versija spausdinimui
(0)
Baltijos šalių bendrovių pasiekti 2012 m. II ketv. finansiniai rezultatai neturėjo labai nuvilti investuotojų. Po prastų I ketv. pasiektų rezultatų lūkesčiai tapo kuklesni. Nepaisant to, visose trijose šalyse tiek įmonių pajamų, tiek ir EBITDA metinis pokytis II ketv. buvo teigiamas. Grynojo pelno metinis pokytis Lietuvoje buvo neigiamas, bet jį daugiausia lėmė dar 2011 m. II ketv. „Invaldos“ gautas vienkartinis pelnas iš „Kauno kelių“ ir „Tiltra Group“ pardavimo tuometinei „Trakcja Polska“. Nuo didesnės teigiamos reakcijos atbaido ir tai, kad vėl daugiau Lietuvos listinguojamų bendrovių pelnus pablogino nei pagerino. Estijos bendrovės parodė priešingą situaciją – ir vėl net devynių įmonių pelnai pagerėjo ir tik keturių suprastėjo. Latvijos bendrovių finansinis rezultatas neblogas, daugiau įmonių grynąjį pelną pagerino nei pablogino. Dar kartą galima pabrėžti, kad įmonių rezultatai neblogai atspindėjo šalių ekonomikos raidos pokyčius – stebėtas santūrus augimas, kurį vedė vidaus paklausos augimas, o stabdė kiek sudėtingesnė eksportuotojų padėtis.
Bendrovių, kurių akcijos listinguojamos Lietuvos vertybinių popierių biržoje, 2012 m. II ketv. rezultatai paaugo kukliai – panašiai kaip ir laukta, metinis pajamų augimas sulėtėjo iki 1,9 proc., o EBITDA iki 1,1 proc. Iš 32-ų į skaičiavimus įtrauktų bendrovių 15-a sugebėjo pagerinti grynąjį pelną. Ankstesnį ketvirtį šis santykis buvo dar prastesnis. 2012 m. II ketv. nuostolingai dirbo 11-a bendrovių. Prieš metus nuostolių buvo patyrusios dešimt bendrovių. Labiausiai prie grynojo pelno bendro rezultato II ketv. prisidėjo „TEO LT“ (41,1 mln. Lt), „Sanitas“ (21,5 mln. Lt) ir „Lietuvos dujos“ (16,2 mln. Lt). Didžiausią nuostolį patyrė laivininkystės bendrovės „Limarko laivininkystės kompanija“ (-26,1 mln. Lt) ir „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (-9,3 mln. Lt). Tai verčia nuogąstauti, kad transportavimo jūra bendrovės ir toliau artėja prie bedugnės krašto. Labiausiai pajamas Lietuvoje išaugino „Vilniaus degtinė“ (+57 proc.) ir „Snaigė“ (+34 proc.). Labiausiai krito „Anykščių vyno“ (-65 proc.) ir „Limarko laivininkystės kompanijos“ (-49%) pajamos.
Latvijos listinguojamų bendrovių grynasis pelnas suprastėjo, bet EBITDA augo. Pardavimo pajamų ir EBITDA augimas išlaikė stiprų augimo tempą, o tai reiktų vertinti kaip išliekančią neblogą tendenciją. Grynuosius nuostolius ir vėl daugiausia lėmė „Latvijas Kugnieciba“ vienkartiniai nepiniginiai nuostoliai, susiję su laivų vertės sumažėjimu. Iš dešimties į skaičiavimus įtrauktų bendrovių, šešių grynasis pelnas padidėjo, o keturių sumažėjo. I ketv. buvo priešingai – keturios įmonės rezultatus gerino, šešios pablogino. Nuostolingai dirbo dvi bendrovės arba viena mažiau nei prieš metus. Per metus pajamas labiausiai išaugino „Liepajas Metalurgs“ (+94 proc.) bei „Latvijas Kugnieciba“ (+ 36 proc.). Krito tik „Grindeks“ pajamos, o jų smukimas sudarė 2,6 proc. Labiausiai pelną išaugino minėtoji „Liepajas Metalurgs“(+187 proc.) bei „Rigas kugu buvetava“ (+170 proc.). Panašu, kad pradėjo reikštis „Liepajas Metalurgs“ plieno gamybos įrangos atnaujinimo rezultatai bei kartu įmonei pagelbėjo daug didesni nei prieš metus plieno produktų pardavimai NVS šalyse.
Estijoje listinguojamų bendrovių rezultatai 2012 m. II ketv. vėl buvo geriausi. Nors bendras įmonių pajamų ir EBITDA augimas ir sulėtėjo, teigiami tiek pajamų, tiek ir pelno pokyčiai buvo išlaikyti. Džiugu tai, kad EBITDA augimas buvo didesnis už pajamų padidėjimą. Devynios bendrovės pagerino grynojo pelno rezultatą 2012 m. II ketv., keturių jis buvo prastesnis. Nuostolingai dirbo vos viena bendrovė, arba trimis mažiau nei prieš metus. Labiausiai prie grynojo pelno augimo prisidėjo „Tallink Grupp“ ir statybos bendrovių rezultatai, kurie sugebėjo atsverti mažesnį „Silvano Fashion Group“ uždirbtą grynąjį pelną.
Augančiu pelnu taip pat nudžiugino „Ekspress Grupp“ (+147 proc.) ir „Harju Elekter“ (+112 proc.). Labiausiai pajamas išaugino statybų bendrovės „Harju Elekter“ (27 proc.) ir „Merko Ehitus“ (+21 proc.).
Lūkesčiai dėl 2012 m. II ketv. ir vėl lieka neutralūs. Ekonomikos augimas Baltijos šalyse išliks, tad ir bendrovių pajamos veikiausiai dar minimaliai augs. EBITDA turėtų likti mažai pakitusi, nes didesnio spaudimo iš sąnaudų pusės (išskyrus degalus) kol kas nėra, o veiklos sąnaudos turėtų būti atidžiai kontroliuojamos. Gerų rezultatų reiktų vėl laukti iš „Aprangos“, „Linas Agro Group“. Stipresnį pelną turėtų skelbti ir „Agrowill Group“, „Baltika“, pieno perdirbėjai taip pat turėtų pademonstruoti priimtinesnius investuotojams rezultatus.
Džiuginantys rezultatai
„Apranga“ (APG1L, mažmeninė prekyba) įsibėgėjo ir atrodo neketinanti lėtėti ir dar kartą pademonstravo puikius rezultatus. Pajamų metinis augimas sudarė 26,4 proc., EBITDA padidėjo 29 proc., o grynasis pelnas 52,7 proc. Pajamas į priekį vedė verslo klasės ir „Zara“ prekės ženklų pardavimai. Trys atidarytos „Massimo Dutti“ parduotuvės leido pasiekti net 93,6 proc. metinį verslo klasės segmento pajamų padidėjimą. Veiklos sąnaudos augo, bet mažiau nei pajamos, tad akivaizdu, kad įmonė dar sugeba sukontroliuoti pagrindines išlaidas. Verta pastebėti ir tai, kad grynasis pinigų srautas iš pagrindinės veiklos per ketvirtį sudarė net 21,5 mln. Lt ir buvo didžiausias įmonės istorijoje. Atsižvelgiant į galimą puikų II pusm. veiklos rezultatą, įmonei neturėtų kilti keblumų išmokant dividendus, bent jau panašius į mokėtus už praėjusius metus.
„Linas Agro Group“ (LNA1L, žemės ūkis) grynąjį pelną labiausiai augino prekybos grūdais ir aliejinėmis sėklomis bei prekybos žaliava pašarams segmentai. Prieš metus, grupės įmonės buvo patyrusios didelių nuostolių dėl klientų neatsiskaitymo bei prekių nepristatymo, o to 2011/2012 m. nebebuvo. Tad prekyba grūdais ir aliejinėmis sėklomis atnešė 1,2 mln. Lt veiklos pelno (prieš metus patirta 17,6 mln. Lt veiklos nuostolio), o prekyba žaliava pašarams net 5,7 mln. Lt. (prieš metus 5,1 mln. Lt nuostolis). Kiti segmentai parodė kiek prastesnį rezultatus. 2012/2013 m. I ketv. jau bus konsoliduojami įsigytosios ŽŪB „Labūnava“ rezultatai, taip pat baigtas „Dotnuvos projektų“ įsigijimas. Atsižvelgiant į rekordinį grūdų derlių Lietuvoje bei aukštas grūdų bei rapsų kainas, bendrovei šis ketvirtis turėtų būti labai stiprūs, tad investuotojų lūkesčiai darosi vis didesni.
„Rokiškio sūris“ (RSU1L, pieno produktų gamyba) II ketv. pasipriešino neigiamoms nuotaikoms, vyravusioms pieno perdirbimo sektoriuje ir sugebėjo pasiekti tiek ketvirčio EBITDA, tiek ir grynąjį pelną didesnius nei prieš metus. Pardavimo pajamų metinis pokytis sudarė 18,2 proc. Visgi pajamų varžybas ir vėl laimėjo „Pieno žvaigždės“, kurių ketvirčio pajamos siekė 203 mln. Lt ir buvo 6,4 mln .Lt didesnės nei prieš metus. Pelno varžybose akivaizdžiu lyderiu tapo „Rokiškio sūris“, pasiekęs 9,7 proc. EBITDA pelningumą ir uždirbęs 19,2 mln. Lt EBITDA, arba 7,9 mln. Lt didesnę nei „Pieno žvaigždžių“. Džiugu tai, kad pardavimo pajamos augo visose pagrindinėse rinkose, o ypač už ES ribų, nes ten eksporto pelningumas yra didesnis. Ganėtinai smarkiai per ketvirtį padidėjo atsargų ir gautinų sumų lygis, bet jeigu pieno perdirbimo situacija rinkoje nepasikeis, artimiausiais ketvirčiais galimi dideli grynieji pinigų srautai į įmonę iš pagrindinės veiklos. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovė jau dabar yra suteikusi apie 58 mln. Lt paskolų susijusiems ir nesusijusiems asmenims, galima spėlioti, ar pertekliniai pinigai bus toliau skolinami įvairiems asmenims, ar išmokami akcininkams.
„Baltika“ (BLT1T, mažmeninė prekyba) paskelbė per II ketv. uždirbusį grynojo pelno pirmą kartą nuo 2008 m. Nors pardavimo pajamos padidėjo vos 4,1 proc., parduotų prekių savikaina augo mažiau, o veiklos sąnaudos buvo sumažintos tiek, kad jau pavyko perlipti į teigiamą galutinės pelno nuostolių ataskaitos eilutės pusę. Džiugu, kad dabar įmonės gaivinimo vaidmenį perėmęs „KJK Fund“ ir toliau sugeba efektyvinti veiklą, nes pardavimams augant labai neženkliai, būtina atsisakyti mažiau pelningų parduotuvių ir pasilikti tas, kurios visiškai kartu sugebėtų padengti veiklos sąnaudas ir leisti uždirbti. Tiesa, išlieka ta pati problema – įmonė per I pusm. realiai vėl nieko neinvestavo į parduotuvių atnaujinimą ar plėtrą, tad jai labai sunku augti labiau nei didėja bendra drabužių rinka. Visgi iš rugpjūčio mėn. pardavimų aiškėja, kad III ketv. įmonei taipogi neturėtų būti nuostolingas.
„Vilniaus degtinė“ (VDG1L, gėrimų gamyba) pademonstravo netikėtai palankius ne tik II ketv. pardavimo pajamų, bet ir pelno rezultatus. Pajamų metinis pokytis sudarė 56,5 proc., o EBITDA išaugo 80,1 proc. Įmonės pajamas augino tiek alkoholinių gėrimų, tiek ir rektifikuoto etilo alkoholio pardavimų didėjimas. Pirmųjų pardavimo pajamos pasiekė 10,2 mln. Lt ir buvo 23 proc. didesnės, o antrųjų padidėjo net 6,5 karto iki 4,5 mln. Lt. Anot bendrovės, įmonė atsikovojo nemažą stipriųjų gėrimų rinkos dalį Lietuvoje, nors pati rinka ir neaugo. Eksporto apimtys II ketv. šoktelėjo net keturis kartus. Pažvelgus į pelno nuostolių ataskaitą, aiškiai matosi viena iš pardavimo augimo priežasčių – II ketv. reklamos sąnaudų augimas siekė 22,1 proc. Tiesa, pelnui augti neleido net 3 kartus padidėjusios transportavimo sąnaudos. Jeigu bendrovei pavyks išlaikyti bent jau neblogesnį rezultatų augimo tempą ir III ketv., investuotojų dėmesys šiais pozicijai gali dar sustiprėti.
Atitikę lūkesčius rezultatai
Šiaulių bankas (SAB1L, bankai) išlaikė tradicijas skelbti grupės ketvirčio grynąjį pelną intervale nuo 3 iki 4 mln. Lt. Šįkart banko grupė uždirbo 3,8 mln. Lt grynojo pelno, o tai yra 12 proc. daugiau nei prieš metus. Grynosios palūkanų pajamos vis dar didesnės nei prieš metus, tačiau nuo 2011 m. IV ketv. stebimas ketvirtinis mažėjimas. Tą lemia neaugantis paskolų portfelis bei šiek tiek sumažėjusi grynoji paskolų marža. Jeigu bankas stipriau nedidins finansavimo apimčių, tikėtis augančių grynų palūkanų pajamų yra sudėtinga. Tiesa, bankas, matyt, yra atsargus dar ir todėl, kad pastaraisiais ketvirčiais paskolų kokybė blogėja, tad jis yra priverstas daryti daugiau atidėjinių paskolų portfeliui. 2012 m. III ketv. atnešti netikėtumų neturėtų – realu, kad vėl išvysime pelną jau minėtame intervale.
Puikūs „Olympic Entertainment Group“ (OEG1T, azartiniai žaidimai) Latvijos segmento pelno rezultatai leido įmonei vėl parodyti ganėtinai neblogą visos grupės ketvirčio pelną, tik šįkart augimas jau gana sulėtėjęs. Pajamų metinis pokytis sudarė 4,1 proc., EBITDA padidėjo 6,3 proc., o grynasis pelnas ūgtelėjo 23,3 proc. Latvijoje uždirbta 50,9 proc. daugiau pelno ir jis sudarė 46 proc. visos grupės pelno. Taip pat stiprus pelno augimas stebėtas ir kitose Baltijos šalyse. Prastesni nei prieš metus pelnai pasiekti Slovakijoje ir Lenkijoje. Bendrovės investicijos per I pusm. padidėjo beveik 3 kartus, tačiau jos vis vien liko santykinai nedidelės ir sudarė 3,3 mln. Lt. Atsižvelgiant į tai, kad grynasis pinigų srautas iš pagrindinės veiklos per I pusm. mažai pakito, įmonė ir toliau generavo perteklinius pinigų srautus. Tikėtina, kad III ketv. tiek pajamų, tiek ir pelno metinis pokytis bus dar kuklesnis, tačiau teigiamas.
Nors „Grigiškių“ (GRG1L, popieriaus gamyba) pardavimo pajamų metinis kritimas sudarė 8,1 proc., EBITDA išaugo 7,5 proc., o grynasis pelnas pakilo 10,4 proc. Pelningumo augimą lėmė labai geras higieninio popieriaus segmento rezultatas, o šio segmento bendrasis pelnas buvo net 98 proc. didesnis nepaisant 12,4 proc. kritusių pajamų. Kiti veiklos segmentai rezultatus išlaikė panašius į pernykščius. Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos išliko panašūs į praėjusių metų, o investicijos I pusm. dar ūgtelėjo 15 proc. Investicijoms ir toliau buvo skiriama beveik visa sugeneruota EBITDA. Lėtėjantis ekonomikos augimas eksporto rinkose neigiamai veikia įmonės pajamas, tačiau investicijos į veiklos efektyvumą aiškiai duoda teigiamos įtakos pelningumui, o tą aiškiai matėme II ketv. rezultatuose. Bendrovės rezultatai III ketv. veikiausiai nebus geresni nei prieš metus.
LESTO (LES1L, elektros skirstymas) per 2012 m. II ketv. sugebėjo gauti 1,3 proc. daugiau pardavimo pajamų bei 1,4 proc. didesnę EBITDA nei prieš metus. Toks rezultatas pasiektas paskirsčius 2,2 proc. daugiau bei pardavus 14,7 proc. mažiau elektros vartotojams nei prieš metus. Priminsime, kad skirstymo tarifas šiais metais yra beveik nepasikeitęs, o tiekimo tarifas padidėjęs 18,9 proc. Įmonės grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos per I pusm. buvo labai artimi 2011 m. I pusm. srautams, tad bendrovė realiai išlaiko stabilius veiklos rezultatus. Visgi investicijos šiais metais buvo 16,7 proc. didesnės, tad tiek dividendų išmokėjimui, tiek ir investicijoms buvo paimta 149,5 mln. Lt paskola. Tikėtina, kad per II pusm. išliks panašios tendencijos ir įmonės EBITDA buvo minimaliai teigiama.
„Olainfarm“ (OLF1R, vaistų gamyba ir prekyba) 2012 m. II ketv. nebenudžiugino investuotojų rekordiniu ketvirčiu pelnu. Įmonės konsoliduotojo grynojo pelno rezultatas buvo mažesnis 13,3 proc., lyginant su praėjusių metų II ketv. Tačiau to galima buvo tikėtis žinant, kad įmonės gaminamų vaistų pardavimai II ketv. buvo šiek tiek mažesni nei prieš metus. Be to, įsigytosios vaistinės II ketv. buvo nuostolingos, tad taip pat prisidėjo prie mažesnio konsoliduoto grynojo peno. Visgi pasiektą rezultatą vertiname neutraliai ir liepos stiprūs pardavimai byloja, kad III ketv. pelnas gali vėl būti santykinai geresnis.
Liūdinantys rezultatai
„Panevėžio statybos trestas“ (PTR1L, statybos) nemaloniai nustebino investuotojus, paskelbdamas apie 2,4 mln. grynąjį konsoliduotą nuostolį. Nors įmonės pardavimo pajamos išlaikė dviženklį augimą, akivaizdu, kad turimos darbų sutartys yra mažai pelningos. Be to, dukterinių įmonių indėlis į grupės rezultatą II ketv. buvo ganėtinai mažas. Taip pat sumažėjo bendrovės ir grupės įmonių pajamos Rusijos Federacijoje. Šių metų I pusm. grupės pajamos Rusijoje siekė 21 mln. Lt ir buvo 36,5 proc. mažesnės nei prieš metus. Anot bendrovės, pelningumą Lietuvoje II ketv. prislėgė didesnis nei planuota statybos žaliavų kainų augimas. Taip pat galima pastebėti, kad vis dar pinigai buvo įšaldomi apyvartinėse lėšose (gautinose sumose, išankstiniuose apmokėjimuose ir atsargose), tad grynųjų pinigų dalis sumažėjo. Daug tikėtis iš III ketv. nesinori, bet reiktų laukti, kad ketvirtis bus bent minimaliai pelningas.
„Lietuvos energija“ (LNR1L, elektros gamyba) per II ketv. uždirbo 12,9 mln. Lt grynojo pelno, arba 68,2 proc. mažiau nei prieš metus. EBITDA buvo mažesnė 16,9 proc. Vėl nuostolius nešė reguliuojama veikla (elektros gamyba „Lietuvos elektrinėje“), o tai, kad pagaminta mažiau elektros energijos Kauno hidroelektrinėje, taip pat turėjo neigiamos įtakos pelnui, nes elektros gamyba šioje hidroelektrinėje yra pats pelningiausias grupės verslas. Primintina, kad elektros gamyba šioje hidroelektrinėje sumažėjo dėl mažesnio vandens srauto Nemune, Baltarusijai pildant Gardino užtvanką. Beje, kiek netikėtai, elektros tiekimu vartotojams užsiimanti dukterinė bendrovė „Energijos tiekimas“ II ketv. buvo nuostolinga, kai praėjusiais metais ji uždirbo 1,2 mln. Lt pelno prieš apmokestinimą. 2012 m. III ketv. bendrovės rezultatai neturėtų žadėti naujų tendencijų – tiesa, ilgesniu laikotarpiu padėtis gali keistis, nes įmonė turi nemažai planų, kaip didinti nereguliuojamos veiklos dalį.
„Limarko laivininkystės kompanija“ (LLK1L, transportavimas) 2012 m. II ketv. patyrė net 26,1 mln. Lt grynąjį nuostolį. Tiesa, bendrovės EBITDA buvo 26,4 proc. didesnė nei prieš metus ir sudarė 3 mln. Lt. Didžiausią įtaką nuostoliams turėjo dviejų laivų pardavimas už mažesnę nei apskaitinė vertė kainą. Nesunkiai galima atrasti, kad įmonė pardavė laivus už 7,3 mln. Lt, bet iš to patyrė 13,8 mln. Lt nuostolį. Tai verčia nuogąstauti, kad ir kiti du laivai, kurie bus parduoti III ketv., atneš bendrovei nemažą nuostolį ir kad bendrovės nuosavas kapitalas yra neigiamas, o akcininkams priklausančios akcijos yra bevertės. Be to, likę septyni laivai, nors ir generuojantys teigiamą EBITDA, dirbs paskolų bankams grąžinimui, o ne akcininkų vertės sukūrimui.
Ūkio banko (UKB1L, bankas) grupė per II ketv. uždirbo vos 0,9 mln. Lt grynojo pelno. Grupės minimalų pelną lėmė didesnės nei prieš metus atidėjinių sąnaudos, prastesnės grynųjų komisinių pajamos bei nuostolis iš prekybos vertybiniais popieriais. Grupės grynosios palūkanų pajamos sudarė 19,7 mln. Lt ir dar buvo 6,2 proc. didesnės nei prieš metus, tačiau akivaizdžiai stebimas šių pajamų ketvirtinis mažėjimas nuo 2011 m. IV ketv. Priežastis kaip ir Šiaulių banko atveju yra paprasta – paskolų portfelio stagnacija bei pradėjusi mažėti grynoji palūkanų marža, išaugus finansavimosi sąnaudoms. Veiklos sąnaudos tebuvo mažesnės 1,7 proc. nei prieš metus. Artimiausių ketvirčių banko grupės pelno prognozės nėra labai optimistinės – grynosios palūkanų pajamos kiek sumažės, tad, ar grupė bus pelninga, priklausys nuo atidėjinių paskolų portfeliui sumų.
„Grindeks“ (GRD1R, vaistų gamyba) ir vėl nuvylė investuotojus. Bendrovės pajamų metinis smukimas II ketv. sudarė 2,6 proc., EBITDA kritimas siekė 18,8 proc., o grynasis pelnas sumažėjo 24,3 proc. Primintina, kad I ketvirtį įmonė buvo suteikusi vilčių, kad pelno smukimo tendencija baigiasi, bet panašu, kad tai neatsitiko ir II ketv. vėl buvo niūrokas. Pardavimo pajamų smukimą labiausiai lėmė kritusios pajamos kitose valstybėse (ne NVS ir ne Baltijos šalyse). Tiesa, pardavimo pajamos Rusijoje II ketv. padidėjo beveik 15 proc. Įtarimą kelia ir vis didėjanti dalis vaistų pardavimų, kurie pagaminti pagal kontraktines sutartis partnerių gamyklose. Reklamos sąnaudos dar sumažėjo, bet tai gali turėti ir priešingą efektą ilgesniu laikotarpiu. Prognozuoti ateinančių ketvirčių rezultatus, šiai bendrovei paprastai yra sudėtinga, tačiau veikiausiai bent jau pajamų metinis pokytis turėtų vėl būti teigiamas.
Tadas Povilauskas
Kapitalo rinkų departamento analitikas
AB bankas „Finasta“
Bendrovių, kurių akcijos listinguojamos Lietuvos vertybinių popierių biržoje, 2012 m. II ketv. rezultatai paaugo kukliai – panašiai kaip ir laukta, metinis pajamų augimas sulėtėjo iki 1,9 proc., o EBITDA iki 1,1 proc. Iš 32-ų į skaičiavimus įtrauktų bendrovių 15-a sugebėjo pagerinti grynąjį pelną. Ankstesnį ketvirtį šis santykis buvo dar prastesnis. 2012 m. II ketv. nuostolingai dirbo 11-a bendrovių. Prieš metus nuostolių buvo patyrusios dešimt bendrovių. Labiausiai prie grynojo pelno bendro rezultato II ketv. prisidėjo „TEO LT“ (41,1 mln. Lt), „Sanitas“ (21,5 mln. Lt) ir „Lietuvos dujos“ (16,2 mln. Lt). Didžiausią nuostolį patyrė laivininkystės bendrovės „Limarko laivininkystės kompanija“ (-26,1 mln. Lt) ir „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (-9,3 mln. Lt). Tai verčia nuogąstauti, kad transportavimo jūra bendrovės ir toliau artėja prie bedugnės krašto. Labiausiai pajamas Lietuvoje išaugino „Vilniaus degtinė“ (+57 proc.) ir „Snaigė“ (+34 proc.). Labiausiai krito „Anykščių vyno“ (-65 proc.) ir „Limarko laivininkystės kompanijos“ (-49%) pajamos.
Latvijos listinguojamų bendrovių grynasis pelnas suprastėjo, bet EBITDA augo. Pardavimo pajamų ir EBITDA augimas išlaikė stiprų augimo tempą, o tai reiktų vertinti kaip išliekančią neblogą tendenciją. Grynuosius nuostolius ir vėl daugiausia lėmė „Latvijas Kugnieciba“ vienkartiniai nepiniginiai nuostoliai, susiję su laivų vertės sumažėjimu. Iš dešimties į skaičiavimus įtrauktų bendrovių, šešių grynasis pelnas padidėjo, o keturių sumažėjo. I ketv. buvo priešingai – keturios įmonės rezultatus gerino, šešios pablogino. Nuostolingai dirbo dvi bendrovės arba viena mažiau nei prieš metus. Per metus pajamas labiausiai išaugino „Liepajas Metalurgs“ (+94 proc.) bei „Latvijas Kugnieciba“ (+ 36 proc.). Krito tik „Grindeks“ pajamos, o jų smukimas sudarė 2,6 proc. Labiausiai pelną išaugino minėtoji „Liepajas Metalurgs“(+187 proc.) bei „Rigas kugu buvetava“ (+170 proc.). Panašu, kad pradėjo reikštis „Liepajas Metalurgs“ plieno gamybos įrangos atnaujinimo rezultatai bei kartu įmonei pagelbėjo daug didesni nei prieš metus plieno produktų pardavimai NVS šalyse.
Estijoje listinguojamų bendrovių rezultatai 2012 m. II ketv. vėl buvo geriausi. Nors bendras įmonių pajamų ir EBITDA augimas ir sulėtėjo, teigiami tiek pajamų, tiek ir pelno pokyčiai buvo išlaikyti. Džiugu tai, kad EBITDA augimas buvo didesnis už pajamų padidėjimą. Devynios bendrovės pagerino grynojo pelno rezultatą 2012 m. II ketv., keturių jis buvo prastesnis. Nuostolingai dirbo vos viena bendrovė, arba trimis mažiau nei prieš metus. Labiausiai prie grynojo pelno augimo prisidėjo „Tallink Grupp“ ir statybos bendrovių rezultatai, kurie sugebėjo atsverti mažesnį „Silvano Fashion Group“ uždirbtą grynąjį pelną.
Augančiu pelnu taip pat nudžiugino „Ekspress Grupp“ (+147 proc.) ir „Harju Elekter“ (+112 proc.). Labiausiai pajamas išaugino statybų bendrovės „Harju Elekter“ (27 proc.) ir „Merko Ehitus“ (+21 proc.).
Lūkesčiai dėl 2012 m. II ketv. ir vėl lieka neutralūs. Ekonomikos augimas Baltijos šalyse išliks, tad ir bendrovių pajamos veikiausiai dar minimaliai augs. EBITDA turėtų likti mažai pakitusi, nes didesnio spaudimo iš sąnaudų pusės (išskyrus degalus) kol kas nėra, o veiklos sąnaudos turėtų būti atidžiai kontroliuojamos. Gerų rezultatų reiktų vėl laukti iš „Aprangos“, „Linas Agro Group“. Stipresnį pelną turėtų skelbti ir „Agrowill Group“, „Baltika“, pieno perdirbėjai taip pat turėtų pademonstruoti priimtinesnius investuotojams rezultatus.
Džiuginantys rezultatai
„Apranga“ (APG1L, mažmeninė prekyba) įsibėgėjo ir atrodo neketinanti lėtėti ir dar kartą pademonstravo puikius rezultatus. Pajamų metinis augimas sudarė 26,4 proc., EBITDA padidėjo 29 proc., o grynasis pelnas 52,7 proc. Pajamas į priekį vedė verslo klasės ir „Zara“ prekės ženklų pardavimai. Trys atidarytos „Massimo Dutti“ parduotuvės leido pasiekti net 93,6 proc. metinį verslo klasės segmento pajamų padidėjimą. Veiklos sąnaudos augo, bet mažiau nei pajamos, tad akivaizdu, kad įmonė dar sugeba sukontroliuoti pagrindines išlaidas. Verta pastebėti ir tai, kad grynasis pinigų srautas iš pagrindinės veiklos per ketvirtį sudarė net 21,5 mln. Lt ir buvo didžiausias įmonės istorijoje. Atsižvelgiant į galimą puikų II pusm. veiklos rezultatą, įmonei neturėtų kilti keblumų išmokant dividendus, bent jau panašius į mokėtus už praėjusius metus.
„Linas Agro Group“ (LNA1L, žemės ūkis) grynąjį pelną labiausiai augino prekybos grūdais ir aliejinėmis sėklomis bei prekybos žaliava pašarams segmentai. Prieš metus, grupės įmonės buvo patyrusios didelių nuostolių dėl klientų neatsiskaitymo bei prekių nepristatymo, o to 2011/2012 m. nebebuvo. Tad prekyba grūdais ir aliejinėmis sėklomis atnešė 1,2 mln. Lt veiklos pelno (prieš metus patirta 17,6 mln. Lt veiklos nuostolio), o prekyba žaliava pašarams net 5,7 mln. Lt. (prieš metus 5,1 mln. Lt nuostolis). Kiti segmentai parodė kiek prastesnį rezultatus. 2012/2013 m. I ketv. jau bus konsoliduojami įsigytosios ŽŪB „Labūnava“ rezultatai, taip pat baigtas „Dotnuvos projektų“ įsigijimas. Atsižvelgiant į rekordinį grūdų derlių Lietuvoje bei aukštas grūdų bei rapsų kainas, bendrovei šis ketvirtis turėtų būti labai stiprūs, tad investuotojų lūkesčiai darosi vis didesni.
„Rokiškio sūris“ (RSU1L, pieno produktų gamyba) II ketv. pasipriešino neigiamoms nuotaikoms, vyravusioms pieno perdirbimo sektoriuje ir sugebėjo pasiekti tiek ketvirčio EBITDA, tiek ir grynąjį pelną didesnius nei prieš metus. Pardavimo pajamų metinis pokytis sudarė 18,2 proc. Visgi pajamų varžybas ir vėl laimėjo „Pieno žvaigždės“, kurių ketvirčio pajamos siekė 203 mln. Lt ir buvo 6,4 mln .Lt didesnės nei prieš metus. Pelno varžybose akivaizdžiu lyderiu tapo „Rokiškio sūris“, pasiekęs 9,7 proc. EBITDA pelningumą ir uždirbęs 19,2 mln. Lt EBITDA, arba 7,9 mln. Lt didesnę nei „Pieno žvaigždžių“. Džiugu tai, kad pardavimo pajamos augo visose pagrindinėse rinkose, o ypač už ES ribų, nes ten eksporto pelningumas yra didesnis. Ganėtinai smarkiai per ketvirtį padidėjo atsargų ir gautinų sumų lygis, bet jeigu pieno perdirbimo situacija rinkoje nepasikeis, artimiausiais ketvirčiais galimi dideli grynieji pinigų srautai į įmonę iš pagrindinės veiklos. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovė jau dabar yra suteikusi apie 58 mln. Lt paskolų susijusiems ir nesusijusiems asmenims, galima spėlioti, ar pertekliniai pinigai bus toliau skolinami įvairiems asmenims, ar išmokami akcininkams.
„Baltika“ (BLT1T, mažmeninė prekyba) paskelbė per II ketv. uždirbusį grynojo pelno pirmą kartą nuo 2008 m. Nors pardavimo pajamos padidėjo vos 4,1 proc., parduotų prekių savikaina augo mažiau, o veiklos sąnaudos buvo sumažintos tiek, kad jau pavyko perlipti į teigiamą galutinės pelno nuostolių ataskaitos eilutės pusę. Džiugu, kad dabar įmonės gaivinimo vaidmenį perėmęs „KJK Fund“ ir toliau sugeba efektyvinti veiklą, nes pardavimams augant labai neženkliai, būtina atsisakyti mažiau pelningų parduotuvių ir pasilikti tas, kurios visiškai kartu sugebėtų padengti veiklos sąnaudas ir leisti uždirbti. Tiesa, išlieka ta pati problema – įmonė per I pusm. realiai vėl nieko neinvestavo į parduotuvių atnaujinimą ar plėtrą, tad jai labai sunku augti labiau nei didėja bendra drabužių rinka. Visgi iš rugpjūčio mėn. pardavimų aiškėja, kad III ketv. įmonei taipogi neturėtų būti nuostolingas.
„Vilniaus degtinė“ (VDG1L, gėrimų gamyba) pademonstravo netikėtai palankius ne tik II ketv. pardavimo pajamų, bet ir pelno rezultatus. Pajamų metinis pokytis sudarė 56,5 proc., o EBITDA išaugo 80,1 proc. Įmonės pajamas augino tiek alkoholinių gėrimų, tiek ir rektifikuoto etilo alkoholio pardavimų didėjimas. Pirmųjų pardavimo pajamos pasiekė 10,2 mln. Lt ir buvo 23 proc. didesnės, o antrųjų padidėjo net 6,5 karto iki 4,5 mln. Lt. Anot bendrovės, įmonė atsikovojo nemažą stipriųjų gėrimų rinkos dalį Lietuvoje, nors pati rinka ir neaugo. Eksporto apimtys II ketv. šoktelėjo net keturis kartus. Pažvelgus į pelno nuostolių ataskaitą, aiškiai matosi viena iš pardavimo augimo priežasčių – II ketv. reklamos sąnaudų augimas siekė 22,1 proc. Tiesa, pelnui augti neleido net 3 kartus padidėjusios transportavimo sąnaudos. Jeigu bendrovei pavyks išlaikyti bent jau neblogesnį rezultatų augimo tempą ir III ketv., investuotojų dėmesys šiais pozicijai gali dar sustiprėti.
Atitikę lūkesčius rezultatai
Šiaulių bankas (SAB1L, bankai) išlaikė tradicijas skelbti grupės ketvirčio grynąjį pelną intervale nuo 3 iki 4 mln. Lt. Šįkart banko grupė uždirbo 3,8 mln. Lt grynojo pelno, o tai yra 12 proc. daugiau nei prieš metus. Grynosios palūkanų pajamos vis dar didesnės nei prieš metus, tačiau nuo 2011 m. IV ketv. stebimas ketvirtinis mažėjimas. Tą lemia neaugantis paskolų portfelis bei šiek tiek sumažėjusi grynoji paskolų marža. Jeigu bankas stipriau nedidins finansavimo apimčių, tikėtis augančių grynų palūkanų pajamų yra sudėtinga. Tiesa, bankas, matyt, yra atsargus dar ir todėl, kad pastaraisiais ketvirčiais paskolų kokybė blogėja, tad jis yra priverstas daryti daugiau atidėjinių paskolų portfeliui. 2012 m. III ketv. atnešti netikėtumų neturėtų – realu, kad vėl išvysime pelną jau minėtame intervale.
Puikūs „Olympic Entertainment Group“ (OEG1T, azartiniai žaidimai) Latvijos segmento pelno rezultatai leido įmonei vėl parodyti ganėtinai neblogą visos grupės ketvirčio pelną, tik šįkart augimas jau gana sulėtėjęs. Pajamų metinis pokytis sudarė 4,1 proc., EBITDA padidėjo 6,3 proc., o grynasis pelnas ūgtelėjo 23,3 proc. Latvijoje uždirbta 50,9 proc. daugiau pelno ir jis sudarė 46 proc. visos grupės pelno. Taip pat stiprus pelno augimas stebėtas ir kitose Baltijos šalyse. Prastesni nei prieš metus pelnai pasiekti Slovakijoje ir Lenkijoje. Bendrovės investicijos per I pusm. padidėjo beveik 3 kartus, tačiau jos vis vien liko santykinai nedidelės ir sudarė 3,3 mln. Lt. Atsižvelgiant į tai, kad grynasis pinigų srautas iš pagrindinės veiklos per I pusm. mažai pakito, įmonė ir toliau generavo perteklinius pinigų srautus. Tikėtina, kad III ketv. tiek pajamų, tiek ir pelno metinis pokytis bus dar kuklesnis, tačiau teigiamas.
Nors „Grigiškių“ (GRG1L, popieriaus gamyba) pardavimo pajamų metinis kritimas sudarė 8,1 proc., EBITDA išaugo 7,5 proc., o grynasis pelnas pakilo 10,4 proc. Pelningumo augimą lėmė labai geras higieninio popieriaus segmento rezultatas, o šio segmento bendrasis pelnas buvo net 98 proc. didesnis nepaisant 12,4 proc. kritusių pajamų. Kiti veiklos segmentai rezultatus išlaikė panašius į pernykščius. Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos išliko panašūs į praėjusių metų, o investicijos I pusm. dar ūgtelėjo 15 proc. Investicijoms ir toliau buvo skiriama beveik visa sugeneruota EBITDA. Lėtėjantis ekonomikos augimas eksporto rinkose neigiamai veikia įmonės pajamas, tačiau investicijos į veiklos efektyvumą aiškiai duoda teigiamos įtakos pelningumui, o tą aiškiai matėme II ketv. rezultatuose. Bendrovės rezultatai III ketv. veikiausiai nebus geresni nei prieš metus.
LESTO (LES1L, elektros skirstymas) per 2012 m. II ketv. sugebėjo gauti 1,3 proc. daugiau pardavimo pajamų bei 1,4 proc. didesnę EBITDA nei prieš metus. Toks rezultatas pasiektas paskirsčius 2,2 proc. daugiau bei pardavus 14,7 proc. mažiau elektros vartotojams nei prieš metus. Priminsime, kad skirstymo tarifas šiais metais yra beveik nepasikeitęs, o tiekimo tarifas padidėjęs 18,9 proc. Įmonės grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos per I pusm. buvo labai artimi 2011 m. I pusm. srautams, tad bendrovė realiai išlaiko stabilius veiklos rezultatus. Visgi investicijos šiais metais buvo 16,7 proc. didesnės, tad tiek dividendų išmokėjimui, tiek ir investicijoms buvo paimta 149,5 mln. Lt paskola. Tikėtina, kad per II pusm. išliks panašios tendencijos ir įmonės EBITDA buvo minimaliai teigiama.
„Olainfarm“ (OLF1R, vaistų gamyba ir prekyba) 2012 m. II ketv. nebenudžiugino investuotojų rekordiniu ketvirčiu pelnu. Įmonės konsoliduotojo grynojo pelno rezultatas buvo mažesnis 13,3 proc., lyginant su praėjusių metų II ketv. Tačiau to galima buvo tikėtis žinant, kad įmonės gaminamų vaistų pardavimai II ketv. buvo šiek tiek mažesni nei prieš metus. Be to, įsigytosios vaistinės II ketv. buvo nuostolingos, tad taip pat prisidėjo prie mažesnio konsoliduoto grynojo peno. Visgi pasiektą rezultatą vertiname neutraliai ir liepos stiprūs pardavimai byloja, kad III ketv. pelnas gali vėl būti santykinai geresnis.
Liūdinantys rezultatai
„Panevėžio statybos trestas“ (PTR1L, statybos) nemaloniai nustebino investuotojus, paskelbdamas apie 2,4 mln. grynąjį konsoliduotą nuostolį. Nors įmonės pardavimo pajamos išlaikė dviženklį augimą, akivaizdu, kad turimos darbų sutartys yra mažai pelningos. Be to, dukterinių įmonių indėlis į grupės rezultatą II ketv. buvo ganėtinai mažas. Taip pat sumažėjo bendrovės ir grupės įmonių pajamos Rusijos Federacijoje. Šių metų I pusm. grupės pajamos Rusijoje siekė 21 mln. Lt ir buvo 36,5 proc. mažesnės nei prieš metus. Anot bendrovės, pelningumą Lietuvoje II ketv. prislėgė didesnis nei planuota statybos žaliavų kainų augimas. Taip pat galima pastebėti, kad vis dar pinigai buvo įšaldomi apyvartinėse lėšose (gautinose sumose, išankstiniuose apmokėjimuose ir atsargose), tad grynųjų pinigų dalis sumažėjo. Daug tikėtis iš III ketv. nesinori, bet reiktų laukti, kad ketvirtis bus bent minimaliai pelningas.
„Lietuvos energija“ (LNR1L, elektros gamyba) per II ketv. uždirbo 12,9 mln. Lt grynojo pelno, arba 68,2 proc. mažiau nei prieš metus. EBITDA buvo mažesnė 16,9 proc. Vėl nuostolius nešė reguliuojama veikla (elektros gamyba „Lietuvos elektrinėje“), o tai, kad pagaminta mažiau elektros energijos Kauno hidroelektrinėje, taip pat turėjo neigiamos įtakos pelnui, nes elektros gamyba šioje hidroelektrinėje yra pats pelningiausias grupės verslas. Primintina, kad elektros gamyba šioje hidroelektrinėje sumažėjo dėl mažesnio vandens srauto Nemune, Baltarusijai pildant Gardino užtvanką. Beje, kiek netikėtai, elektros tiekimu vartotojams užsiimanti dukterinė bendrovė „Energijos tiekimas“ II ketv. buvo nuostolinga, kai praėjusiais metais ji uždirbo 1,2 mln. Lt pelno prieš apmokestinimą. 2012 m. III ketv. bendrovės rezultatai neturėtų žadėti naujų tendencijų – tiesa, ilgesniu laikotarpiu padėtis gali keistis, nes įmonė turi nemažai planų, kaip didinti nereguliuojamos veiklos dalį.
„Limarko laivininkystės kompanija“ (LLK1L, transportavimas) 2012 m. II ketv. patyrė net 26,1 mln. Lt grynąjį nuostolį. Tiesa, bendrovės EBITDA buvo 26,4 proc. didesnė nei prieš metus ir sudarė 3 mln. Lt. Didžiausią įtaką nuostoliams turėjo dviejų laivų pardavimas už mažesnę nei apskaitinė vertė kainą. Nesunkiai galima atrasti, kad įmonė pardavė laivus už 7,3 mln. Lt, bet iš to patyrė 13,8 mln. Lt nuostolį. Tai verčia nuogąstauti, kad ir kiti du laivai, kurie bus parduoti III ketv., atneš bendrovei nemažą nuostolį ir kad bendrovės nuosavas kapitalas yra neigiamas, o akcininkams priklausančios akcijos yra bevertės. Be to, likę septyni laivai, nors ir generuojantys teigiamą EBITDA, dirbs paskolų bankams grąžinimui, o ne akcininkų vertės sukūrimui.
Ūkio banko (UKB1L, bankas) grupė per II ketv. uždirbo vos 0,9 mln. Lt grynojo pelno. Grupės minimalų pelną lėmė didesnės nei prieš metus atidėjinių sąnaudos, prastesnės grynųjų komisinių pajamos bei nuostolis iš prekybos vertybiniais popieriais. Grupės grynosios palūkanų pajamos sudarė 19,7 mln. Lt ir dar buvo 6,2 proc. didesnės nei prieš metus, tačiau akivaizdžiai stebimas šių pajamų ketvirtinis mažėjimas nuo 2011 m. IV ketv. Priežastis kaip ir Šiaulių banko atveju yra paprasta – paskolų portfelio stagnacija bei pradėjusi mažėti grynoji palūkanų marža, išaugus finansavimosi sąnaudoms. Veiklos sąnaudos tebuvo mažesnės 1,7 proc. nei prieš metus. Artimiausių ketvirčių banko grupės pelno prognozės nėra labai optimistinės – grynosios palūkanų pajamos kiek sumažės, tad, ar grupė bus pelninga, priklausys nuo atidėjinių paskolų portfeliui sumų.
„Grindeks“ (GRD1R, vaistų gamyba) ir vėl nuvylė investuotojus. Bendrovės pajamų metinis smukimas II ketv. sudarė 2,6 proc., EBITDA kritimas siekė 18,8 proc., o grynasis pelnas sumažėjo 24,3 proc. Primintina, kad I ketvirtį įmonė buvo suteikusi vilčių, kad pelno smukimo tendencija baigiasi, bet panašu, kad tai neatsitiko ir II ketv. vėl buvo niūrokas. Pardavimo pajamų smukimą labiausiai lėmė kritusios pajamos kitose valstybėse (ne NVS ir ne Baltijos šalyse). Tiesa, pardavimo pajamos Rusijoje II ketv. padidėjo beveik 15 proc. Įtarimą kelia ir vis didėjanti dalis vaistų pardavimų, kurie pagaminti pagal kontraktines sutartis partnerių gamyklose. Reklamos sąnaudos dar sumažėjo, bet tai gali turėti ir priešingą efektą ilgesniu laikotarpiu. Prognozuoti ateinančių ketvirčių rezultatus, šiai bendrovei paprastai yra sudėtinga, tačiau veikiausiai bent jau pajamų metinis pokytis turėtų vėl būti teigiamas.
Tadas Povilauskas
Kapitalo rinkų departamento analitikas
AB bankas „Finasta“