versija spausdinimui
(3)
Vokietijos leidinys Der Spiegel pranešė, kad euro zonos šalių atstovai šiuo metu diskutuoja dėl Europos stabilizacinio mechanizmo, t.y. nuolatinio euro zonos gelbėjimo fondo apimties padidinimo. Esant poreikiui šio mechanizmo apimtis gali būti padidinta nuo 500 mlrd. eurų iki 2 trilijonų eurų.
Minimo leidinio atstovai teigia, kad šį nuolatinį euro zonos šalių gelbėjimo fondą reikėtų didinti tuo atveju, jei pagalbos prireiktų didžiosios šios zonos šalims, tokioms kaip Italija bei Ispanija.
Remiantis Der Spiegel turima informacija, Vokietijos finansų ministras Wolfgang Schaeuble palaiko pasiūlymą padidinti esamą Europos stabilizacinio mechanizmo apimtį. Tuo tarpu greitam sprendimui dėl šio mechanizmo padidinimo prieštarauja Suomija. Šios šalies vyriausybės nuomone, šio fondo apimties pokytis, tai labai svarbus Europos stabilizacinio mechanizmo sutarties pokytis, kurį turi patvirtinti Suomijos parlamentas.
Dar šiais metais Europos stabilizacinis mechanizmas turėtų pakeisti laikiną pastaruosius du metus egzistuojantį Europos finansinio stabilumo fondą. Šio mechanizmo disponuojamų grynųjų, kuriuos turėtų skirti euro zonos šalys, vertė turėtų siekti 80 mlrd. eurų, be to jis turėtų ir specialų kapitalą. Europos stabilizacinio mechanizmo skolinimo pajėgumai turėtų siekti iki 500 mlrd. eurų. Šio mechanizmo uždavinys bus padėti euro zonos šalims, kurios susiduria su sunkumais.
Der Spiegel leidinyje rašoma, jog Europos stabilizacinio mechanizmo apimtis būtų didinama įtraukiant privatų kapitalą, t.y. būtų pritaikytas tas pats sprendimas, kuris buvo panaudotas Europos finansinio stabilumo fondo atveju. Remiantis šio leidinio šaltiniu, šiuo metu Briuselyje kaip tik ir vyksta derybos šiuo klausimu.
Priminsime, jog praėjusią savaitę Vokietijos Konstitucinis teismas paskelbė, jog šios šalies maksimalus indėlis į Europos stabilizacinį mechanizmą negali viršyti 190 mlrd. eurų, na o norint padidinti šį indėlį, yra reikalingas Vokietijos parlamento, t.y. Bundestago leidimas.
Minimo leidinio atstovai teigia, kad šį nuolatinį euro zonos šalių gelbėjimo fondą reikėtų didinti tuo atveju, jei pagalbos prireiktų didžiosios šios zonos šalims, tokioms kaip Italija bei Ispanija.
Remiantis Der Spiegel turima informacija, Vokietijos finansų ministras Wolfgang Schaeuble palaiko pasiūlymą padidinti esamą Europos stabilizacinio mechanizmo apimtį. Tuo tarpu greitam sprendimui dėl šio mechanizmo padidinimo prieštarauja Suomija. Šios šalies vyriausybės nuomone, šio fondo apimties pokytis, tai labai svarbus Europos stabilizacinio mechanizmo sutarties pokytis, kurį turi patvirtinti Suomijos parlamentas.
Dar šiais metais Europos stabilizacinis mechanizmas turėtų pakeisti laikiną pastaruosius du metus egzistuojantį Europos finansinio stabilumo fondą. Šio mechanizmo disponuojamų grynųjų, kuriuos turėtų skirti euro zonos šalys, vertė turėtų siekti 80 mlrd. eurų, be to jis turėtų ir specialų kapitalą. Europos stabilizacinio mechanizmo skolinimo pajėgumai turėtų siekti iki 500 mlrd. eurų. Šio mechanizmo uždavinys bus padėti euro zonos šalims, kurios susiduria su sunkumais.
Der Spiegel leidinyje rašoma, jog Europos stabilizacinio mechanizmo apimtis būtų didinama įtraukiant privatų kapitalą, t.y. būtų pritaikytas tas pats sprendimas, kuris buvo panaudotas Europos finansinio stabilumo fondo atveju. Remiantis šio leidinio šaltiniu, šiuo metu Briuselyje kaip tik ir vyksta derybos šiuo klausimu.
Priminsime, jog praėjusią savaitę Vokietijos Konstitucinis teismas paskelbė, jog šios šalies maksimalus indėlis į Europos stabilizacinį mechanizmą negali viršyti 190 mlrd. eurų, na o norint padidinti šį indėlį, yra reikalingas Vokietijos parlamento, t.y. Bundestago leidimas.
