versija spausdinimui
(1)
Šiandien Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat paskelbė, kad rugsėjį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, bedarbystė euro zonoje ūgtelėjo nuo 11.5 iki 11.6 procentų, t.y. iki aukščiausio lygio nuo pat to laiko, kai 1995 metais pradėti skelbti šie duomenys, kai analitikai prognozavo, jog ji išliks nepakitusi, tuo tarpu Europos sąjungoje ji išliko nepakitusi ir toliau sudaro 10.6 procentus, na o Lietuvoje ji sumažėjo nuo 13 iki 12.9 procentų.
Prieš metus tą patį mėnesį bedarbystė euro zonoje sudarė 10.3 procentus, Europos sąjungoje - 9.8 procentus, na o Lietuvoje ji siekė 14.7 procentus.
Praėjusį mėnesį jaunimo, t.y. asmenų iki 25 metų nedarbo lygis Europos sąjungoje sudarė 22.8 procentus, euro zonoje 23.3 procentus, na o Lietuvoje šis rodiklis sudarė 26 procentus. Prieš metus tą patį mėnesį bedarbystės lygis jaunimo tarpe Europos sąjungoje sudarė 21.7 procentus, euro zonoje - 21 procentą, na o Lietuvoje siekė 31.4 procentus.
Rugsėjo mėnesį tarp Europos sąjungos šalių mažiausia bedarbystė buvo užfiksuota Austrijoje (4.4 procentai), Liuksemburge (5.2 procentai) bei Vokietijoje ir Olandijoje, kur bedarbystė praėjusį mėnesį sudarė po 5.4 procentus.
Tuo tarpu didžiausia bedarbystė tarp Europos sąjungos šalių per praėjusį mėnesį buvo užfiksuota Ispanijoje, kur ji pasiekė net 25.8 procentus, bei Graikijoje, kur remiantis liepos mėnesio duomenimis, ji siekė 25.1 procentą.
Per metus bedarbystė labiausiai sumažėjo trijose Baltijos šalyse, t.y. Lietuvoje ji smuko nuo 14.7 iki 12.9 procentų, Estijoje - 11.4 iki 10 procentų, na o Latvijoje sumažėjo nuo 17 iki 15.9 procentų. Na o sparčiausiai bedarbystės rodiklis per minimą laikotarpį padidėjo Pietų Europos šalyse. Graikijoje bedarbystė šoktelėjo nuo 17.8 iki 25.1 procento, Kipre - nuo 8.5 iki 12.2 procentų, Ispanijoje - nuo 22.4 iki 25.8 procentų, na o Portugalijoje bedarbystė per metus padidėjo nuo 13.1 iki 15.7 procentų.
Prieš metus tą patį mėnesį bedarbystė euro zonoje sudarė 10.3 procentus, Europos sąjungoje - 9.8 procentus, na o Lietuvoje ji siekė 14.7 procentus.
Praėjusį mėnesį jaunimo, t.y. asmenų iki 25 metų nedarbo lygis Europos sąjungoje sudarė 22.8 procentus, euro zonoje 23.3 procentus, na o Lietuvoje šis rodiklis sudarė 26 procentus. Prieš metus tą patį mėnesį bedarbystės lygis jaunimo tarpe Europos sąjungoje sudarė 21.7 procentus, euro zonoje - 21 procentą, na o Lietuvoje siekė 31.4 procentus.
Rugsėjo mėnesį tarp Europos sąjungos šalių mažiausia bedarbystė buvo užfiksuota Austrijoje (4.4 procentai), Liuksemburge (5.2 procentai) bei Vokietijoje ir Olandijoje, kur bedarbystė praėjusį mėnesį sudarė po 5.4 procentus.
Tuo tarpu didžiausia bedarbystė tarp Europos sąjungos šalių per praėjusį mėnesį buvo užfiksuota Ispanijoje, kur ji pasiekė net 25.8 procentus, bei Graikijoje, kur remiantis liepos mėnesio duomenimis, ji siekė 25.1 procentą.
Per metus bedarbystė labiausiai sumažėjo trijose Baltijos šalyse, t.y. Lietuvoje ji smuko nuo 14.7 iki 12.9 procentų, Estijoje - 11.4 iki 10 procentų, na o Latvijoje sumažėjo nuo 17 iki 15.9 procentų. Na o sparčiausiai bedarbystės rodiklis per minimą laikotarpį padidėjo Pietų Europos šalyse. Graikijoje bedarbystė šoktelėjo nuo 17.8 iki 25.1 procento, Kipre - nuo 8.5 iki 12.2 procentų, Ispanijoje - nuo 22.4 iki 25.8 procentų, na o Portugalijoje bedarbystė per metus padidėjo nuo 13.1 iki 15.7 procentų.