc., kai ekonomistai tikėjosi 0,1 proc. smukimo. Ekonomistai tokią žinią sutiko su didele atsarga, nes tai dar vienas ženklas, kad regiono recesija tesėsi ir I ketv.
Šiandien ateities sandoriai nerodo aiškios krypties Europos rinkose. Vėliau viliamasi sulaukti žinių apie JAV darbo rinką, kurios ir gali suteikti pretekstą rinkoms kilti arba kristi.
Azija
Šįryt Azijos rinkose buvo galima justi investuotojų nerimą dėl tolesnės Kinijos ekonominės politikos. Baimintasi, kad šalies vyriausybė ribos nekilnojamojo turto rinkos augimą ir Honkongo bankai padidino būsto paskolų palūkanas.
Priešingai, Japonijos akcijų rinkoje buvo galima stebėti stiprų augimą – Nikkei 225 indeksas išaugo 1,16 proc. Tikimasi, kad naujasis Japonijos banko vadovas galų gale bus patvirtintas visų politinių organų. Iš naujojo centrinio banko vadovo H. Kuroda tikimasi aktyvaus ekonomikos skatinimo.
Baltijos šalys
Vakar Vilniaus ir Rygos akcijų biržų indeksai augo, o Talino biržos indeksas prarado 0,6 proc. savo vertės. „Lesto” patvirtino ketinimus imti 260 mln. litų paskolą. Tai augino akcijų kainą 1,77 proc., investuotojams tikintis, kad dalis tų pinigų bus skirta dividendams. „Klaipėdos nafta” pateikė skurdą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jų atžvilgiu. Tokie trukdymai nepatinka investuotojams, akcijos rinkoje pigo 1,1 proc. „Olainfarm” vertybinių popierių kaina buvo pasiekusi 4,21 lato.
Žaliavos
Trečiadienį „WTI“ rūšies sandorių kainos šiek tiek krito po keturių dienų kilimo. Tai įvyko pabrangus doleriui po paskelbtų geresnių mažmeninės prekybos rezultatų, nei tikėjosi ekspertai. Prekybos sesijos pabaigoje „WTI“ naftos sandorių kainos buvo 2 centais mažesnės nei prieš dieną ir uždarymo kaina buvo 92,52 JAV dolerių. Dėl kylančios JAV naftos gamybos bei lėtai augančios paklausos, rinkos paklausa yra gerai patenkinta. Londono „Brent“ rūšies naftos sandoriai ir vėl atpigo. Kainos krito 1,13 JAV dolerių, arba 1 proc., iki 108,52 JAV dolerių už barelį.
JAV mažmeninės prekybos rezultatai padarė įtaką ir aukso kainoms. Dėl gerų rezultatų pabrangęs doleris pastūmė aukso ateities sandorių kainas žemyn. Kaina krito 3,30 JAV dolerių, arba 0,2 proc., iki 1 588,40 JAV dolerių už Trojos unciją. Sidabras irgi krito – 0,7 proc., iki 28,96 JAV dolerių už unciją.
Sausio mėnesį JAV verslo atsargos padidėjo 1 proc., tai. didžiausias atsargų padidėjimas nuo 2011 gegužės mėnesio. Tikėtina, kad toks verslo atsargų padidėjimas įspėja apie augančią paklausą. Tuo tarpu analitikai prognozavo - 0,5 proc. padidėjimą. O gruodžio mėnesį atsargos augo 0,3 proc.
Mažmeninės prekybos apimtys JAV didėjo ketvirtą mėnesį iš eilės. Vasario mėnesį prekybos apimtis pranoko analitikų lūkesčius ir augo 1,1 proc. Buvo tikėtasi mažesnio – 0,5 proc. augimo. Sparčiausiai augo mašinų ir lengvųjų sunkvežimių prekyba. Antros pagal dydį automobilių gamintojos “Ford Motor Co.” pardavimai praėjusį mėnesį padidėjo 9,3 proc.
Vasario mėnesį JAV biudžeto deficitas buvo 203,5 mlrd. JAV dolerių – 12 proc. mažiau negu praėjusiais metais. Šie duomenys beveik atitiko analitikų prognozuotą 205 mlrd. JAV dolerių deficitą. Nuo Sausio 1-os dienos padidėję mokesčiai valstybės pajamas padidino 122,8 mlrd. JAV dolerių. Vartojimas sumažėjo 326,3 mlrd JAV dolerių.
Vakarų Europa
Ketvirtadienį Vakarų Europos rinkose buvo juntamos slogesnės nuotaikos, sumažėjo 10 iš 18 nacionalinių akcijų kainų indeksų reikšmių. Vėliau skelbti geri JAV mažmeninės prekybos duomenys padėjo akcijų kainoms atsitiesti, tačiau bendras dienos pokytis buvo minuso ženklu. Italijos FTSE MIB indeksas mažėjo 1,6 proc. po to kai obligacijų aukcione investuotojai pareikalavo didesnių palūkanų. Pirmą kartą po reitingo sumažinimo šalis platino vyriausybės obligacijas – 2015 metais išperkamų vertybinių popierių parduota 3,32 mlrd. eurų už 2,48 proc. pajamingumą.
Rinkos dalyvius nuvylė ir keleto įmonių rezultatai. Ispanijos drabužių mažmenininkė, kuri yra didžiausia pasaulyje, „Inditex“ vakar prarado 2,6 proc. savo vertės. Bendrovė paskelbė, kad jos grynosios pajamos per tris mėnesius iki sausio sumažėjo 12 proc. iki 705 mln. eurų – tai buvo lėčiausias pelno augimas per paskutinius penkis ketvirčius. Didžiausios Italijos komunalinių paslaugų bendrovės „Enel“ akcijos pigo 6 proc. – mažiausios kainos nuo rugpjūčio. Bendrovės grynosios pajamos sumažėjo 79 proc. ir pasak jos atstovų neatsigaus iki 2017 metų. Įmonės veiklai trukdo silpstanti šalies vidaus paklausa ir didesni mokesčiai.
Euro zonos pramonės produkcija sausio mėnesį sumažėjo 0,4 proc., kai ekonomistai tikėjosi 0,1 proc. smukimo. Ekonomistai tokią žinią sutiko su didele atsarga, nes tai dar vienas ženklas, kad regiono recesija tesėsi ir I ketv.
Šiandien ateities sandoriai nerodo aiškios krypties Europos rinkose. Vėliau viliamasi sulaukti žinių apie JAV darbo rinką, kurios ir gali suteikti pretekstą rinkoms kilti arba kristi.
Azija
Šįryt Azijos rinkose buvo galima justi investuotojų nerimą dėl tolesnės Kinijos ekonominės politikos. Baimintasi, kad šalies vyriausybė ribos nekilnojamojo turto rinkos augimą ir Honkongo bankai padidino būsto paskolų palūkanas.
Priešingai, Japonijos akcijų rinkoje buvo galima stebėti stiprų augimą – Nikkei 225 indeksas išaugo 1,16 proc. Tikimasi, kad naujasis Japonijos banko vadovas galų gale bus patvirtintas visų politinių organų. Iš naujojo centrinio banko vadovo H. Kuroda tikimasi aktyvaus ekonomikos skatinimo.
Baltijos šalys
Vakar Vilniaus ir Rygos akcijų biržų indeksai augo, o Talino biržos indeksas prarado 0,6 proc. savo vertės. „Lesto” patvirtino ketinimus imti 260 mln. litų paskolą. Tai augino akcijų kainą 1,77 proc., investuotojams tikintis, kad dalis tų pinigų bus skirta dividendams. „Klaipėdos nafta” pateikė skurdą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jų atžvilgiu. Tokie trukdymai nepatinka investuotojams, akcijos rinkoje pigo 1,1 proc. „Olainfarm” vertybinių popierių kaina buvo pasiekusi 4,21 lato.
Žaliavos
Trečiadienį „WTI“ rūšies sandorių kainos šiek tiek krito po keturių dienų kilimo. Tai įvyko pabrangus doleriui po paskelbtų geresnių mažmeninės prekybos rezultatų, nei tikėjosi ekspertai. Prekybos sesijos pabaigoje „WTI“ naftos sandorių kainos buvo 2 centais mažesnės nei prieš dieną ir uždarymo kaina buvo 92,52 JAV dolerių. Dėl kylančios JAV naftos gamybos bei lėtai augančios paklausos, rinkos paklausa yra gerai patenkinta. Londono „Brent“ rūšies naftos sandoriai ir vėl atpigo. Kainos krito 1,13 JAV dolerių, arba 1 proc., iki 108,52 JAV dolerių už barelį.
JAV mažmeninės prekybos rezultatai padarė įtaką ir aukso kainoms. Dėl gerų rezultatų pabrangęs doleris pastūmė aukso ateities sandorių kainas žemyn. Kaina krito 3,30 JAV dolerių, arba 0,2 proc., iki 1 588,40 JAV dolerių už Trojos unciją. Sidabras irgi krito – 0,7 proc., iki 28,96 JAV dolerių už unciją.