versija spausdinimui
(0)
Pirmadienį JAV akcijų rinkoje vyravo neigiamos investuotojų nuotaikos paskatintos grįžtančio nerimo dėl Europos skolų problemų. Pagrindiniai JAV akcijų indeksai pirmadienį krito. Dow Jones Industrial Average ir Standard & Poor’s 500 indeksai koregavosi atitinkamai 0,19 ir 0,35 proc. Nasdaq Composite indeksas krito 0,76 proc. siekusį vertės kritimą, nes indekse didžiausią svorį turinčios bendrovės „Apple Inc.“ akcijos pigo daugiau kaip 2 proc.
Technologijų bendrovės susilaukė daug investuotojų dėmesio. Bendrovės „Apple Inc.“ akcijų vertė krito beveik 2 proc. ir bendrovės rinkos vertė nukrito žemiau 600 milijardų JAV dolerių. Investuotojams nerimo sukėlė pranešimai, kad prasidėjo darbuotojų streikai gamykloje Kinijoje, kur surenkami įmonės produktai. Didžiausio pasaulyje socialinio tinklo „Facebook“ akcijos taip pat pigo apie 2 proc. kai buvo pranešta, kad „BTIG LLC.” pablogino įmonės akcijų tikslinę kainą. Kitokia situacija buvo su didžiausia vaizdo įrašų užsakymų bendrove pasaulyje „Netflix Inc.”. Morgan Stanley pakėlė bendrovės tikslinę akcijų kainą ir rinkoje bendrovės akcijų kaina šoktelėjo daugiau kaip 10 proc.
Jau šiandien bendrovė „Alcoa Inc.” neoficialiai atidaro finansinių rezultatų skelbimo laikotarpį ir skelbia savo trečiojo ketvirčio finansinius rezultatus.
Vakarų Europa
Vakarų Europos akcijų indeksai vakar ritosi žemyn po to, kai iškilo nuogąstavimai dėl Azijos ekonominės plėtros. Pasaulio bankas prognozuoja, kad besivystančių Rytų Azijos šalių BVP šiemet augs lėčiausiai nuo 2001 metų – 7,2 proc. Ekonomikos sulėtėjimas Kinijoje taip pat bus matomas ir gali trukti ilgiau nei manyta iki šiol. Kinija – didžiausia pasaulio žaliavų vartotoja, tad tokios žinios iš karto atsiliepė Europos vertybinių popierių biržose kotiruojamoms žaliavų bendrovėms – jų sektoriaus indekso reikšmė smuko 1 proc. Taip pat mažėjo ir Stoxx Europos bankų akcijų indeksas – ji prarado 1,7 proc., nes įtampa dėl regiono finansų sistemos neleidžia investuotojams likti ramiems. Viso vakar smuko 17 iš 18 nacionalinių Europos akcijų indeksų, išimtimi buvo tik Islandija.
Vokietijos pramonės produkcija ir euro zonos investuotojų pasitikėjimo indeksas – abu vakar pasirodę rodikliai – nebuvo pernelyg palankūs. Visgi, ECB paskelbus apie obligacijų supirkimo programą, investuotojų pasitikėjimo indeksas spalį padidėjo (nuo -23,2 iki -22,2), nors ir ne tiek, kiek tikėtasi (-20,9). Vokietijos pramonė rugpjūtį viršijo ekonomistų lūkesčius. Palyginti su tuo pat praėjusių metų mėnesiu, pramonė smuko 1,4 proc., kai ekonomistai prognozavo 1,6 proc.
Šiandien ateities sandoriai rodo palankesnę dienos pradžią investuojantiesiems į akcijas. Po vakarykščio kritimo indeksai turėtų augti. Europos lyderių veiksmų derinimai ir toliau tęsiasi. Šiandien Vokietijos kanclerė A. Merkel vyksta į Graikiją, o ryt – susitinka Ispanijos ministras pirmininkas M. Rajoy ir Prancūzijos prezidentas F. Hollande.
Azija
Azijos rinkose šiandien vyrauja įvairios nuotaikos. Kinijos ir Honkongo indeksai po kritimo vakarykštėje prekybos sesijoje kilo į viršų atitinkamai 2,12 proc. ir 1,06 proc., kadangi rinkos sulaukė paramos iš Kinijos centrinio banko, kuris per atviros rinkos operacijas stipriai padidino likvidumą. Tikėtina, kad ir toliau Kinijos liaudies bankas trumpuoju laikotarpiu palaikys likvidumą taikydamas tokias priemones, kaip obligacijų supirkimas bei repo sandoriai. Japonijos „NIKKEI 225“ indeksas bei Pietų Korėjos „KOSPI 300“ patyrė nuosmukį. Rinkose stipriausiai atrodė finansų sektoriaus bendrovės. „Industrial and Commercial Bank of China Ltd.“ akcijos brango 2 proc., o „Bank of Communications Co.“ ir Citic Securities Co. vertės didėjo atitinkamai 2,7 proc. ir 2,6 proc. Japonijoje silpnokai pasirodė su žaliavų rinka susijusios įmonės- „JX Holdings Inc.“ akcijų kainos smuko 1,8 proc., „Pacific Metals Co.“ traukėsi 2,9 proc. Kitose Azijos rinkose žaliavų sektoriaus bendrovių akcijų kainos didėjo: „PetroChina Co.“ akcijos pabrango 2,3 proc., o „Cnooc Ltd.“ šoktelėjo į viršų 2,1 proc.
Baltijos šalys
Savaitė Baltijos šalių akcijų biržose prasidėjo itin vangiai – Vilniaus biržoje akcijų perleista tik už 52 tūkst. eurų; indeksai fiksavo nedidelius pokyčius. „Aprangos” akcijų kaina balansuoja ties 2 eurų riba. „Olympic Entertainment Group” vertybinių popierių kaina toliau šturmuoja metų aukštumas – kaina pasiekė 1,52 euro. Grįžta pirkėjų susidomėjimas „Silvano Fashion Group” vertybiniais popieriais, kurie paskutiniu metu gana stipriai nuvertėjo.
Lietuvos vartotojų kainų indeksas rugsėjo mėnesį pašoko 0,7 proc. Nemenkas kainų šuolis registruotas ir Latvijoje – 0,5 proc. Metinė infliacija atitinkamai siekė 3,4 ir 1,8 proc. ir abiejose šalyse buvo didesnė nei rugpjūtį. Tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje kainoms įtakos turėjo sezoninis drabužių kainų šuolis, o taip pat pasaulio mastu kilusios kuro, maisto produktų kainos. Kurį laiką lėtėjęs kainų augimas vėl paspartėjo – nepaisant gana silpnos vartotojų finansinės būklės, kainų augimui nepavyksta išvengti esminių prekių brangimo įtakos.
Žaliavos
Vakar žaliavų rinkose naftos kaina ir toliau smuko antrą dieną iš eilės. Prastas investuotojų nuotaikas lėmė Pasaulio banko pranešimas apie lėtėjančią Kinijos ekonomiką. Augimas Azijoje, išskyrus Japoniją ir Indiją, šiais metais sulėtės iki žemiausio lygio per 11 metų. Taip pat prastėja lūkesčiai ir dėl JAV naftos paklausos ateityje. Greičiau nei paklausa auganti žaliavinės naftos produkcija daro stiprų spaudimą rinkos kainoms. Didėjančios atsargos, bei mažėjančios kuro sąnaudos kelia dar didesnį rinkos dalyvių nerimą. Europoje taip pat vyrauja neapibrėžtumai bei euras vėl susilpnėjo JAV dolerio atžvilgiu. Antradienį „WTI naftos lapkričio mėnesio ateities sandoriai „New York Mercnatile“ prekybos biržoje pigo 55 centais iki 89,33 JAV dolerių už barelį. „Brent“ rūšies lapkričio ateities sandorių kainos Londono „ICE Futures“ biržoje smuko 20 centų iki 111,82 JAV dolerių už barelį. Skirtumas tarp „WTI“ ir „Brent“ naftų kainų pasiekė 22,49 dolerių- didžiausia reikšmė nuo 2011 m. spalio 20 d.
Technologijų bendrovės susilaukė daug investuotojų dėmesio. Bendrovės „Apple Inc.“ akcijų vertė krito beveik 2 proc. ir bendrovės rinkos vertė nukrito žemiau 600 milijardų JAV dolerių. Investuotojams nerimo sukėlė pranešimai, kad prasidėjo darbuotojų streikai gamykloje Kinijoje, kur surenkami įmonės produktai. Didžiausio pasaulyje socialinio tinklo „Facebook“ akcijos taip pat pigo apie 2 proc. kai buvo pranešta, kad „BTIG LLC.” pablogino įmonės akcijų tikslinę kainą. Kitokia situacija buvo su didžiausia vaizdo įrašų užsakymų bendrove pasaulyje „Netflix Inc.”. Morgan Stanley pakėlė bendrovės tikslinę akcijų kainą ir rinkoje bendrovės akcijų kaina šoktelėjo daugiau kaip 10 proc.
Jau šiandien bendrovė „Alcoa Inc.” neoficialiai atidaro finansinių rezultatų skelbimo laikotarpį ir skelbia savo trečiojo ketvirčio finansinius rezultatus.
Vakarų Europa
Vakarų Europos akcijų indeksai vakar ritosi žemyn po to, kai iškilo nuogąstavimai dėl Azijos ekonominės plėtros. Pasaulio bankas prognozuoja, kad besivystančių Rytų Azijos šalių BVP šiemet augs lėčiausiai nuo 2001 metų – 7,2 proc. Ekonomikos sulėtėjimas Kinijoje taip pat bus matomas ir gali trukti ilgiau nei manyta iki šiol. Kinija – didžiausia pasaulio žaliavų vartotoja, tad tokios žinios iš karto atsiliepė Europos vertybinių popierių biržose kotiruojamoms žaliavų bendrovėms – jų sektoriaus indekso reikšmė smuko 1 proc. Taip pat mažėjo ir Stoxx Europos bankų akcijų indeksas – ji prarado 1,7 proc., nes įtampa dėl regiono finansų sistemos neleidžia investuotojams likti ramiems. Viso vakar smuko 17 iš 18 nacionalinių Europos akcijų indeksų, išimtimi buvo tik Islandija.
Vokietijos pramonės produkcija ir euro zonos investuotojų pasitikėjimo indeksas – abu vakar pasirodę rodikliai – nebuvo pernelyg palankūs. Visgi, ECB paskelbus apie obligacijų supirkimo programą, investuotojų pasitikėjimo indeksas spalį padidėjo (nuo -23,2 iki -22,2), nors ir ne tiek, kiek tikėtasi (-20,9). Vokietijos pramonė rugpjūtį viršijo ekonomistų lūkesčius. Palyginti su tuo pat praėjusių metų mėnesiu, pramonė smuko 1,4 proc., kai ekonomistai prognozavo 1,6 proc.
Šiandien ateities sandoriai rodo palankesnę dienos pradžią investuojantiesiems į akcijas. Po vakarykščio kritimo indeksai turėtų augti. Europos lyderių veiksmų derinimai ir toliau tęsiasi. Šiandien Vokietijos kanclerė A. Merkel vyksta į Graikiją, o ryt – susitinka Ispanijos ministras pirmininkas M. Rajoy ir Prancūzijos prezidentas F. Hollande.
Azija
Azijos rinkose šiandien vyrauja įvairios nuotaikos. Kinijos ir Honkongo indeksai po kritimo vakarykštėje prekybos sesijoje kilo į viršų atitinkamai 2,12 proc. ir 1,06 proc., kadangi rinkos sulaukė paramos iš Kinijos centrinio banko, kuris per atviros rinkos operacijas stipriai padidino likvidumą. Tikėtina, kad ir toliau Kinijos liaudies bankas trumpuoju laikotarpiu palaikys likvidumą taikydamas tokias priemones, kaip obligacijų supirkimas bei repo sandoriai. Japonijos „NIKKEI 225“ indeksas bei Pietų Korėjos „KOSPI 300“ patyrė nuosmukį. Rinkose stipriausiai atrodė finansų sektoriaus bendrovės. „Industrial and Commercial Bank of China Ltd.“ akcijos brango 2 proc., o „Bank of Communications Co.“ ir Citic Securities Co. vertės didėjo atitinkamai 2,7 proc. ir 2,6 proc. Japonijoje silpnokai pasirodė su žaliavų rinka susijusios įmonės- „JX Holdings Inc.“ akcijų kainos smuko 1,8 proc., „Pacific Metals Co.“ traukėsi 2,9 proc. Kitose Azijos rinkose žaliavų sektoriaus bendrovių akcijų kainos didėjo: „PetroChina Co.“ akcijos pabrango 2,3 proc., o „Cnooc Ltd.“ šoktelėjo į viršų 2,1 proc.
Baltijos šalys
Savaitė Baltijos šalių akcijų biržose prasidėjo itin vangiai – Vilniaus biržoje akcijų perleista tik už 52 tūkst. eurų; indeksai fiksavo nedidelius pokyčius. „Aprangos” akcijų kaina balansuoja ties 2 eurų riba. „Olympic Entertainment Group” vertybinių popierių kaina toliau šturmuoja metų aukštumas – kaina pasiekė 1,52 euro. Grįžta pirkėjų susidomėjimas „Silvano Fashion Group” vertybiniais popieriais, kurie paskutiniu metu gana stipriai nuvertėjo.
Lietuvos vartotojų kainų indeksas rugsėjo mėnesį pašoko 0,7 proc. Nemenkas kainų šuolis registruotas ir Latvijoje – 0,5 proc. Metinė infliacija atitinkamai siekė 3,4 ir 1,8 proc. ir abiejose šalyse buvo didesnė nei rugpjūtį. Tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje kainoms įtakos turėjo sezoninis drabužių kainų šuolis, o taip pat pasaulio mastu kilusios kuro, maisto produktų kainos. Kurį laiką lėtėjęs kainų augimas vėl paspartėjo – nepaisant gana silpnos vartotojų finansinės būklės, kainų augimui nepavyksta išvengti esminių prekių brangimo įtakos.
Žaliavos
Vakar žaliavų rinkose naftos kaina ir toliau smuko antrą dieną iš eilės. Prastas investuotojų nuotaikas lėmė Pasaulio banko pranešimas apie lėtėjančią Kinijos ekonomiką. Augimas Azijoje, išskyrus Japoniją ir Indiją, šiais metais sulėtės iki žemiausio lygio per 11 metų. Taip pat prastėja lūkesčiai ir dėl JAV naftos paklausos ateityje. Greičiau nei paklausa auganti žaliavinės naftos produkcija daro stiprų spaudimą rinkos kainoms. Didėjančios atsargos, bei mažėjančios kuro sąnaudos kelia dar didesnį rinkos dalyvių nerimą. Europoje taip pat vyrauja neapibrėžtumai bei euras vėl susilpnėjo JAV dolerio atžvilgiu. Antradienį „WTI naftos lapkričio mėnesio ateities sandoriai „New York Mercnatile“ prekybos biržoje pigo 55 centais iki 89,33 JAV dolerių už barelį. „Brent“ rūšies lapkričio ateities sandorių kainos Londono „ICE Futures“ biržoje smuko 20 centų iki 111,82 JAV dolerių už barelį. Skirtumas tarp „WTI“ ir „Brent“ naftų kainų pasiekė 22,49 dolerių- didžiausia reikšmė nuo 2011 m. spalio 20 d.