versija spausdinimui
(3)
„Europos šalių lyderių politika veda link ekonominės savižudybės“ - New York Times leidinyje rašo gerai žinomas ekonomistas bei Nobelio premijos laureatas Paul Krugman.
Jis kritikuoja Vokietijos rekomendacijas Ispanijai, kad ši šalis, kuri susiduria su ekonomikos recesija, drastiškai taupytų, nors šią šalį prie krizės privedė ne fiskalinės drausmės stoka, kaip tai buvo Graikijoje, o „muilinis burbulas“ gyvenamojo būsto rinkoje.
„Tai tiesiog beprotybė. Europa turi kelių metų patirtį susijusią su taupymu ir taupymo programomis, ir jų rezultatai yra tokie, jog jos ekonomiką nustumia į dar didesnę recesiją. O kadangi investuotojai vertindami šalies galimybes grąžinti skolas, visų pirma žiūri į jos ekonomikos padėtį ir ją vertina, tai taupymo programos netgi nepadėjo sumažinti skolinimosi kaštus“ - atkreipė dėmesį Paul Krugman.
Jo nuomone, alternatyva turėtų būti ekspansinė monetarinė ir fiskalinė politika, t.y. valstybės politika, kai išlaidos, netgi nepaisant infliacijos rizikos, viršija pajamas iš mokesčių.
„Europai reikalinga labiau ekspansinė monetarinė politika, na o Europos Centrinis bankas turėtų toleruoti šiek tiek didesnę infliaciją. Reikalinga tai pat ir labiau ekspansinė fiskalinė politika. Vokietijos biudžetas, t.y. jo didesnės išlaidos, turėtų atsverti Ispanijos ir kitų probleminių šalių sutaupytas lėšas. Netgi esant tokiai politikai, periferinės euro zonos šalys vis tiek turėtų tikėtis sunkių laikų, tačiau bent turėtų situacijos pagerėjimo viltį“ - mano gerai žinomas ekonomistas bei Nobelio premijos laureatas Paul Krugman.
Jis neigiamai įvertino Europos šalių lyderių vykdomą politiką.
„Kovo mėnesį, jie pasirašė fiskalinį paktą, kuriame taupymas pristatomas kaip visų problemų sprendimo būdas. Užuot pripažinę, jog jie suklydo, Europos šalių lyderiai atrodo yra pasiryžę savo ekonomiką nuleisti į bedugnę. Visas pasaulis už tai sumokės“ - reziumavo New York Times leidinyje Paul Krugman.
Jis kritikuoja Vokietijos rekomendacijas Ispanijai, kad ši šalis, kuri susiduria su ekonomikos recesija, drastiškai taupytų, nors šią šalį prie krizės privedė ne fiskalinės drausmės stoka, kaip tai buvo Graikijoje, o „muilinis burbulas“ gyvenamojo būsto rinkoje.
„Tai tiesiog beprotybė. Europa turi kelių metų patirtį susijusią su taupymu ir taupymo programomis, ir jų rezultatai yra tokie, jog jos ekonomiką nustumia į dar didesnę recesiją. O kadangi investuotojai vertindami šalies galimybes grąžinti skolas, visų pirma žiūri į jos ekonomikos padėtį ir ją vertina, tai taupymo programos netgi nepadėjo sumažinti skolinimosi kaštus“ - atkreipė dėmesį Paul Krugman.
Jo nuomone, alternatyva turėtų būti ekspansinė monetarinė ir fiskalinė politika, t.y. valstybės politika, kai išlaidos, netgi nepaisant infliacijos rizikos, viršija pajamas iš mokesčių.
„Europai reikalinga labiau ekspansinė monetarinė politika, na o Europos Centrinis bankas turėtų toleruoti šiek tiek didesnę infliaciją. Reikalinga tai pat ir labiau ekspansinė fiskalinė politika. Vokietijos biudžetas, t.y. jo didesnės išlaidos, turėtų atsverti Ispanijos ir kitų probleminių šalių sutaupytas lėšas. Netgi esant tokiai politikai, periferinės euro zonos šalys vis tiek turėtų tikėtis sunkių laikų, tačiau bent turėtų situacijos pagerėjimo viltį“ - mano gerai žinomas ekonomistas bei Nobelio premijos laureatas Paul Krugman.
Jis neigiamai įvertino Europos šalių lyderių vykdomą politiką.
„Kovo mėnesį, jie pasirašė fiskalinį paktą, kuriame taupymas pristatomas kaip visų problemų sprendimo būdas. Užuot pripažinę, jog jie suklydo, Europos šalių lyderiai atrodo yra pasiryžę savo ekonomiką nuleisti į bedugnę. Visas pasaulis už tai sumokės“ - reziumavo New York Times leidinyje Paul Krugman.
