versija spausdinimui
(0)
Po maždaug mėnesį trukusių derybų Amerikos politikai, kaip ir ko gero galima buvo tai nuspėti, pasiekė kompromisą dėl fiskalinio skardžio. Antradienį šalies Senatas patvirtino šį susitarimą, kuris leis išvengti Amerikai grėsusio fiskalinio skardžio, t.y. automatinio biudžeto išlaidų mažinimo ir mokesčių padidinimo. Tačiau vis dėl to dar lieka balsavimas šalies Atstovų rūmuose, kur dauguma priklauso respublikonams, na o po to teisės aktus dar turi pasirašyti Amerikos prezidentas Barakas Obama.
Abi derybose dalyvavusios pusės, palyginus su derybų pradžioje buvusiomis pozicijomis, padarė nuolaidų. Remiantis Senato patvirtintais teisės aktais, nuo šių metų pradžios mokesčiai Amerikoje padidės tik tiems asmenims, kurie gauna didžiausias pajamas, na o viduriniosios ir žemesnės klasių atstovams mokesčių lengvatos nuo šių metų pradžios nebus panaikintos.
Nuo šių metų pradžios Amerikoje mokesčiai didėja tik tiems individualiems asmenims, kurių metinės pajamos yra didesnės nei 400 tūkstančių dolerių bei toms poroms, arba namų ūkiams, kurių metinės pajamos viršija 450 tūkstančių dolerių vertę. Priminsime, kad jeigu Amerikos politikams vis dėl to nebūtų pavykę susitarti, nuo šių metų pradžios visiems be išimties šalies piliečiams būtų nustojusios galioti mokesčių lengvatos, t.y. visiems būtų padidėję mokesčiai.
Amerikos Senate už susitarimą dėl fiskalinio skardžio balsavo 89 politikai, na o 8 balsavo prieš.
Kad šalies politikai galėtų pasiekti platesni susitarimą dėl išlaidų mažinimo, nuo šių metų pradžios turėjęs prasidėti automatinis biudžeto išlaidų mažinimas, bus atidėtas dviems mėnesiams.
Kaip minėta, dabar balsavimas dar turi būti surengtas Amerikos Atstovų rūmuose, tačiau bent kol kas dar nėra aišku, kada jis įvyks. Vis dar išlieka rizika, kad Atstovų rūmai nepatvirtins teisės aktų ir grąžins juos atgal į Senatą.
„Nors nei demokratai, nei respublikonai nepasiekė pilnai to ko siekė, šis susitarimas yra naudingas mūsų šaliai ir Atstovų rūmai jį turi nedelsiant patvirtinti“ - po balsavimo Amerikos Senate teigė šalies prezidentas Barakas Obama.
Abi derybose dalyvavusios pusės, palyginus su derybų pradžioje buvusiomis pozicijomis, padarė nuolaidų. Remiantis Senato patvirtintais teisės aktais, nuo šių metų pradžios mokesčiai Amerikoje padidės tik tiems asmenims, kurie gauna didžiausias pajamas, na o viduriniosios ir žemesnės klasių atstovams mokesčių lengvatos nuo šių metų pradžios nebus panaikintos.
Nuo šių metų pradžios Amerikoje mokesčiai didėja tik tiems individualiems asmenims, kurių metinės pajamos yra didesnės nei 400 tūkstančių dolerių bei toms poroms, arba namų ūkiams, kurių metinės pajamos viršija 450 tūkstančių dolerių vertę. Priminsime, kad jeigu Amerikos politikams vis dėl to nebūtų pavykę susitarti, nuo šių metų pradžios visiems be išimties šalies piliečiams būtų nustojusios galioti mokesčių lengvatos, t.y. visiems būtų padidėję mokesčiai.
Amerikos Senate už susitarimą dėl fiskalinio skardžio balsavo 89 politikai, na o 8 balsavo prieš.
Kad šalies politikai galėtų pasiekti platesni susitarimą dėl išlaidų mažinimo, nuo šių metų pradžios turėjęs prasidėti automatinis biudžeto išlaidų mažinimas, bus atidėtas dviems mėnesiams.
Kaip minėta, dabar balsavimas dar turi būti surengtas Amerikos Atstovų rūmuose, tačiau bent kol kas dar nėra aišku, kada jis įvyks. Vis dar išlieka rizika, kad Atstovų rūmai nepatvirtins teisės aktų ir grąžins juos atgal į Senatą.
„Nors nei demokratai, nei respublikonai nepasiekė pilnai to ko siekė, šis susitarimas yra naudingas mūsų šaliai ir Atstovų rūmai jį turi nedelsiant patvirtinti“ - po balsavimo Amerikos Senate teigė šalies prezidentas Barakas Obama.