versija spausdinimui
(1)
Dažnas investuotojas, pasirinkdamas investavimo strategiją ir sudarydamas investicinį portfelį, susimąsto, kokias investicijas ir strategijas naudoja sėkmingiausi investuotojai. Atsakymo į šį klausimą ieškosime šioje apžvalgoje.
Pastarąjį dešimtmetį akcijų rinkose buvo galima stebėti akcijų kilimus ir kritimus bei rinkose vyraujančias panikas ir manijas. Remiantis Investment Management Association duomenimis, žemiau pateiktoje lentelėje matomas didžiausią pelną atnešusių fondų krypčių prieaugis per pastaruosius 10 m. Pavyzdžiui, besivystančių rinkų ar Kinijos fondai 2012 m. liepos mėn. buvo nukritę apie 20%, tačiau investavus šiose rinkose prieš 10 m. ir išlaikius savo investicijas iki 2012 m., būtų pasiektas apie 250% pelnas. Be to, 150% prieaugį suteikė mažos Europos kompanijos, kurios lenkė Jungtinės karalystės mažų kompanijų, Azijos regiono ir technologijų bei telekomunikacijų fondų grąžą, kuri sudarė atitinkamai 117%, 113% ir 96%. Tačiau šie statistiniai duomenys aiškiai parodo, jog net teisingai numačius tam tikro regiono rinkos krytį, neišvengsime trumpalaikių rinkos svyravimų, kuriais galima būdų pasinaudoti pritaikius investicinę strategiją. Toliau apžvelgsime daugiausiai uždirbusius hedge fondus ir jų taikomas strategijas.
Alternatyvaus investavimo fondai, uždirbę daugiausiai per 2011 metus
Remiantis Bloomberg atliktu tyrimu, 2011 m. didžiausią pelną iš nagrinėtų alternatyvaus investavimo fondų gavo Tiger Global fondas, kurį valdo Chase Coleman ir Feroz Dewan. Šio fondo vertė pakilo 45% per pirmuosius 10 mėn. 2011 m., kai vidutiniškai alternatyvaus investavimo fondai per šį laikotarpį patyrė -2,8% nuostolį. Tik 21 iš 100 geriausių alternatyvaus investavimo fondų uždirbo daugiau nei 10%. Tiger Global pademonstravo neeilinius rezultatus dėl to, jog dažniausiai įsigyja kompanijų akcijas, dar prieš paskelbiant bendrovėms apie pirminį viešąjį akcijų siūlymą.
2010 m. pelningiausias alternatyvaus investavimo fondas buvo Structured Servicing Holdings LP, kurio vadovas yra Don Brownstein, sugebėjęs padidinti fondo aktyvų vertę 51%, tačiau per pirmuosius 10 mėn. 2011 m. fondas išaugo 13,5% ir buvo 17 vietoje iš 100 pelningiausių alternatyvaus investavimo fondų. Fondo valdytojas taiko nekilnojamuoju turtu paremtų išvestinių vertybinių popierių arbitražo strategiją, kuri 2009 m. leido fondui uždirbti 135%. Nors Don Brownstein neatskleidžia kokiu būdu jis uždirbo 2010 m., tačiau jo ilgalaikė strategija yra paremta modelių kūrimu, kurių metu numatoma, kada namų savininkai refinansuos paskolas. Šis veiksmas lemia nekilnojamuoju turtu užtikrintų obligacijų palūkanų mažėjimą, o tada fondas superka minėtas obligacijas, kurios, jų nuomone, yra nepakankamai įvertintos.
Renaissance Institutional Equities fondas, kuris per 2011 m. uždirbo 33,1% ir užėmė antrąją vietą 100 geriausių alternatyvaus investavimo fondų sąraše, naudojo kiekybinę strategiją. Šios strategijos tikslas yra matematinių modelių naudojimas, siekiant, jog pirkimo ir pardavimo signalai būtų generuojami kompiuterio ir būtų išvengta emocijų akcijų pirkimo ir pardavimo procese. Tačiau kiekvienas fondo valdytojas pasirenka kompiuterio atliekamą analizės būdą, kuris gali apimti fundamentalius, techninius ar kitus veiksnius. Taip pat fondo valdytojas nusprendžia, kokį vaidmenį, priimant pirkimo sprendimą, atlieka kompiuterio generuojami signalai.
Tarp 100 geriausių 2011 m. alternatyvaus investavimo fondų valdytojų populiariausia buvo makro strategija, kuri gilinasi į globalius įvykius, pavyzdžiui, vyriausybių politikos, palūkanų normų pasikeitimus. Vienas žymiausių investuotojų, kuris naudoją šią strategiją, yra George Soros. Taip pat matome, jog makro fondai buvo pelningi ir per 2009 m. krizę, tačiau per šį laikotarpį daugiausiai uždirbo fondai, naudojantys strategijas susijusias su hipoteka garantuotais vertybiniais popieriais. Antra pagal populiarumą buvo augimo/kritimo strategija, o ją naudojantys fondų valdytojai dažniausiai išsirenka sektorių ar industriją ir formuoja portfelį iš augimo bei kritimo pozicijų.
Kiekvieno investuotojo priimamas sprendimas, kur ir į ką investuoti, dažniausiai yra sudėtingas ir reikalaujantis daug laiko ir pastangų. Dalį šio atsakymo galima įžvelgti, išnagrinėjus daugiausiai uždirbančių investuotojų ir fondų valdytojų sprendimus bei pasirenkamas strategijas. Ir nors iš aukščiau pateiktos lentelės matoma, jog pasiekti aukščiausius rezultatus kasmet, esant skirtingiems rinkos svyravimams ir vyraujant permainingoms nuotaikoms, yra labai sunki užduotis net geriausiems iš geriausių, tačiau įdėjęs daug darbo ir pastangų, kiekvienas investuotojas gali tikėtis atitinkamo atpildo už savo pastangas ir priimtus sprendimus.
Parengta LHV banko, remiantis Bloomberg Markets apžvalga bei užsienio žiniasklaida (Bloomberg.com, Reuters.com, Finance.Yahoo.com). Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nereiškia rekomendacijos pirkti ar parduoti minimus vertybinius popierius.
Pastarąjį dešimtmetį akcijų rinkose buvo galima stebėti akcijų kilimus ir kritimus bei rinkose vyraujančias panikas ir manijas. Remiantis Investment Management Association duomenimis, žemiau pateiktoje lentelėje matomas didžiausią pelną atnešusių fondų krypčių prieaugis per pastaruosius 10 m. Pavyzdžiui, besivystančių rinkų ar Kinijos fondai 2012 m. liepos mėn. buvo nukritę apie 20%, tačiau investavus šiose rinkose prieš 10 m. ir išlaikius savo investicijas iki 2012 m., būtų pasiektas apie 250% pelnas. Be to, 150% prieaugį suteikė mažos Europos kompanijos, kurios lenkė Jungtinės karalystės mažų kompanijų, Azijos regiono ir technologijų bei telekomunikacijų fondų grąžą, kuri sudarė atitinkamai 117%, 113% ir 96%. Tačiau šie statistiniai duomenys aiškiai parodo, jog net teisingai numačius tam tikro regiono rinkos krytį, neišvengsime trumpalaikių rinkos svyravimų, kuriais galima būdų pasinaudoti pritaikius investicinę strategiją. Toliau apžvelgsime daugiausiai uždirbusius hedge fondus ir jų taikomas strategijas.
Alternatyvaus investavimo fondai, uždirbę daugiausiai per 2011 metus
Remiantis Bloomberg atliktu tyrimu, 2011 m. didžiausią pelną iš nagrinėtų alternatyvaus investavimo fondų gavo Tiger Global fondas, kurį valdo Chase Coleman ir Feroz Dewan. Šio fondo vertė pakilo 45% per pirmuosius 10 mėn. 2011 m., kai vidutiniškai alternatyvaus investavimo fondai per šį laikotarpį patyrė -2,8% nuostolį. Tik 21 iš 100 geriausių alternatyvaus investavimo fondų uždirbo daugiau nei 10%. Tiger Global pademonstravo neeilinius rezultatus dėl to, jog dažniausiai įsigyja kompanijų akcijas, dar prieš paskelbiant bendrovėms apie pirminį viešąjį akcijų siūlymą.
2010 m. pelningiausias alternatyvaus investavimo fondas buvo Structured Servicing Holdings LP, kurio vadovas yra Don Brownstein, sugebėjęs padidinti fondo aktyvų vertę 51%, tačiau per pirmuosius 10 mėn. 2011 m. fondas išaugo 13,5% ir buvo 17 vietoje iš 100 pelningiausių alternatyvaus investavimo fondų. Fondo valdytojas taiko nekilnojamuoju turtu paremtų išvestinių vertybinių popierių arbitražo strategiją, kuri 2009 m. leido fondui uždirbti 135%. Nors Don Brownstein neatskleidžia kokiu būdu jis uždirbo 2010 m., tačiau jo ilgalaikė strategija yra paremta modelių kūrimu, kurių metu numatoma, kada namų savininkai refinansuos paskolas. Šis veiksmas lemia nekilnojamuoju turtu užtikrintų obligacijų palūkanų mažėjimą, o tada fondas superka minėtas obligacijas, kurios, jų nuomone, yra nepakankamai įvertintos.
Renaissance Institutional Equities fondas, kuris per 2011 m. uždirbo 33,1% ir užėmė antrąją vietą 100 geriausių alternatyvaus investavimo fondų sąraše, naudojo kiekybinę strategiją. Šios strategijos tikslas yra matematinių modelių naudojimas, siekiant, jog pirkimo ir pardavimo signalai būtų generuojami kompiuterio ir būtų išvengta emocijų akcijų pirkimo ir pardavimo procese. Tačiau kiekvienas fondo valdytojas pasirenka kompiuterio atliekamą analizės būdą, kuris gali apimti fundamentalius, techninius ar kitus veiksnius. Taip pat fondo valdytojas nusprendžia, kokį vaidmenį, priimant pirkimo sprendimą, atlieka kompiuterio generuojami signalai.
Tarp 100 geriausių 2011 m. alternatyvaus investavimo fondų valdytojų populiariausia buvo makro strategija, kuri gilinasi į globalius įvykius, pavyzdžiui, vyriausybių politikos, palūkanų normų pasikeitimus. Vienas žymiausių investuotojų, kuris naudoją šią strategiją, yra George Soros. Taip pat matome, jog makro fondai buvo pelningi ir per 2009 m. krizę, tačiau per šį laikotarpį daugiausiai uždirbo fondai, naudojantys strategijas susijusias su hipoteka garantuotais vertybiniais popieriais. Antra pagal populiarumą buvo augimo/kritimo strategija, o ją naudojantys fondų valdytojai dažniausiai išsirenka sektorių ar industriją ir formuoja portfelį iš augimo bei kritimo pozicijų.
Kiekvieno investuotojo priimamas sprendimas, kur ir į ką investuoti, dažniausiai yra sudėtingas ir reikalaujantis daug laiko ir pastangų. Dalį šio atsakymo galima įžvelgti, išnagrinėjus daugiausiai uždirbančių investuotojų ir fondų valdytojų sprendimus bei pasirenkamas strategijas. Ir nors iš aukščiau pateiktos lentelės matoma, jog pasiekti aukščiausius rezultatus kasmet, esant skirtingiems rinkos svyravimams ir vyraujant permainingoms nuotaikoms, yra labai sunki užduotis net geriausiems iš geriausių, tačiau įdėjęs daug darbo ir pastangų, kiekvienas investuotojas gali tikėtis atitinkamo atpildo už savo pastangas ir priimtus sprendimus.
Parengta LHV banko, remiantis Bloomberg Markets apžvalga bei užsienio žiniasklaida (Bloomberg.com, Reuters.com, Finance.Yahoo.com). Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nereiškia rekomendacijos pirkti ar parduoti minimus vertybinius popierius.