versija spausdinimui
(7)
Ekonomistas bei Nobelio premijos šioje srityje lauretas Paul Krugman pareiškė, kad dar toli iki finansų krizės Amerikoje ir Europos sąjungoje pabaigos, be to jis perspėjo, jog Vokietijos propaguojamas taupymas gali sukelti 1930 metų tipo ekonomikos depresiją.
Penkerius metus esančiai krizėje Amerikai reikalingas dar vienas papildomas ekonomikos stimuliavimo turas. Amerikos Federalinio Rezervų banko atstovai, anot jo, turi daryti viską, ką jie gali, kad ekonomikos atsigavimas ir toliau būtų išlaikytas, tuo tarpu Europai norint išsaugoti savo bendrą valiutą, reikalinga fiskalinė sąjunga.
„Europa privalo įsisąmoninti, kad egzistuoja taupymo ribos, na o papildomas taupymas neduos nieko kito, kaip tik prives visuomenę prie žlugimo ribos. Kol Vokietija ir Europos Centrinis bankas nenuspręs, jog buvo padaryta per daug skausmo, nei vienos šalies nelaukia gerovė“ - tikino Paul Krugman.
„Europa turi nedelsiant sulaikyti finansinę grėsmę, kuri kyla probleminėse šalyse bei stabilizuoti tų šalių skolinimosi kaštus. Europos Centrinis bankas turi būti pasiruošęs tapti paskutinės vilties skolintoju bei tai pat turi būti pasiruošęs supirkinėti šalių obligacijas. Ir būtent tai dabar ir vyksta. Egzistuoja 60 procentų tikimybė, jog jiems pavyks išsaugoti eurą“ - teigė ekonomistas bei Nobelio premijos šioje srityje lauretas.
„Amerikoje, kur atsigavimas silpnėja, naujas fiskalinis skatinimas turėtų būti skirtas tiesiogiai su problemomis susiduriantiems žmonėms, o ne kompanijoms“ - mano jis.
Paul Krugman perspėjo, jog egzistuoja rizika, kad Europoje užsitęsus ekstremaliam taupymui, tai gali privesti prie politinių sukrėtimų ir radikalizmo, be to gali nutikti baisūs dalykai.
„Nėra sunku įžvelgti, kad artimiausias dešimtmetis gali atrodyti kaip 1930 metų laikotarpis“ - tikino minimas ekonomistas.
Penkerius metus esančiai krizėje Amerikai reikalingas dar vienas papildomas ekonomikos stimuliavimo turas. Amerikos Federalinio Rezervų banko atstovai, anot jo, turi daryti viską, ką jie gali, kad ekonomikos atsigavimas ir toliau būtų išlaikytas, tuo tarpu Europai norint išsaugoti savo bendrą valiutą, reikalinga fiskalinė sąjunga.
„Europa privalo įsisąmoninti, kad egzistuoja taupymo ribos, na o papildomas taupymas neduos nieko kito, kaip tik prives visuomenę prie žlugimo ribos. Kol Vokietija ir Europos Centrinis bankas nenuspręs, jog buvo padaryta per daug skausmo, nei vienos šalies nelaukia gerovė“ - tikino Paul Krugman.
„Europa turi nedelsiant sulaikyti finansinę grėsmę, kuri kyla probleminėse šalyse bei stabilizuoti tų šalių skolinimosi kaštus. Europos Centrinis bankas turi būti pasiruošęs tapti paskutinės vilties skolintoju bei tai pat turi būti pasiruošęs supirkinėti šalių obligacijas. Ir būtent tai dabar ir vyksta. Egzistuoja 60 procentų tikimybė, jog jiems pavyks išsaugoti eurą“ - teigė ekonomistas bei Nobelio premijos šioje srityje lauretas.
„Amerikoje, kur atsigavimas silpnėja, naujas fiskalinis skatinimas turėtų būti skirtas tiesiogiai su problemomis susiduriantiems žmonėms, o ne kompanijoms“ - mano jis.
Paul Krugman perspėjo, jog egzistuoja rizika, kad Europoje užsitęsus ekstremaliam taupymui, tai gali privesti prie politinių sukrėtimų ir radikalizmo, be to gali nutikti baisūs dalykai.
„Nėra sunku įžvelgti, kad artimiausias dešimtmetis gali atrodyti kaip 1930 metų laikotarpis“ - tikino minimas ekonomistas.
