versija spausdinimui
(2)
Pirmadienį pagrindinių JAV akcijų indeksų reikšmės krito. Labiausiai akcijos pigo prekybos pradžioje, o vėliau indeksai mažino nuosmukį. Galiausiai prekybos sesiją Dow Jones Industrial indeksas baigė sumažėjęs 0,79 proc., S&P 500 – 0,89 proc., o NASDAQ Composite – 1,2 proc. Prastas investuotojų nuotaikas sukėlė tiek baimė dėl lėtėjančio Kinijos ekonomikos augimo, tiek ir visos problemos, susijusios su Ispanija ir euro zonos skolų krize. Svarbių makroekonominių rodiklių JAV vakar nebuvo skelbta. Daugiausia pigo žaliavų sektoriaus bendrovės.
Iš rezultatus skelbusių bendrovių išsiskyrė „McDonalds“, kuri nesugebėjo nudžiuginti investuotojų savo per II ketv. pasiektu grynuoju pelnu, tad akcijos pigo 2,3 proc. Bendrovės vadovas užsiminė, kad įmonė gali nepasiekti užsibrėžtų 2012 m. pelno rezultatų dėl jaučiamo ekonomikos silpnėjimo pasaulyje. Kiek liūdinančius rezultatus paskelbė ir lustų gamintoja „Texas Instruments“. Jos grynasis pelnas praėjusį ketvirtį buvo 34 proc. mažesnis nei prieš metus. Įmonė taip pat užsiminė, kad jaučia pasaulio ekonomikos lėtėjimo įtaką savo rezultatams.
Šiandien investuotojai labiausiai lauks „Apple“ II ketv. finansinių rezultatų. Laukiama, kad praėjusio ketvirčio grynasis pelnas sudarė 9,86 mlrd. JAV dolerių.
Vakarų Europa
Pirmadienį Vakarų Europoje smuko visi 18 nacionalinių akcijų kainų indeksų. Rinkos dalyviai vėl sunerimo dėl Graikijos ir dėl Ispanijos likimo. Pasigirdo gandai, kad Tarptautinis valiutos fondas gali atsisakyti toliau teikti paskolą Graikijai. Šiandien trejetukas – Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas – ketina atvykti į Atėnus. Kitas „streso“ šaltinis Europos rinkoje buvo Ispanija, kurios nauji regionai paprašė finansinės pagalbos, o šalies 10 metų vyriausybės obligacijų pajamingumai paaugo 23 baziniais punktais iki 7,5 proc. O Ispanijos centrinis bankas vakar pareiškė, kad ir II ketv. šalies ekonomikos recesija gilėjo.
Euro zonos vartotojų pasitikėjimas liepos mėnesį smuko iki mažiausio lygio per pastaruosius trejetą metų (-21,6). Indekso reikšmė buvo mažesnė nei tikėtasi (-20,0). Vis daugiau ekonomistų baiminasi, kad visa euro zonos ekonomika smunka į naują recesiją. Tuo tarpu pinigų sąjungos vyriausybės skola šių metų I ketv. išaugo iki didžiausio lygio per visą savo istoriją. Vyriausybės skolos santykis su BVP per ketvirtį padidėjo nuo 87,3 iki 88,2 proc.
Šiandien ateities sandoriai rodo nevieningą Europos rinkų kryptį po vakarykščio kainų kritimo. Reitingų agentūros „Moody‘s“ vakarykštis pranešimas dėl keleto šalių reitingų gali prilaikyti akcijų rinką nuo tolesnio augimo. „Moody‘s“ vakar vakare pablogino Vokietijos, Olandijos ir Liuksemburgo reitingų perspektyvas iš „stabilios“ į „neigiamą“ argumentuodama išaugusia tikimybe, kad Graikija paliks euro zoną.
Azija
Šiandien Azijos akcijų indeksai nerodė bendros krypties. Daugumos indeksų reikšmės svyravo arti nulio. Banko „HSBC“ sudaromas Kinijos gamybos sektoriaus pirkimų vadybininkų indeksas pasiekė aukščiausią reikšmę per pastaruosius 5 mėnesius – 49,5 punkto. Praėjusį mėnesį indekso reikšmė buvo lygi 48,2. Nors indeksas išliko žemiau 50 punktų ribos, o tai reiškia ekonominių sąlygų prastėjimą, padidėjusi indekso reikšmė parodo, kad Kinijos vyriausybės pinigų politikos veiksmai šiek tiek pagerino įmonių lūkesčius artimiausiam laikotarpiui.
Viena didžiausių Japonijos elektronikos prekių gamintojų „Sharp Corp.“ turėtų paskelbti beveik 1,3 mlrd. JAV dolerių nuostolį už praėjusį ketvirtį, pranešė Japonijos verslo dienraštis. Taip pat pranešama, kad įmonė sumažins ir visų metų finansinių rezultatų prognozę. Šiandien bendrovės akcijos pigo 1,7 proc. Dar labiau sumažėjo „Toshiba Corp.“ akcijų kaina – net 5,4 proc., po pasirodžiusio pranešimo, kad įmonė žada sumažinti atminties lustų gamybos pajėgumus beveik trečdaliu. Žaliavų ir energetinių išteklių gavybos bendrovių akcijos šiandien taip pat sulaukė didelio pardavėjų spaudimo.
Baltijos šalys
Pirmadienį Vilniaus vertybinių popierių biržoje vyravo neigiamos nuotaikos. Akcijų indeksas krito 1,53 procento, o apyvarta siekė tik 212 tūkstančių eurų. Daugiausia investuotojų dėmesio sulaukė „Agrowill Group“ akcijos. Jų kaina krito 1,36 procento iki 0,145 EUR, o apyvarta perkopė 50 tūkstančių eurų. Šios restruktūrizuojamos bendrovės akcijos jau kelintą prekybos sesiją iš eilės masina investuotojus. Daugiau jokios kitos bendrovės vertybinių popierių apyvarta neperkopė nei 25 tūkstančių eurų.
Talino biržoje pasiekta didžiausia apyvarta iš visų trijų Baltijos šalių. Tačiau prekyba taip pat buvo vasariškai neaktyvi ir tesiekė 271 tūkstantį eurų. Aktyviausiai prekiauta „Silvano Fashion Group“ vertybiniais popieriais. Kaip ir Vilniaus vertybinių popierių biržoje, tikėtina, kad apyvartas kiek pagyvinti galėtų pasirodysiantys II ketv. rezultatai.
Rygos vertybinių popierių biržoje ir toliau nieko naujo. Pasiekta tradiciškai nedidelė 27 tūkstančius latų apyvarta. Aktyviausiai, kaip jau tapo įprasta prekiauta farmacijos bendrovės „Olainfarm“ vertybiniais popieriais kurių perleista už 12 tūkstančių latų.
Žaliavos
Pirmąją šios savaitės dieną „WTI“ naftos ateities sandorių kaina „NYMEX“ biržoje krito gana smarkiai. Ji nesunkiai kirto 90 JAV dolerių už barelį pasipriešinimą bei nusileido greta 88 JAV dolerių už barelį ribos. Prekybos apimtys ateities sandoriais buvo ganėtinai mažos ir sudarė vos pusę praėjusių trisdešimties prekybos dienų vidurkio. Pagrindiniu veiksniu, privertusiu kainą ristis žemyn, vėl tapo nerimas dėl euro zonos skolų problemų situacijos – baiminamasi, kad Ispanijai gali prireikti rimtesnės nei kad tik šalies bankų kapitalo stiprinimo pagalbos. Be to, šią savaitę renkasi Graikijos kreditoriai, kurie nepatenkinti šios šalies per mažomis pastangomis mažinti biudžeto deficitą. Galiausiai užuominos apie Kinijos ekonomikos tolesnį lėtėjimą neigiamai veikė lūkesčius dėl naftos paklausos perspektyvos. Artimiausias dvi dienas daugiausia investuotojų dėmesio vėl sulauks JAV naftos atsargų pokyčių ataskaitos. Rinkos ekspertai laukia, kad žaliavinės naftos atsargos krito 1,5 mln. barelių, o benzino smuko 0,5 mln. barelių. Jeigu tokios prognozės pasiteisintų, tai turėtų tam tikrą teigiamą įtaką naftos kainai.
Iš rezultatus skelbusių bendrovių išsiskyrė „McDonalds“, kuri nesugebėjo nudžiuginti investuotojų savo per II ketv. pasiektu grynuoju pelnu, tad akcijos pigo 2,3 proc. Bendrovės vadovas užsiminė, kad įmonė gali nepasiekti užsibrėžtų 2012 m. pelno rezultatų dėl jaučiamo ekonomikos silpnėjimo pasaulyje. Kiek liūdinančius rezultatus paskelbė ir lustų gamintoja „Texas Instruments“. Jos grynasis pelnas praėjusį ketvirtį buvo 34 proc. mažesnis nei prieš metus. Įmonė taip pat užsiminė, kad jaučia pasaulio ekonomikos lėtėjimo įtaką savo rezultatams.
Šiandien investuotojai labiausiai lauks „Apple“ II ketv. finansinių rezultatų. Laukiama, kad praėjusio ketvirčio grynasis pelnas sudarė 9,86 mlrd. JAV dolerių.
Vakarų Europa
Pirmadienį Vakarų Europoje smuko visi 18 nacionalinių akcijų kainų indeksų. Rinkos dalyviai vėl sunerimo dėl Graikijos ir dėl Ispanijos likimo. Pasigirdo gandai, kad Tarptautinis valiutos fondas gali atsisakyti toliau teikti paskolą Graikijai. Šiandien trejetukas – Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas – ketina atvykti į Atėnus. Kitas „streso“ šaltinis Europos rinkoje buvo Ispanija, kurios nauji regionai paprašė finansinės pagalbos, o šalies 10 metų vyriausybės obligacijų pajamingumai paaugo 23 baziniais punktais iki 7,5 proc. O Ispanijos centrinis bankas vakar pareiškė, kad ir II ketv. šalies ekonomikos recesija gilėjo.
Euro zonos vartotojų pasitikėjimas liepos mėnesį smuko iki mažiausio lygio per pastaruosius trejetą metų (-21,6). Indekso reikšmė buvo mažesnė nei tikėtasi (-20,0). Vis daugiau ekonomistų baiminasi, kad visa euro zonos ekonomika smunka į naują recesiją. Tuo tarpu pinigų sąjungos vyriausybės skola šių metų I ketv. išaugo iki didžiausio lygio per visą savo istoriją. Vyriausybės skolos santykis su BVP per ketvirtį padidėjo nuo 87,3 iki 88,2 proc.
Šiandien ateities sandoriai rodo nevieningą Europos rinkų kryptį po vakarykščio kainų kritimo. Reitingų agentūros „Moody‘s“ vakarykštis pranešimas dėl keleto šalių reitingų gali prilaikyti akcijų rinką nuo tolesnio augimo. „Moody‘s“ vakar vakare pablogino Vokietijos, Olandijos ir Liuksemburgo reitingų perspektyvas iš „stabilios“ į „neigiamą“ argumentuodama išaugusia tikimybe, kad Graikija paliks euro zoną.
Azija
Šiandien Azijos akcijų indeksai nerodė bendros krypties. Daugumos indeksų reikšmės svyravo arti nulio. Banko „HSBC“ sudaromas Kinijos gamybos sektoriaus pirkimų vadybininkų indeksas pasiekė aukščiausią reikšmę per pastaruosius 5 mėnesius – 49,5 punkto. Praėjusį mėnesį indekso reikšmė buvo lygi 48,2. Nors indeksas išliko žemiau 50 punktų ribos, o tai reiškia ekonominių sąlygų prastėjimą, padidėjusi indekso reikšmė parodo, kad Kinijos vyriausybės pinigų politikos veiksmai šiek tiek pagerino įmonių lūkesčius artimiausiam laikotarpiui.
Viena didžiausių Japonijos elektronikos prekių gamintojų „Sharp Corp.“ turėtų paskelbti beveik 1,3 mlrd. JAV dolerių nuostolį už praėjusį ketvirtį, pranešė Japonijos verslo dienraštis. Taip pat pranešama, kad įmonė sumažins ir visų metų finansinių rezultatų prognozę. Šiandien bendrovės akcijos pigo 1,7 proc. Dar labiau sumažėjo „Toshiba Corp.“ akcijų kaina – net 5,4 proc., po pasirodžiusio pranešimo, kad įmonė žada sumažinti atminties lustų gamybos pajėgumus beveik trečdaliu. Žaliavų ir energetinių išteklių gavybos bendrovių akcijos šiandien taip pat sulaukė didelio pardavėjų spaudimo.
Baltijos šalys
Pirmadienį Vilniaus vertybinių popierių biržoje vyravo neigiamos nuotaikos. Akcijų indeksas krito 1,53 procento, o apyvarta siekė tik 212 tūkstančių eurų. Daugiausia investuotojų dėmesio sulaukė „Agrowill Group“ akcijos. Jų kaina krito 1,36 procento iki 0,145 EUR, o apyvarta perkopė 50 tūkstančių eurų. Šios restruktūrizuojamos bendrovės akcijos jau kelintą prekybos sesiją iš eilės masina investuotojus. Daugiau jokios kitos bendrovės vertybinių popierių apyvarta neperkopė nei 25 tūkstančių eurų.
Talino biržoje pasiekta didžiausia apyvarta iš visų trijų Baltijos šalių. Tačiau prekyba taip pat buvo vasariškai neaktyvi ir tesiekė 271 tūkstantį eurų. Aktyviausiai prekiauta „Silvano Fashion Group“ vertybiniais popieriais. Kaip ir Vilniaus vertybinių popierių biržoje, tikėtina, kad apyvartas kiek pagyvinti galėtų pasirodysiantys II ketv. rezultatai.
Rygos vertybinių popierių biržoje ir toliau nieko naujo. Pasiekta tradiciškai nedidelė 27 tūkstančius latų apyvarta. Aktyviausiai, kaip jau tapo įprasta prekiauta farmacijos bendrovės „Olainfarm“ vertybiniais popieriais kurių perleista už 12 tūkstančių latų.
Žaliavos
Pirmąją šios savaitės dieną „WTI“ naftos ateities sandorių kaina „NYMEX“ biržoje krito gana smarkiai. Ji nesunkiai kirto 90 JAV dolerių už barelį pasipriešinimą bei nusileido greta 88 JAV dolerių už barelį ribos. Prekybos apimtys ateities sandoriais buvo ganėtinai mažos ir sudarė vos pusę praėjusių trisdešimties prekybos dienų vidurkio. Pagrindiniu veiksniu, privertusiu kainą ristis žemyn, vėl tapo nerimas dėl euro zonos skolų problemų situacijos – baiminamasi, kad Ispanijai gali prireikti rimtesnės nei kad tik šalies bankų kapitalo stiprinimo pagalbos. Be to, šią savaitę renkasi Graikijos kreditoriai, kurie nepatenkinti šios šalies per mažomis pastangomis mažinti biudžeto deficitą. Galiausiai užuominos apie Kinijos ekonomikos tolesnį lėtėjimą neigiamai veikė lūkesčius dėl naftos paklausos perspektyvos. Artimiausias dvi dienas daugiausia investuotojų dėmesio vėl sulauks JAV naftos atsargų pokyčių ataskaitos. Rinkos ekspertai laukia, kad žaliavinės naftos atsargos krito 1,5 mln. barelių, o benzino smuko 0,5 mln. barelių. Jeigu tokios prognozės pasiteisintų, tai turėtų tam tikrą teigiamą įtaką naftos kainai.
