versija spausdinimui
(0)
Penktadienį investuotojų nuotaikos išliko pozityvios ir rinkoje vis dar jautėsi ketvirtadienio FED sprendimų paskatintas optimizmas. Pagrindiniai JAV akcijų indeksai išlaikė kilimo tendenciją. Iš trijų pagrindinių JAV akcijų indeksų labiausiai didėjo Nasdaq Composite indeksas – 0,89 proc., o Dow Jones Industrial Average ir S&P 500 indeksai augo kiek kukliau – po 0,4 proc.
Mažmeninė prekyba rugpjūtį augo 0,9 proc. palyginti su 0,6 proc. augimu liepą ir tai yra didžiausias augimas per šešis mėnesius. Visiškai priešinga buvo pramonės padėtis rugpjūtį. Pramonės produkcija rugpjūtį smuko 1,2 proc. ir tai yra didžiausias susitraukimas per tris pastaruosius metus. Tokie pramonės produkcijos duomenys siejami su neseniai JAV praūžusiu uraganu Isaac, bet kartu ir su dideliu automobilių produkcijos sumažėjimu. Vartotojų kainų indeksas šoktelėjo net 0,6 proc. ir beveik atitiko analitikų prognozes, kurie tikėjosi 0,7 proc. augimo rugpjūtį.
Investuotojų susidomėjimas žaliavas išgaunančių bendrovių akcijomis ir toliau tęsėsi. „Alcoa Inc.“ ir „Exxon Mobil Corp.“ akcijų kainos atitinkamai kilo daugiau kai 1 proc. „Apple Inc.“ akcijos ir toliau siekia naujų aukštumų ir vis labiau artėja prie 700 JAV dolerių ribos.
Vakarų Europa
Praėjusią savaitę didėjo beveik visų Europos akcijų indeksų reikšmės, išskyrus Danijos. Rinkos dalyvių nuotaikas kaip reikiant pakylėjo JAV Federalinio rezervų banko sprendimas rinkoje kas mėnesį išleisti 40 mlrd. JAV dolerių superkant vertybinius popierius. O Vokietijos konstitucinis teismas atvėrė kelią šaliai dalyvauti Europos stabilumo mechanizme. Labiausiai praėjusią savaitę brango ciklinių sektorių akcijos – automobilių gamintojai, kalnakasybos bendrovės ir bankai. Bankų akcijų indeksas per savaitę padidėjo 4,4 proc., o Stoxx Europe 600 Basic Resources indeksas per savaitę paaugo 6,1 proc.
Nors rinkose polinkis rizikingiems aktyvams praėjusią savaitę kaip reikiant išaugo, buvo galima išgirsti ir įspėjančių balsų, kad euro zonos viešųjų finansų problemos vėl ims groti pirmu smuiku.
Šiandien ateities sandoriai jau rodo kitokias investuotojų nuotaikas. Panašu, kad šiandien jie bus nusiteikę pasiimti praėjusios savaitės pelnus ir žiūrės, kokia kryptis toliau įsivyraus biržose.
Euro zonos vartotojų kainų indeksas rugpjūčio mėnesį augo 2,6 proc. metiniu tempu. Labiausia dėl augusių energetinių išteklių kainų, augimas paspartėjo pirmą kartą per 11 mėnesių. Visgi, ekonomikos bendra būklė tebėra nepatenkinama, ir be energetikos kainų infliacijai priežasčių spartėti trūksta. O Europos centrinis bankas, paskelbęs apie naują obligacijų supirkimo programą, teigia, kad infliacijos rizikos veiksniai yra subalansuoti.
Azija
Nuotaikos Azijos rinkose šiandien nėra tokios geros kokios buvo penktadienį. Po visų pagrindinių indeksų reikšmių augimo, šiandien Pietų Korėjos „KOSPI 200“ krito 0,35 proc., o Šanchajaus „CSI 300“ smuko šiek tiek stipriau - 1,46 proc. Kiti Azijos regiono akcijų indeksai nežymiai kilo.
Šiandien pastebimai atpigo Kinijos nekilnojamo turto bendrovių akcijos. „Gemdale Corp.“ akcijos pigo 3,6 proc., „China Vanke Co.“ bei „Poly Real Estate Group Co.“ smuko atitinkamai 3,8 ir 5,8 proc. Honkonge taip pat buvo matomas kritimas, kadangi siekiant išvengti kainų burbulo nuspręsta „vėsinti“ rinką mažinant kreditavimo apimtis. Pietų Korėjos pagrindinių eksportuotojų - „Samsung Electronics Co.“ ir „Kia Motors Corp.“ akcijos pigo atitinkamai 1,5 ir 0,9 proc., kadangi vietinės valiutos kursas pasiekė šešių mėnesių aukštumas JAV dolerio atžvilgiu.
Baltijos šalys
Praėjusią savaitę Baltijos biržos indeksas išliko beveik nepakitęs. Penktadienį Baltijos šalyse vyravo pozityvios nuotaikos. Vilniuje aktyviausiai prekiauta brangusiomis „Aprangos“ akcijomis. Taline pigusių vertybinių popierių nebuvo, o daugiausia dėmesio sulaukė brangusios „Silvano Fashion Group“ ir „Olympic Entertainment Group“ akcijos. Rygos biržoje didžiąją dalį apyvartos sudarė prekyba „Olainfarm“ akcijomis.
Latvijos vyriausybė anksčiau laiko išpirko 152 mln. latų (apie 218 mln. eurų) skolos Tarptautiniam valiutos fondui (TVF), taip sutaupydama 3 mln. latų palūkanų. Šalis 2008 metais buvo atsidūrusi aklavietėje ir kreipėsi į Europos Komisiją bei TVF finansinės pagalbos. Tada jai buvo suteikta 7,5 mlrd. kredito linija, iš kurios šalis pasinaudojo 4,4 mlrd. eurų.
Žaliavos
Naftos kaina penktadienį buvo pasiekusi aukščiausią kainą per keturis mėnesius. Tokį šuolį į viršų lėmė lūkesčiai, kad dėl JAV ekonomikos skatinimo programos padidės žaliavinės naftos paklausa. JAV Federalinis rezervų bankas nutarė, kad kiekvieną mėnesį skirs 40 mlrd. JAV dolerių skolos vertybiniams popieriams supirkti ir bent jau iki 2015 metų bazinę palūkanų normą laikys arti nulio. Nerimas, kad dėl padėties Artimuosiuose Rytuose bei Šiaurės Afrikoje, gali sumažėti pasiūla, taip pat turėjo įtakos kainų kilimui. Valiutų rinkoje JAV doleris smuko iki 1,3042 dolerių euro atžvilgiu, taip paskatindamas žaliavų denominuotų doleriais paklausą. Spalio mėnesio sandorių kaina kilo iki 99,75 JAV dolerių už barelį „New York Mercantile“ prekybos biržoje. Per savaitę kainos padidėjo 3,4 proc. Šių metų spalio ateities sandoriai yra 0,9 proc. brangesni negu praeitais. „Brent“ rūšies lapkričio ateities sandoriai brango 1 proc. iki 116,99 JAV dolerių už barelį Londono „ICE Futures Europe“ biržoje. Spalio mėnesio sandorio, kurio trukmė baigėsi ketvirtadienį, uždarymo kaina buvo 116,90 JAV dolerių už barelį.
Mažmeninė prekyba rugpjūtį augo 0,9 proc. palyginti su 0,6 proc. augimu liepą ir tai yra didžiausias augimas per šešis mėnesius. Visiškai priešinga buvo pramonės padėtis rugpjūtį. Pramonės produkcija rugpjūtį smuko 1,2 proc. ir tai yra didžiausias susitraukimas per tris pastaruosius metus. Tokie pramonės produkcijos duomenys siejami su neseniai JAV praūžusiu uraganu Isaac, bet kartu ir su dideliu automobilių produkcijos sumažėjimu. Vartotojų kainų indeksas šoktelėjo net 0,6 proc. ir beveik atitiko analitikų prognozes, kurie tikėjosi 0,7 proc. augimo rugpjūtį.
Investuotojų susidomėjimas žaliavas išgaunančių bendrovių akcijomis ir toliau tęsėsi. „Alcoa Inc.“ ir „Exxon Mobil Corp.“ akcijų kainos atitinkamai kilo daugiau kai 1 proc. „Apple Inc.“ akcijos ir toliau siekia naujų aukštumų ir vis labiau artėja prie 700 JAV dolerių ribos.
Vakarų Europa
Praėjusią savaitę didėjo beveik visų Europos akcijų indeksų reikšmės, išskyrus Danijos. Rinkos dalyvių nuotaikas kaip reikiant pakylėjo JAV Federalinio rezervų banko sprendimas rinkoje kas mėnesį išleisti 40 mlrd. JAV dolerių superkant vertybinius popierius. O Vokietijos konstitucinis teismas atvėrė kelią šaliai dalyvauti Europos stabilumo mechanizme. Labiausiai praėjusią savaitę brango ciklinių sektorių akcijos – automobilių gamintojai, kalnakasybos bendrovės ir bankai. Bankų akcijų indeksas per savaitę padidėjo 4,4 proc., o Stoxx Europe 600 Basic Resources indeksas per savaitę paaugo 6,1 proc.
Nors rinkose polinkis rizikingiems aktyvams praėjusią savaitę kaip reikiant išaugo, buvo galima išgirsti ir įspėjančių balsų, kad euro zonos viešųjų finansų problemos vėl ims groti pirmu smuiku.
Šiandien ateities sandoriai jau rodo kitokias investuotojų nuotaikas. Panašu, kad šiandien jie bus nusiteikę pasiimti praėjusios savaitės pelnus ir žiūrės, kokia kryptis toliau įsivyraus biržose.
Euro zonos vartotojų kainų indeksas rugpjūčio mėnesį augo 2,6 proc. metiniu tempu. Labiausia dėl augusių energetinių išteklių kainų, augimas paspartėjo pirmą kartą per 11 mėnesių. Visgi, ekonomikos bendra būklė tebėra nepatenkinama, ir be energetikos kainų infliacijai priežasčių spartėti trūksta. O Europos centrinis bankas, paskelbęs apie naują obligacijų supirkimo programą, teigia, kad infliacijos rizikos veiksniai yra subalansuoti.
Azija
Nuotaikos Azijos rinkose šiandien nėra tokios geros kokios buvo penktadienį. Po visų pagrindinių indeksų reikšmių augimo, šiandien Pietų Korėjos „KOSPI 200“ krito 0,35 proc., o Šanchajaus „CSI 300“ smuko šiek tiek stipriau - 1,46 proc. Kiti Azijos regiono akcijų indeksai nežymiai kilo.
Šiandien pastebimai atpigo Kinijos nekilnojamo turto bendrovių akcijos. „Gemdale Corp.“ akcijos pigo 3,6 proc., „China Vanke Co.“ bei „Poly Real Estate Group Co.“ smuko atitinkamai 3,8 ir 5,8 proc. Honkonge taip pat buvo matomas kritimas, kadangi siekiant išvengti kainų burbulo nuspręsta „vėsinti“ rinką mažinant kreditavimo apimtis. Pietų Korėjos pagrindinių eksportuotojų - „Samsung Electronics Co.“ ir „Kia Motors Corp.“ akcijos pigo atitinkamai 1,5 ir 0,9 proc., kadangi vietinės valiutos kursas pasiekė šešių mėnesių aukštumas JAV dolerio atžvilgiu.
Baltijos šalys
Praėjusią savaitę Baltijos biržos indeksas išliko beveik nepakitęs. Penktadienį Baltijos šalyse vyravo pozityvios nuotaikos. Vilniuje aktyviausiai prekiauta brangusiomis „Aprangos“ akcijomis. Taline pigusių vertybinių popierių nebuvo, o daugiausia dėmesio sulaukė brangusios „Silvano Fashion Group“ ir „Olympic Entertainment Group“ akcijos. Rygos biržoje didžiąją dalį apyvartos sudarė prekyba „Olainfarm“ akcijomis.
Latvijos vyriausybė anksčiau laiko išpirko 152 mln. latų (apie 218 mln. eurų) skolos Tarptautiniam valiutos fondui (TVF), taip sutaupydama 3 mln. latų palūkanų. Šalis 2008 metais buvo atsidūrusi aklavietėje ir kreipėsi į Europos Komisiją bei TVF finansinės pagalbos. Tada jai buvo suteikta 7,5 mlrd. kredito linija, iš kurios šalis pasinaudojo 4,4 mlrd. eurų.
Žaliavos
Naftos kaina penktadienį buvo pasiekusi aukščiausią kainą per keturis mėnesius. Tokį šuolį į viršų lėmė lūkesčiai, kad dėl JAV ekonomikos skatinimo programos padidės žaliavinės naftos paklausa. JAV Federalinis rezervų bankas nutarė, kad kiekvieną mėnesį skirs 40 mlrd. JAV dolerių skolos vertybiniams popieriams supirkti ir bent jau iki 2015 metų bazinę palūkanų normą laikys arti nulio. Nerimas, kad dėl padėties Artimuosiuose Rytuose bei Šiaurės Afrikoje, gali sumažėti pasiūla, taip pat turėjo įtakos kainų kilimui. Valiutų rinkoje JAV doleris smuko iki 1,3042 dolerių euro atžvilgiu, taip paskatindamas žaliavų denominuotų doleriais paklausą. Spalio mėnesio sandorių kaina kilo iki 99,75 JAV dolerių už barelį „New York Mercantile“ prekybos biržoje. Per savaitę kainos padidėjo 3,4 proc. Šių metų spalio ateities sandoriai yra 0,9 proc. brangesni negu praeitais. „Brent“ rūšies lapkričio ateities sandoriai brango 1 proc. iki 116,99 JAV dolerių už barelį Londono „ICE Futures Europe“ biržoje. Spalio mėnesio sandorio, kurio trukmė baigėsi ketvirtadienį, uždarymo kaina buvo 116,90 JAV dolerių už barelį.