„Labiausiai tikėtinas rezultatas yra toks, kad galiausiai sulauksime kažkokios rūšies Graikijos nemokumo“ - teigė jis.
Jo manymu, Graikija bankrutuos net ir tuo atveju, jeigu su kreditoriais bus susitarta dėl skolų grąžinimo termino pratęsimo, bei bus pasiekti nustatyti fiskaliniai tikslai. Švedijos finansų ministras tikina, kad netgi jeigu Graikijai 2020 metais, arba 2022 metais, jei pavyks dėl to susitarti, pavyks savo skolų lygį, lyginant su šalies bendrojo vidaus produkto verte, sumažinti iki 120 procentų, jis vis tiek bus per didelis šiai šaliai.
„Skolos lygį, kuris sudaro 120 procentų šalies bendrojo vidaus produkto vertės, retai įmanoma išlaikyti, ypač šaliai, kurios augimo perspektyvos yra labai silpnos“ - tikino Anders Borg.
Paklaustas, ar Graikijos nemokumas bus tolygu šios šalies pasitraukimui iš euro zonos, jis teigė, jog šalis turi aiškias alternatyvas.
„Arba sukurs geresnes ateities perspektyvas euro zonoje, arba jie gali nuspręsti, kad iš jos pasitraukia“ - teigė Švedijos finansų ministras Anders Borg.