versija spausdinimui
(1)
„Retas derinys veiksnių, kurie gali atsirasti 2013 metais, smarkiai pablogins dabartinę pasaulinės ekonomikos padėtį, 2013 metai bus blogesni už 2008 metus“ - pareiškė gerai žinomas ekonomistas Nouriel Roubini.
2008-09 metai buvo recesijos metais, ir tuomet pagrindinis stimulas buvo po Lehman Brothers investicinio banko, kuris buvo ketvirtas pagal dydį Amerikoje, žlugimo rugsėjo mėnesį buvusi pasaulio finansų rinkų griūtis.
„Dabar, kaip ir 2008 metais, mes susiduriame su ekonomikos ir finansų krizėmis, tačiau skirtingai nei 2008 metais, dabar magiškų sprendimų ir priemonių arsenalas yra gerokai skurdesnis“ - tikina minimas ekonomistas, kuris nuspėjo 2008 metais kilusią krizę.
Tarp veiksnių, kurie gali sutapti tarpusavyje ir sukelti rimtus sukrėtimus, Nouriel Roubini paminėjo galimą euro zonos žlugimą (Graikijos pasitraukimas), naujos recesijos Amerikoje riziką, kietą Kinijos ir kitų besivystančių šalių ekonomikų nusileidimą bei galimą Amerikos - Izraelio karą su Iranu. Jis mano, kad šis karas, nepriklausomai kas laimės, gali prasidėti po Amerikos prezidento rinkimų.
Minimas ekonomistas perspėja, kad šįkart didžiųjų pasaulio šalių vyriausybės turės mažiau galimybių manevruoti nei tai buvo 2008 metais.
„2008 metais galima buvo bazinę palūkanų normą sumažinti iki nulio, elektroniniu būdu sukurti pinigus (QE), ir skatinti ekonomiką finansiškai. Šalių vyriausybės galėjo apsaugoti ekonomiką, ir panaudodamos garantijas ir pinigų įliejimą į finansinę sistemą, užkirsti kelią krizės išsiplėtimui“ - paaiškino Nouriel Roubini.
Na o šiuo metu kiekybinis pinigų politikos švelninimas yra mažiau veiksmingas, nes anot minimo ekonomisto, bankų problema yra ne likvidumas, o mokumas. Mokesčių mokėtojų pinigų skyrimas bankų gelbėjimui, susiduria su politiniu pasipriešinimu, na o šalių vyriausybės neturi pinigų tam, kad išgelbėti save, jau nekalbant apie bankų gelbėjimą.
Jis tikina, kad per pastaruosius keturis metus krizės įveikimo įrankiai buvo išnaudoti 95 procentais, todėl sumažėja galimybės sustabdyti naują, nenumatytą šoką.
Minimas ekonomistas prognozuoja, kad jau kitais metais Graikija pasitrauks iš euro zonos. Be to, jis mano, kad egzistuoja 40 - 50 procentų tikimybė, kad per artimiausius 3 - 5 metus euro zonos sudėtis gali pastebimiau pasikeisti. Jis neatmeta, kad iš euro zonos gali pasitraukti Suomija ir Italija.
Suomija jau prisiėmė nemažai įsipareigojimų susijusių su euro zonos krizės sprendimu, ir toliau nepageidauja dar labiau jų didinti. Tuo tarpu Italijos opozicinės partijos jau rimtai pradėjo svarstyti apie liros atkūrimo galimybę.
Nouriel Roubini mano, kad euro zonos skolų krizę galima būtų išspręsti Europos Centriniam bankui perkant obligacijas iš komercinių bankų, arba prisiimant bendrą atsakomybę už skolas.
Tačiau pirmajam sprendimui priešinasi Europos Centrinis bankas, na o antrajam nepritaria Vokietija, Olandija, Suomija ir Austrija, nes jos nenori prisiimti su tuo susijusios papildomos kredito rizikos.
2008-09 metai buvo recesijos metais, ir tuomet pagrindinis stimulas buvo po Lehman Brothers investicinio banko, kuris buvo ketvirtas pagal dydį Amerikoje, žlugimo rugsėjo mėnesį buvusi pasaulio finansų rinkų griūtis.
„Dabar, kaip ir 2008 metais, mes susiduriame su ekonomikos ir finansų krizėmis, tačiau skirtingai nei 2008 metais, dabar magiškų sprendimų ir priemonių arsenalas yra gerokai skurdesnis“ - tikina minimas ekonomistas, kuris nuspėjo 2008 metais kilusią krizę.
Tarp veiksnių, kurie gali sutapti tarpusavyje ir sukelti rimtus sukrėtimus, Nouriel Roubini paminėjo galimą euro zonos žlugimą (Graikijos pasitraukimas), naujos recesijos Amerikoje riziką, kietą Kinijos ir kitų besivystančių šalių ekonomikų nusileidimą bei galimą Amerikos - Izraelio karą su Iranu. Jis mano, kad šis karas, nepriklausomai kas laimės, gali prasidėti po Amerikos prezidento rinkimų.
Minimas ekonomistas perspėja, kad šįkart didžiųjų pasaulio šalių vyriausybės turės mažiau galimybių manevruoti nei tai buvo 2008 metais.
„2008 metais galima buvo bazinę palūkanų normą sumažinti iki nulio, elektroniniu būdu sukurti pinigus (QE), ir skatinti ekonomiką finansiškai. Šalių vyriausybės galėjo apsaugoti ekonomiką, ir panaudodamos garantijas ir pinigų įliejimą į finansinę sistemą, užkirsti kelią krizės išsiplėtimui“ - paaiškino Nouriel Roubini.
Na o šiuo metu kiekybinis pinigų politikos švelninimas yra mažiau veiksmingas, nes anot minimo ekonomisto, bankų problema yra ne likvidumas, o mokumas. Mokesčių mokėtojų pinigų skyrimas bankų gelbėjimui, susiduria su politiniu pasipriešinimu, na o šalių vyriausybės neturi pinigų tam, kad išgelbėti save, jau nekalbant apie bankų gelbėjimą.
Jis tikina, kad per pastaruosius keturis metus krizės įveikimo įrankiai buvo išnaudoti 95 procentais, todėl sumažėja galimybės sustabdyti naują, nenumatytą šoką.
Minimas ekonomistas prognozuoja, kad jau kitais metais Graikija pasitrauks iš euro zonos. Be to, jis mano, kad egzistuoja 40 - 50 procentų tikimybė, kad per artimiausius 3 - 5 metus euro zonos sudėtis gali pastebimiau pasikeisti. Jis neatmeta, kad iš euro zonos gali pasitraukti Suomija ir Italija.
Suomija jau prisiėmė nemažai įsipareigojimų susijusių su euro zonos krizės sprendimu, ir toliau nepageidauja dar labiau jų didinti. Tuo tarpu Italijos opozicinės partijos jau rimtai pradėjo svarstyti apie liros atkūrimo galimybę.
Nouriel Roubini mano, kad euro zonos skolų krizę galima būtų išspręsti Europos Centriniam bankui perkant obligacijas iš komercinių bankų, arba prisiimant bendrą atsakomybę už skolas.
Tačiau pirmajam sprendimui priešinasi Europos Centrinis bankas, na o antrajam nepritaria Vokietija, Olandija, Suomija ir Austrija, nes jos nenori prisiimti su tuo susijusios papildomos kredito rizikos.
