versija spausdinimui
(1)
Pasirinkdamas didesnę riziką ir investuodamas į akcijas investuotojas tikisi uždirbti, be to daugiau nei iš konservatyvesnių investicijų. Bet kaip žinia šiems lūkesčiams ne visada lemta išsipildyti ir nesėkmės atveju yra tikimybė prarasti mažesnę ar didesnę dalį investuoto kapitalo. Taigi, kodėl ne visos investicijos būna pelningos? Priežasčių daug ir keletą jų pabandysime apžvelgti.
Įmonės akcijų vertė gali kristi jeigu:
- Konkurentai veikia geriau, pvz. turi naują produktą, kuris yra pranašesnis už jūsų įmonės arba jų savikaina yra mažesnė;
- Vartotojai nenori pirkti įmonės, į kurią investavote produkcijos;
- Vadovai nesugeba gerai vadovauti verslui, jie išleidžia pernelyg daug pinigų ir jų išlaidos yra didesnės nei pajamos;
- Vadovai yra nesąžiningi. Jūsų pinigus naudoja savo poreikiams vietoj to, kad panaudotų juos versle;
- Vadovai pateikia nesąžiningą informaciją apie visas verslo sritis: buvusį ar būsimą pelną, sutartis su klientais, kurių iš tikro nėra, kad apgautų investuotojus klastoja finansinius duomenis;
- Kiti investuotojai galvos, jog bendrovės akcijos, atsižvelgiant į jos būklę bei ateities perspektyvas yra per brangios;
- Bendrovės akcijomis prekiaujantys spekuliuotojai ar suinteresuotų asmenų grupės manipuliuoja kaina, neatsižvelgdami į realią bendrovės vertę. Po to, kai taip dirbtinai užkeliama bendrovės akcijų kaina, akcijos išparduodamos, kaina krenta, o investuotojai praranda savo pinigus;
Tai tik kelios akcijų vertės mažėjimo priežastys. Nors dažniausiai pagrindiniai veiksniai, įtakojantys akcijų kainą yra betarpiškai susiję su pačia bendrove, tačiau nereikia pamiršti ir nuvertinti makroekonominės šalies ar regiono situacijos, verslo cikliškumo, kitų investuotojų veiksmų bei globalių faktorių. Toliau apžvelgsime šešias pagrindines visuotinio akcijų kainų kritimo priežastis, kurias turėtų žinoti kiekvienas investuotojas: labai aukštas P/E santykis, recesija, depresija, didelė infliacija, stagfliacija ir pervertinimas.
Aukštas P/E santykis
Kalbant apie akcijas labai dažnai sutinkamas akcijos rinkos kainos ir pelno santykio rodiklis P/E (price/earnings ratio), kur P - akcijos rinkos kaina, o E - pelnas tenkantis vienai akcijai. P/E rodiklis yra akcijos rinkos kainos ir paskutinių 12 mėnesių grynojo pelno vienai akcijai santykis. Šis parodo kiek investuotojai šiuo metu yra pasiryžę mokėti už vieną bendrovės pelno litą. Bendru atveju didelis P/E rodo, kad rinkoje bendrovė yra laikoma perspektyvia. Mažas rodiklis gali reikšti, kad įmonė neįvertinta arba rinka netiki, kad įmonė taip sėkmingai dirbs toliau. Pavyzdžiui, bendrovės P/E rodiklis lygus 10 rodo, kad į įmonės akcijas investuotos lėšos sugrįžtų per 10 metų, tariant kad bendrovė visą uždirbtą pelną skirtų dividendams (neįvertinant mokesčių ir to, kad pinigai per šį laikotarpį gali nuvertėti). P/E santykis padeda investuotojui apsispręsti, kokios kompanijos ar bendrovių grupės akcijas pirkti, ar akcijos rinkoje yra pervertintos, o gal nepakankamai įvertintos.
Nors prieš kelis metus Lietuvos bendrovių P/E rodikliai buvo gana žemi (iki 10), tačiau šiuo metu jie panašūs į kitų didžiausių pasaulio rinkų rodiklius ir vidutiniškai siekia 20. Palyginimui vidutinis JAV įmonių, priklausančių S&P 500 indeksui, P/E rodiklis 2006 metų 1 ketvirtį buvo 17. Per pastaruosius 50 metų S&P500 P/E santykis svyravo tarp 10 ir 20, tačiau kartais P/E santykis peržengdavo šias ribas - nukrisdavo žemiau 10 (6 - 1946 m.) arba viršydavo 20 (28 - 1998 ir 22 - 1961 m.).
Ką tai reiškia? Aukštas P/E santykis rodo, kad investuotojai moka didelę kainą už būsimą bendrovės pelną. Tai darydami jie tikisi, kad kompanijos ateityje padidins savo pelnus, kad ekonomika bus sveika ir kad infliacija netruks ilgai ir nebus didelė.
Kai JAV įmonių, įtrauktų į Dow Jones arba S&P 500, P/E lygus 20 ar daugiau, infliacija yra tinkama, investuotojai nusiteikę optimistiškai, yra įsitikinę, kad kompanijos artimiausioje ateityje klestės. Žemą P/E nulemia ekonominės problemos bei investuotojų pesimizmas. Kita vertus, perspektyvių įmonių, kurių P/E yra žemas, akcijų kainos turi didelės potencijos brangti. Todėl šio rodiklio reikšmė ne visada gali būti vertinama vienareikšmiškai.
Nuo 1992 m. iki 1998 m. JAV rinkos kilimas sąlygojo stiprų kainų augimą (įmonių, sudarančių S&P 500, P/E pasiekė rekordinį lygį - 28). Dar labiau kilo naujųjų technologijų bei internetinių bendrovių akcijų kainos. Investuotojai pradėjo jaudintis, ar bulių rinka gali tęstis tiek ilgai. Štai kur gali praversti žinios apie rinkas ir apie tai kaip akcijų kaina kinta priklausomai nuo pelnų. Kai kurie analitikai manė, jog tuo metu JAV akcijų kainos pasiekė ribą ir atsirado išpūsto kainų burbulo pavojus. Negalima tikėtis akcijų kainų augimo, jeigu nedidės korporacijų pelnai. Nuo 1992 m. iki 1999 m. JAV akcijų kainos kasmet vidutiniškai augo 18%. Toks spartus pelnų didėjimas yra labai retas ir dažniausiai atsitinka po recesijos ir vargu ar įmanomas kitomis aplinkybėmis. Nuo 1920 m. dar nebuvo tokio dešimtmečio, kuomet korporacijų pelnai augtų greičiau nei 10% per metus. 2000 m. pavasarį įvyko tai kas ir turėjo įvykti, sprogo kainų burbulas, nuo kurio labiausiai nukentėjo NASDAQ kotiruojamos naujųjų technologijų bendrovės. Per sekančius du metus NASDAQ indeksas prarado net 78% savo vertės ir sumenko nuo 5046 iki 1114.
Recesija
Recesija - tai bendro ekonomikos smukimo laikotarpis, kai Bendrasis vidaus produktas (BVP) mažėja du ar daugiau ketvirčius iš eilės. Paprastai akcijų kainos krenta dar prieš recesiją, kadangi investuotojai, pradeda pardavinėti savo turimus vertybinius popierius pasirodžius pirmiems recesijos požymiams. Po to, kai ekonomika pradeda klupčioti, vartotojai apriboja savo išlaidas, padaugėja bedarbių. Pasikeitus ekonominei situacijai daugelis kompanijų stengiasi uždirbti bent dalį anksčiau gauto pelno arba net pradeda kovoti dėl išlikimo. Atsiradus sunkumams, kurie, atrodo, bus dar blogesni - akcijų kainos dažniausiai krenta. Kiekvienos recesijos metu akcijų kainos atsigaudavo dar tada, kai ekonominis nuosmukis dar būdavo nepasibaigęs. Štai kodėl svarbu apsisaugoti nuo pagundų išparduoti savo turimus vertybinius popierius esant blogoms ekonominėms naujienoms ar laukti gerų ekonominių naujienų investicijoms. Kiekvienas ekonominis pakilimas būna vėliau nei akcijų rinkos atsigavimas, todėl jei vadovausitės ekonominiais pranešimais, prarasite dalį pelno.
Depresija
Depresija -tai laikotarpis, kuriuo žymiai sumažėja verslo aktyvumas. Depresiją dažnai lydi aukštas nedarbo lygis bei defliacija. Tai yra bene labiausiai gąsdinantis žmones laiko periodas. Kai kurie JAV investuotojai atsimena 1929 metų nuosmukį, dar vadinamą Didžiąja Depresija. Nuo 1970 m. iki 2001 m. investuotojai į JAV akcijų rinką patyrė įvairių nuosmukių:
• 5% nuosmukį 38 kartus
• 10% nuosmukį 12 kartus
• 15% nuosmukį 7 kartus
• 20% nuosmukį 5 kartus
• 25% nuosmukį 4 kartus
Vis tik per 50 metų JAV akcijų rinka nugalėjo sunkumus. Korporacijų pelnai vidutiniškai padidėjo 54, o akcijų kainos - 64 kartus.
Infliacija
Infliacija - tai visuotinis prekių ir paslaugų kainų didėjimas, paprastai matuojamas vartotojų kainų indeksu. Infliacijai augant darosi vis sunkiau uždirbti pinigus. Kompanijos turi daugiau mokėti už žaliavas, daugiau kainuoja darbo jėga. Reikia mokėti didesnes palūkanas už paskolas. Nors gamintojai gali pakelti prekių ir paslaugų kainas, tačiau jos atsiliks nuo dar aukštesnių kaštų. JAV 1970 m. stipriai padidėjo infliacija. Investuotojai pradėjo žiūrėti skeptiškai į padidėjusius kompanijų pelnus. Šis laikotarpis buvo išimtis taisyklei, kuri skelbia, kad augant pelnams, auga akcijų kainos. Investuotojai klausė savęs: "kam gali būti įdomūs didesni pelnai, jeigu infliacija yra dar didesnė". Investuotojai nebenorėjo mokėti tos pačios kainos už pakitusius pelnus; akcijų kainos, taip pat ir P/E, nukrito.
Didelė infliacija yra daug pavojingesnė obligacijoms. Kai infliacija padidėja, palūkanų norma taip pat pakyla - tuomet obligacijos kaina krenta. Labai svarbu pažymėti, kad infliacija padidina bet kokios investicijos riziką. Net taip vadinama 2-3% švelni infliacija iš kiekvieno lito pavagia 2-3 centus kiekvienais metais. Pati geriausia investicija didelės infliacijos metu yra pinigų instrumentai. 1973-82 m. pajamos iš investicijų į pinigų rinkos instrumentus viršijo S&P 500 daugiau nei 35%.
Stagfliacija
Sudėtinga situacija investuotojui iškyla stagfliacijos metu, kuomet vienu metu pasireiškia didelis nedarbas ir infliacija. Mažėjant pelnui, krenta P/E ir atitinkamai krenta akcijų kainos. Netgi šiuo stagfliacijos laikotarpiu, kai už akcijas mokami dividendai, jos kaina gali kristi tik iki tam tikro lygio - po to stabilizuojasi. Todėl investuotojams gali vertėti pirkti akcijas.
Išpūstos rinkos, pervertinimas
Kartais investuotojai praranda sveiką protą ir, mokėdami absurdiškas kainas, pradeda pirkti visus vertingesnius daiktus - akcijas, vertingus paveikslus, auksines monetas ar nekilnojamąjį turtą. Energingi pirkėjai ignoruoja tai, kad jų pirkiniai stipriai pralenkia realią rinkos vertę. Viršūnė pasiekiama, kai nebeatsiranda norinčių mokėti vis didėjančias kainas. Rinką ištinka griūtis, kai pardavėjai numušdami kainas beviltiškai stengiasi sumažinti savo nuostolius.
Tokiu būdu Jungtinėse Amerikos Valstijose akcijų rinka buvo išpūsta 1920 m., o aukso ir sidabro - 1980 m. Japonijos investuotojai, praturtėję iš prekybos vertybiniais popieriais, pradėjo masiškai pirkti nekilnojamąjį turtą, už tai mokėdami nerealius pinigus. Bankai paskolino milijardus dolerių pervertinto nekilnojamojo turto įsigijimui. Ir kai burbulas sprogo, akcijų rinkoje kainos krito 60%, o nekilnojamojo turto - 80-90%. Praėjus devyneriems metams, Japonijos ekonomika vis dar jautė staigaus kainų kritimo padarinius.
Kiti veiksniai
Investuotojų elgesio motyvus nuspėti yra labai sunku. Kaip kurių investuotojų motyvai netgi neturi realaus ekonominio pagrindo. Pvz. 1990 metų IV ketvirtyje JAV populiariausiuose žurnaluose ir laikraščiuose pasirodė antraštės:
"Netvirtas JAV ekonomikos viešpatavimas", The Wall Street Journal, Gruodžio 3, 1990
"Ar Amerika vis dar gali konkuruoti", Time, Spalio 29, 1990
"Ar jūsų bankas gali išsilaikyti?" U.S. News & World Report, lapkričio 12, 1990
Net jei išjungtumėte radiją, neskaitytumėte laikraščių, nejungtumėte TV, panika vis tiek pasiektų jus. Tai gali užkrėsti abejonėmis dėl investicijų. Pradėsite fantazuoti, ar toli ekonominė krizė? Galbūt bankų sistema sugrius. Jei leisite sensacijų rašytojams vadovauti jūsų investicijoms, akcijų rinkoje geriau nebedalyvauti. Recesijos metu visuomeninė panika yra labai stipri.
Grįžtant prie antraščių, jos atsirado 1990 metų pabaigoje, kai Sadamas Huseinas užpuolė Kuveitą. Tai sukėlė didelę įtampą ir trumpalaikį kainų kritimą JAV akcijų rinkoje. Bet akcijų kainos atsistatė. 1991 metų pabaigoje akcijos pakilo 30%. Kilimas tęsėsi, ir 1000 JAV dolerių, investuotų 1992 metų sausyje, patrigubėjo 1998 vasarą. Esmė - jei patyrėte didelių nuostolių 1991 - aisiais, pasilikęs akcijų rinkoje gavote pelno 1992 metais.
Jei leidote visuotinei panikai išstumti jus iš akcijų rinkos Persų įlankos karo metu, praradote uždarbį. Praradote galimybę patrigubinti savo grynąją vertę per vieną iš didžiausių šimtmečio JAV rinkos pakilimų. Taigi visada būkite pasiruošęs - nepanikuokite. Bet jei 10% praradimas yra tai, su kuo negalite susitaikyti - investuokite kitur. Žinokite savo prisiimamos rizikos laipsnį.
Įmonės akcijų vertė gali kristi jeigu:
- Konkurentai veikia geriau, pvz. turi naują produktą, kuris yra pranašesnis už jūsų įmonės arba jų savikaina yra mažesnė;
- Vartotojai nenori pirkti įmonės, į kurią investavote produkcijos;
- Vadovai nesugeba gerai vadovauti verslui, jie išleidžia pernelyg daug pinigų ir jų išlaidos yra didesnės nei pajamos;
- Vadovai yra nesąžiningi. Jūsų pinigus naudoja savo poreikiams vietoj to, kad panaudotų juos versle;
- Vadovai pateikia nesąžiningą informaciją apie visas verslo sritis: buvusį ar būsimą pelną, sutartis su klientais, kurių iš tikro nėra, kad apgautų investuotojus klastoja finansinius duomenis;
- Kiti investuotojai galvos, jog bendrovės akcijos, atsižvelgiant į jos būklę bei ateities perspektyvas yra per brangios;
- Bendrovės akcijomis prekiaujantys spekuliuotojai ar suinteresuotų asmenų grupės manipuliuoja kaina, neatsižvelgdami į realią bendrovės vertę. Po to, kai taip dirbtinai užkeliama bendrovės akcijų kaina, akcijos išparduodamos, kaina krenta, o investuotojai praranda savo pinigus;
Tai tik kelios akcijų vertės mažėjimo priežastys. Nors dažniausiai pagrindiniai veiksniai, įtakojantys akcijų kainą yra betarpiškai susiję su pačia bendrove, tačiau nereikia pamiršti ir nuvertinti makroekonominės šalies ar regiono situacijos, verslo cikliškumo, kitų investuotojų veiksmų bei globalių faktorių. Toliau apžvelgsime šešias pagrindines visuotinio akcijų kainų kritimo priežastis, kurias turėtų žinoti kiekvienas investuotojas: labai aukštas P/E santykis, recesija, depresija, didelė infliacija, stagfliacija ir pervertinimas.
Aukštas P/E santykis
Kalbant apie akcijas labai dažnai sutinkamas akcijos rinkos kainos ir pelno santykio rodiklis P/E (price/earnings ratio), kur P - akcijos rinkos kaina, o E - pelnas tenkantis vienai akcijai. P/E rodiklis yra akcijos rinkos kainos ir paskutinių 12 mėnesių grynojo pelno vienai akcijai santykis. Šis parodo kiek investuotojai šiuo metu yra pasiryžę mokėti už vieną bendrovės pelno litą. Bendru atveju didelis P/E rodo, kad rinkoje bendrovė yra laikoma perspektyvia. Mažas rodiklis gali reikšti, kad įmonė neįvertinta arba rinka netiki, kad įmonė taip sėkmingai dirbs toliau. Pavyzdžiui, bendrovės P/E rodiklis lygus 10 rodo, kad į įmonės akcijas investuotos lėšos sugrįžtų per 10 metų, tariant kad bendrovė visą uždirbtą pelną skirtų dividendams (neįvertinant mokesčių ir to, kad pinigai per šį laikotarpį gali nuvertėti). P/E santykis padeda investuotojui apsispręsti, kokios kompanijos ar bendrovių grupės akcijas pirkti, ar akcijos rinkoje yra pervertintos, o gal nepakankamai įvertintos.
Nors prieš kelis metus Lietuvos bendrovių P/E rodikliai buvo gana žemi (iki 10), tačiau šiuo metu jie panašūs į kitų didžiausių pasaulio rinkų rodiklius ir vidutiniškai siekia 20. Palyginimui vidutinis JAV įmonių, priklausančių S&P 500 indeksui, P/E rodiklis 2006 metų 1 ketvirtį buvo 17. Per pastaruosius 50 metų S&P500 P/E santykis svyravo tarp 10 ir 20, tačiau kartais P/E santykis peržengdavo šias ribas - nukrisdavo žemiau 10 (6 - 1946 m.) arba viršydavo 20 (28 - 1998 ir 22 - 1961 m.).
Ką tai reiškia? Aukštas P/E santykis rodo, kad investuotojai moka didelę kainą už būsimą bendrovės pelną. Tai darydami jie tikisi, kad kompanijos ateityje padidins savo pelnus, kad ekonomika bus sveika ir kad infliacija netruks ilgai ir nebus didelė.
Kai JAV įmonių, įtrauktų į Dow Jones arba S&P 500, P/E lygus 20 ar daugiau, infliacija yra tinkama, investuotojai nusiteikę optimistiškai, yra įsitikinę, kad kompanijos artimiausioje ateityje klestės. Žemą P/E nulemia ekonominės problemos bei investuotojų pesimizmas. Kita vertus, perspektyvių įmonių, kurių P/E yra žemas, akcijų kainos turi didelės potencijos brangti. Todėl šio rodiklio reikšmė ne visada gali būti vertinama vienareikšmiškai.
Nuo 1992 m. iki 1998 m. JAV rinkos kilimas sąlygojo stiprų kainų augimą (įmonių, sudarančių S&P 500, P/E pasiekė rekordinį lygį - 28). Dar labiau kilo naujųjų technologijų bei internetinių bendrovių akcijų kainos. Investuotojai pradėjo jaudintis, ar bulių rinka gali tęstis tiek ilgai. Štai kur gali praversti žinios apie rinkas ir apie tai kaip akcijų kaina kinta priklausomai nuo pelnų. Kai kurie analitikai manė, jog tuo metu JAV akcijų kainos pasiekė ribą ir atsirado išpūsto kainų burbulo pavojus. Negalima tikėtis akcijų kainų augimo, jeigu nedidės korporacijų pelnai. Nuo 1992 m. iki 1999 m. JAV akcijų kainos kasmet vidutiniškai augo 18%. Toks spartus pelnų didėjimas yra labai retas ir dažniausiai atsitinka po recesijos ir vargu ar įmanomas kitomis aplinkybėmis. Nuo 1920 m. dar nebuvo tokio dešimtmečio, kuomet korporacijų pelnai augtų greičiau nei 10% per metus. 2000 m. pavasarį įvyko tai kas ir turėjo įvykti, sprogo kainų burbulas, nuo kurio labiausiai nukentėjo NASDAQ kotiruojamos naujųjų technologijų bendrovės. Per sekančius du metus NASDAQ indeksas prarado net 78% savo vertės ir sumenko nuo 5046 iki 1114.
Recesija
Recesija - tai bendro ekonomikos smukimo laikotarpis, kai Bendrasis vidaus produktas (BVP) mažėja du ar daugiau ketvirčius iš eilės. Paprastai akcijų kainos krenta dar prieš recesiją, kadangi investuotojai, pradeda pardavinėti savo turimus vertybinius popierius pasirodžius pirmiems recesijos požymiams. Po to, kai ekonomika pradeda klupčioti, vartotojai apriboja savo išlaidas, padaugėja bedarbių. Pasikeitus ekonominei situacijai daugelis kompanijų stengiasi uždirbti bent dalį anksčiau gauto pelno arba net pradeda kovoti dėl išlikimo. Atsiradus sunkumams, kurie, atrodo, bus dar blogesni - akcijų kainos dažniausiai krenta. Kiekvienos recesijos metu akcijų kainos atsigaudavo dar tada, kai ekonominis nuosmukis dar būdavo nepasibaigęs. Štai kodėl svarbu apsisaugoti nuo pagundų išparduoti savo turimus vertybinius popierius esant blogoms ekonominėms naujienoms ar laukti gerų ekonominių naujienų investicijoms. Kiekvienas ekonominis pakilimas būna vėliau nei akcijų rinkos atsigavimas, todėl jei vadovausitės ekonominiais pranešimais, prarasite dalį pelno.
Depresija
Depresija -tai laikotarpis, kuriuo žymiai sumažėja verslo aktyvumas. Depresiją dažnai lydi aukštas nedarbo lygis bei defliacija. Tai yra bene labiausiai gąsdinantis žmones laiko periodas. Kai kurie JAV investuotojai atsimena 1929 metų nuosmukį, dar vadinamą Didžiąja Depresija. Nuo 1970 m. iki 2001 m. investuotojai į JAV akcijų rinką patyrė įvairių nuosmukių:
• 5% nuosmukį 38 kartus
• 10% nuosmukį 12 kartus
• 15% nuosmukį 7 kartus
• 20% nuosmukį 5 kartus
• 25% nuosmukį 4 kartus
Vis tik per 50 metų JAV akcijų rinka nugalėjo sunkumus. Korporacijų pelnai vidutiniškai padidėjo 54, o akcijų kainos - 64 kartus.
Infliacija
Infliacija - tai visuotinis prekių ir paslaugų kainų didėjimas, paprastai matuojamas vartotojų kainų indeksu. Infliacijai augant darosi vis sunkiau uždirbti pinigus. Kompanijos turi daugiau mokėti už žaliavas, daugiau kainuoja darbo jėga. Reikia mokėti didesnes palūkanas už paskolas. Nors gamintojai gali pakelti prekių ir paslaugų kainas, tačiau jos atsiliks nuo dar aukštesnių kaštų. JAV 1970 m. stipriai padidėjo infliacija. Investuotojai pradėjo žiūrėti skeptiškai į padidėjusius kompanijų pelnus. Šis laikotarpis buvo išimtis taisyklei, kuri skelbia, kad augant pelnams, auga akcijų kainos. Investuotojai klausė savęs: "kam gali būti įdomūs didesni pelnai, jeigu infliacija yra dar didesnė". Investuotojai nebenorėjo mokėti tos pačios kainos už pakitusius pelnus; akcijų kainos, taip pat ir P/E, nukrito.
Didelė infliacija yra daug pavojingesnė obligacijoms. Kai infliacija padidėja, palūkanų norma taip pat pakyla - tuomet obligacijos kaina krenta. Labai svarbu pažymėti, kad infliacija padidina bet kokios investicijos riziką. Net taip vadinama 2-3% švelni infliacija iš kiekvieno lito pavagia 2-3 centus kiekvienais metais. Pati geriausia investicija didelės infliacijos metu yra pinigų instrumentai. 1973-82 m. pajamos iš investicijų į pinigų rinkos instrumentus viršijo S&P 500 daugiau nei 35%.
Stagfliacija
Sudėtinga situacija investuotojui iškyla stagfliacijos metu, kuomet vienu metu pasireiškia didelis nedarbas ir infliacija. Mažėjant pelnui, krenta P/E ir atitinkamai krenta akcijų kainos. Netgi šiuo stagfliacijos laikotarpiu, kai už akcijas mokami dividendai, jos kaina gali kristi tik iki tam tikro lygio - po to stabilizuojasi. Todėl investuotojams gali vertėti pirkti akcijas.
Išpūstos rinkos, pervertinimas
Kartais investuotojai praranda sveiką protą ir, mokėdami absurdiškas kainas, pradeda pirkti visus vertingesnius daiktus - akcijas, vertingus paveikslus, auksines monetas ar nekilnojamąjį turtą. Energingi pirkėjai ignoruoja tai, kad jų pirkiniai stipriai pralenkia realią rinkos vertę. Viršūnė pasiekiama, kai nebeatsiranda norinčių mokėti vis didėjančias kainas. Rinką ištinka griūtis, kai pardavėjai numušdami kainas beviltiškai stengiasi sumažinti savo nuostolius.
Tokiu būdu Jungtinėse Amerikos Valstijose akcijų rinka buvo išpūsta 1920 m., o aukso ir sidabro - 1980 m. Japonijos investuotojai, praturtėję iš prekybos vertybiniais popieriais, pradėjo masiškai pirkti nekilnojamąjį turtą, už tai mokėdami nerealius pinigus. Bankai paskolino milijardus dolerių pervertinto nekilnojamojo turto įsigijimui. Ir kai burbulas sprogo, akcijų rinkoje kainos krito 60%, o nekilnojamojo turto - 80-90%. Praėjus devyneriems metams, Japonijos ekonomika vis dar jautė staigaus kainų kritimo padarinius.
Kiti veiksniai
Investuotojų elgesio motyvus nuspėti yra labai sunku. Kaip kurių investuotojų motyvai netgi neturi realaus ekonominio pagrindo. Pvz. 1990 metų IV ketvirtyje JAV populiariausiuose žurnaluose ir laikraščiuose pasirodė antraštės:
"Netvirtas JAV ekonomikos viešpatavimas", The Wall Street Journal, Gruodžio 3, 1990
"Ar Amerika vis dar gali konkuruoti", Time, Spalio 29, 1990
"Ar jūsų bankas gali išsilaikyti?" U.S. News & World Report, lapkričio 12, 1990
Net jei išjungtumėte radiją, neskaitytumėte laikraščių, nejungtumėte TV, panika vis tiek pasiektų jus. Tai gali užkrėsti abejonėmis dėl investicijų. Pradėsite fantazuoti, ar toli ekonominė krizė? Galbūt bankų sistema sugrius. Jei leisite sensacijų rašytojams vadovauti jūsų investicijoms, akcijų rinkoje geriau nebedalyvauti. Recesijos metu visuomeninė panika yra labai stipri.
Grįžtant prie antraščių, jos atsirado 1990 metų pabaigoje, kai Sadamas Huseinas užpuolė Kuveitą. Tai sukėlė didelę įtampą ir trumpalaikį kainų kritimą JAV akcijų rinkoje. Bet akcijų kainos atsistatė. 1991 metų pabaigoje akcijos pakilo 30%. Kilimas tęsėsi, ir 1000 JAV dolerių, investuotų 1992 metų sausyje, patrigubėjo 1998 vasarą. Esmė - jei patyrėte didelių nuostolių 1991 - aisiais, pasilikęs akcijų rinkoje gavote pelno 1992 metais.
Jei leidote visuotinei panikai išstumti jus iš akcijų rinkos Persų įlankos karo metu, praradote uždarbį. Praradote galimybę patrigubinti savo grynąją vertę per vieną iš didžiausių šimtmečio JAV rinkos pakilimų. Taigi visada būkite pasiruošęs - nepanikuokite. Bet jei 10% praradimas yra tai, su kuo negalite susitaikyti - investuokite kitur. Žinokite savo prisiimamos rizikos laipsnį.