versija spausdinimui
(1)
„Kažkada Amerika buvo galimybių šalis, šiandien joje auga nelygybė, bei stiprėja politinė sistema, kuri visų kitų sąskaita yra palanki turtingiesiems“ - pareiškė Nobelio premijos laureatas ekonomikos srityje Joseph Stiglitz.
Jis atkreipia dėmesį, kad nors jo kartos tautiečiai dirbo tam, kad jų šalis taptų neribotų galimybių svajonių žeme, tačiau šiandien tai jau yra tik mitas. Minimas ekonomistas pabrėžia, kad nelygybė Amerikoje ūgtelėjo iki aukščiausio lygio per pastarąjį šimtą metų, na o pajamų skirtumas tarp turtingųjų ir vidutines pajamas gaunančių gyventojų ir toliau auga.
„Amerika kažkada buvo laikoma vidutinės klasės šalimi, tačiau tai jau daugiau nėra tiesa. Šiandien vaikų gyvenimo galimybės čia labiau priklauso nuo tėvų pajamų, nei tai yra Europoje, ar bet kokioje kitoje išsivysčiusiose pramoninėje šalyje, kurių duomenis mes turime“ - tikina Joseph Stiglitz.
Remiantis statistikos duomenimis, nuo 1967 metų Amerikos namų ūkių pajamų nelygybė padidėjo 18 procentų, tiesa, pastaraisiais metais ši tendencija susilpnėjo.
Minimas ekonomistas teigia, kad reguliatoriai, ypač vykdantys finansų sektoriaus priežiūrą, labai stipriai prisidėjo prie nelygybės padidėjimo.
„Finansų sektoriaus reguliatoriai leido vykdyti grobuonišką kreditavimą, bei pritarė netinkamai praktikai susijusiai su kreditinėmis kortelėmis, dėl ko pinigai nukeliavo iš apačios į viršų. Panašiai nutiko ir su bankroto įstatymu, kuris suteikė prioritetą dariniams“ - tikina jis.
Siekiant užkirsti kelią tolimesniam nelygybės didėjimui, Nobelio premijos laureatas ekonomikos srityje ragina sustabdyti išlaidų mažinimą visuomenės švietimui ir kitoms programoms, kurios padidina galimybes žmonėms iš vidutinės ir neturtingųjų klasės.
„Šalis turi pasirinkti, jei ir toliau bus tęsiama tai, kas buvo per paskutinius dešimtmečius, galimybių trūkumas reikš dar didesnį visuomenės susiskaldymą, lėtesnį augimą ir didesnį socialinį, politinį ir ekonominį nestabilumą“ - reziumavo Nobelio premijos laureatas ekonomikos srityje Joseph Stiglitz.
Jis atkreipia dėmesį, kad nors jo kartos tautiečiai dirbo tam, kad jų šalis taptų neribotų galimybių svajonių žeme, tačiau šiandien tai jau yra tik mitas. Minimas ekonomistas pabrėžia, kad nelygybė Amerikoje ūgtelėjo iki aukščiausio lygio per pastarąjį šimtą metų, na o pajamų skirtumas tarp turtingųjų ir vidutines pajamas gaunančių gyventojų ir toliau auga.
„Amerika kažkada buvo laikoma vidutinės klasės šalimi, tačiau tai jau daugiau nėra tiesa. Šiandien vaikų gyvenimo galimybės čia labiau priklauso nuo tėvų pajamų, nei tai yra Europoje, ar bet kokioje kitoje išsivysčiusiose pramoninėje šalyje, kurių duomenis mes turime“ - tikina Joseph Stiglitz.
Remiantis statistikos duomenimis, nuo 1967 metų Amerikos namų ūkių pajamų nelygybė padidėjo 18 procentų, tiesa, pastaraisiais metais ši tendencija susilpnėjo.
Minimas ekonomistas teigia, kad reguliatoriai, ypač vykdantys finansų sektoriaus priežiūrą, labai stipriai prisidėjo prie nelygybės padidėjimo.
„Finansų sektoriaus reguliatoriai leido vykdyti grobuonišką kreditavimą, bei pritarė netinkamai praktikai susijusiai su kreditinėmis kortelėmis, dėl ko pinigai nukeliavo iš apačios į viršų. Panašiai nutiko ir su bankroto įstatymu, kuris suteikė prioritetą dariniams“ - tikina jis.
Siekiant užkirsti kelią tolimesniam nelygybės didėjimui, Nobelio premijos laureatas ekonomikos srityje ragina sustabdyti išlaidų mažinimą visuomenės švietimui ir kitoms programoms, kurios padidina galimybes žmonėms iš vidutinės ir neturtingųjų klasės.
„Šalis turi pasirinkti, jei ir toliau bus tęsiama tai, kas buvo per paskutinius dešimtmečius, galimybių trūkumas reikš dar didesnį visuomenės susiskaldymą, lėtesnį augimą ir didesnį socialinį, politinį ir ekonominį nestabilumą“ - reziumavo Nobelio premijos laureatas ekonomikos srityje Joseph Stiglitz.