versija spausdinimui
(2).jpg)
Kaip ir buvo laukta, per šiandien įvykusį Europos Centrinio banko atstovų posėdį buvo priimtas sprendimas nekeisti bazinės palūkanų normos euro zonoje, kuri ir toliau išlieka rekordinėse žemumose ir sudaro 0,75 procentus. Šio banko vadovas Mario Draghi pareikšdamas, jog euras - tai negrįžtamas procesas, pranešė, jog bus atnaujinta neribotos apimties probleminių euro zonos šalių obligacijų antrinėje rinkoje supirkimo programa.
Programa, kuriai suteiktas Monetarinių Vienakrypčių Sandorių (MOT) pavadinimas, sutelks savo dėmesį ties antrine šalių obligacijų rinka. Europos Centrinio banko vadovas pabrėžė, kad ši programa yra būtina norint kovoti su dideliais iškraipymais obligacijų rinkose. Mario Draghi tai pat patvirtino, jog antrinėje rinkoje bus superkamos tik trumpalaikės iki trijų metų trukmės euro zonos šalių obligacijos. Be to, jis pabrėžė, kad Europos Centrinis bankas neturės pirmenybės prieš privačius investuotojus ir obligacijų pirkimai bus visiškai sterilizuoti, o tai reiškia, jog bendras poveikis pinigų pasiūlai bus neutralus. Europos Centrinis bankas kas savaitę bei kas mėnesį skelbs ataskaitas apie atliktus euro zonos šalių obligacijų pirkimus.
„Programa leis mums spręsti didelių iškraipymų šalių obligacijų rinkose, kurie visų pirma atsirado dėl nepagrįstų investuotojų baimių susijusių su euro išnykimu, problemą“ - atnaujinamos programos svarbą paaiškino Europos Centrinio banko vadovas.
„Leiskite man pakartoti tai, ką aš sakiau praėjusį mėnesį. Mes griežtai laikysimės mūsų įgaliojimų, t.y. palaikyti kainų stabilumą vidutiniu laikotarpiu“ - gindamas sprendimą įgyvendinti euro zonos šalių obligacijų supirkimo programą teigė Mario Draghi.
Jis pabrėžė, kad probleminės euro zonos šalys gali pasirinkti arba visą finansinę pagalbą, arba atsargumo programą kaip priemonę gauti pagalbą.
„Šalių vyriausybės, laikantis griežtų ir veiksmingų sąlygų, kai egzistuoja išskirtinės sąlygos finansų rinkose ir iškyla rizika finansiniam stabilumui, turi būti pasiruošusios obligacijų rinkose aktyvuoti gelbėjimo fondą“ - pareiškė Europos Centrinio banko vadovas, tuo pačiu pridėdamas, jog jeigu nebus laikomasi sąlygų, šalių obligacijų supirkimas gali būti sustabdytas.
Mario Draghi teigė, jog sprendimui dėl neribotos apimties sterilizuotos euro zonos šalių obligacijų supirkimo antrinėje rinkoje programos įgyvendinimo pritarė visi Europos Centrinio banko atstovai išskyrus vieną, tačiau jis neįvardino, kas prieštaravo šiam sprendimui.
Be to, šiandien buvo paskelbta, jog Europos Centrinio banko atstovai nutarė pakeisti savo prieš tris mėnesius paskutinį kart koreguotas šių ir kitų metų euro zonos makroekonomines prognozes. Dabar prognozuoja, kad šiais metais euro zonos ekonomika smuks sparčiau, t.y. 0.4 procentais (intervalas 0.6 - 0.2 procentų kritimas), o ne 0.1 procentu (intervalas 0.5 procentų kritimas - 0.3 procentų augimas), kaip skelbta anksčiau. Kitais metais, palyginus su ankstesne prognoze, anot Europos Centrinio banko atstovų, euro zonos bendrasis vidaus produktas augs net per bus lėčiau, t.y. ne vienu procentu, o tik 0.5 procentais. Kitų metų infliacijos prognozė buvo kilstelta nuo 1.6 iki 1.9 procentų.
Programa, kuriai suteiktas Monetarinių Vienakrypčių Sandorių (MOT) pavadinimas, sutelks savo dėmesį ties antrine šalių obligacijų rinka. Europos Centrinio banko vadovas pabrėžė, kad ši programa yra būtina norint kovoti su dideliais iškraipymais obligacijų rinkose. Mario Draghi tai pat patvirtino, jog antrinėje rinkoje bus superkamos tik trumpalaikės iki trijų metų trukmės euro zonos šalių obligacijos. Be to, jis pabrėžė, kad Europos Centrinis bankas neturės pirmenybės prieš privačius investuotojus ir obligacijų pirkimai bus visiškai sterilizuoti, o tai reiškia, jog bendras poveikis pinigų pasiūlai bus neutralus. Europos Centrinis bankas kas savaitę bei kas mėnesį skelbs ataskaitas apie atliktus euro zonos šalių obligacijų pirkimus.
„Programa leis mums spręsti didelių iškraipymų šalių obligacijų rinkose, kurie visų pirma atsirado dėl nepagrįstų investuotojų baimių susijusių su euro išnykimu, problemą“ - atnaujinamos programos svarbą paaiškino Europos Centrinio banko vadovas.
„Leiskite man pakartoti tai, ką aš sakiau praėjusį mėnesį. Mes griežtai laikysimės mūsų įgaliojimų, t.y. palaikyti kainų stabilumą vidutiniu laikotarpiu“ - gindamas sprendimą įgyvendinti euro zonos šalių obligacijų supirkimo programą teigė Mario Draghi.
Jis pabrėžė, kad probleminės euro zonos šalys gali pasirinkti arba visą finansinę pagalbą, arba atsargumo programą kaip priemonę gauti pagalbą.
„Šalių vyriausybės, laikantis griežtų ir veiksmingų sąlygų, kai egzistuoja išskirtinės sąlygos finansų rinkose ir iškyla rizika finansiniam stabilumui, turi būti pasiruošusios obligacijų rinkose aktyvuoti gelbėjimo fondą“ - pareiškė Europos Centrinio banko vadovas, tuo pačiu pridėdamas, jog jeigu nebus laikomasi sąlygų, šalių obligacijų supirkimas gali būti sustabdytas.
Mario Draghi teigė, jog sprendimui dėl neribotos apimties sterilizuotos euro zonos šalių obligacijų supirkimo antrinėje rinkoje programos įgyvendinimo pritarė visi Europos Centrinio banko atstovai išskyrus vieną, tačiau jis neįvardino, kas prieštaravo šiam sprendimui.
Be to, šiandien buvo paskelbta, jog Europos Centrinio banko atstovai nutarė pakeisti savo prieš tris mėnesius paskutinį kart koreguotas šių ir kitų metų euro zonos makroekonomines prognozes. Dabar prognozuoja, kad šiais metais euro zonos ekonomika smuks sparčiau, t.y. 0.4 procentais (intervalas 0.6 - 0.2 procentų kritimas), o ne 0.1 procentu (intervalas 0.5 procentų kritimas - 0.3 procentų augimas), kaip skelbta anksčiau. Kitais metais, palyginus su ankstesne prognoze, anot Europos Centrinio banko atstovų, euro zonos bendrasis vidaus produktas augs net per bus lėčiau, t.y. ne vienu procentu, o tik 0.5 procentais. Kitų metų infliacijos prognozė buvo kilstelta nuo 1.6 iki 1.9 procentų.
