versija spausdinimui
(2)
Vokietijos Centrinio banko Bundesbank vadovas Jens Weidmann yra visiškai vienišas, nes niekas nepalaiko jo pozicijos susijusios su Europos Centrinio banko planais supirkinėti probleminių euro zonos šalių obligacijas.
Vokietijos Centrinio banko vadovas nepritaria Europos Centrinio banko planams atnaujinti probleminių euro zonos šalių obligacijų supirkimo programą, kad tokiu būdu būtų sumažinti pastebimai padidėję tų šalių skolinimosi kaštai, bei žinoma tuo pačiu būtų kovojama ir su skolų krize šioje zonoje.
Kalba vyksta visų pirma apie Ispanijos ir Italijos valstybinių obligacijų supirkinėjimą rinkoje. Bundesbank vadovas Jens Weidmann ne kartą perspėjo, kad tokie veiksmai gali pakenkti pinigų politikai, bei gali lemti tai, jog Europos Centrinis bankas ims finansuoti euro zonos šalių biudžetų deficitus.
Tiek Olandijos Centrinio banko vadovas Klaas Knot, tiek kiti Europos Centrinio banko valdybos atstovai, jau nekalbant apie Italijos ir Ispanijos Centrinių bankų atstovus, nesipriešina Europos Centrinio banko vadovo Mario Draghi planams atnaujinti probleminių euro zonos šalių obligacijų supirkimo rinkoje programą.
Prognozuojama, kad apie šios programos įgyvendinimo pradžią Mario Draghi paskelbs jau šį ketvirtadienį po įvyksiančio Europos Centrinio banko atstovų posėdžio. Nėra žinoma, ar ši programa bus ribotos apimties, ar Europos Centrinis bankas nusistatys kažkokias ribas, o gal apskritai viešai apie šią programą bus žinoma tik labai nedaug.
Kai kurie analitikai bei ekonomistai prognozuoja, kad Europos Centrinio banko atstovai gali pasiryžti euro zonoje dar labiau sumažinti bazinę palūkanų normą, kuri šiuo metu ir taip yra rekordinėse žemumose ir siekia 0,75 procentus.
Vokietijos Centrinio banko vadovas nepritaria Europos Centrinio banko planams atnaujinti probleminių euro zonos šalių obligacijų supirkimo programą, kad tokiu būdu būtų sumažinti pastebimai padidėję tų šalių skolinimosi kaštai, bei žinoma tuo pačiu būtų kovojama ir su skolų krize šioje zonoje.
Kalba vyksta visų pirma apie Ispanijos ir Italijos valstybinių obligacijų supirkinėjimą rinkoje. Bundesbank vadovas Jens Weidmann ne kartą perspėjo, kad tokie veiksmai gali pakenkti pinigų politikai, bei gali lemti tai, jog Europos Centrinis bankas ims finansuoti euro zonos šalių biudžetų deficitus.
Tiek Olandijos Centrinio banko vadovas Klaas Knot, tiek kiti Europos Centrinio banko valdybos atstovai, jau nekalbant apie Italijos ir Ispanijos Centrinių bankų atstovus, nesipriešina Europos Centrinio banko vadovo Mario Draghi planams atnaujinti probleminių euro zonos šalių obligacijų supirkimo rinkoje programą.
Prognozuojama, kad apie šios programos įgyvendinimo pradžią Mario Draghi paskelbs jau šį ketvirtadienį po įvyksiančio Europos Centrinio banko atstovų posėdžio. Nėra žinoma, ar ši programa bus ribotos apimties, ar Europos Centrinis bankas nusistatys kažkokias ribas, o gal apskritai viešai apie šią programą bus žinoma tik labai nedaug.
Kai kurie analitikai bei ekonomistai prognozuoja, kad Europos Centrinio banko atstovai gali pasiryžti euro zonoje dar labiau sumažinti bazinę palūkanų normą, kuri šiuo metu ir taip yra rekordinėse žemumose ir siekia 0,75 procentus.