versija spausdinimui
(0)
Trečiadienį JAV akcijų kainos smuko labiausiai nuo kovo 6 dienos. S&P 500 ir Dow Jones Industrial Average indeksai mažėjo 1,02 ir 0,95 proc. Nasdaq Composite indeksas krito daugiausiai – 1,46 proc.
Labiausiai pigo informacinių technologijų ir finansų sektorių bendrovių akcijos, o geriausiai sekėsi telekomunikacijų bendrovių akcijoms. Neigiamas investuotojų nuotaikas lėmė mažesnė nei tikėtasi Ispanijos vyriausybės vertybinių popierių paklausa ir vėl sugrįžusi baimė dėl pietų Europos šalių skolų. Taip pat investuotojai buvo linkę fiksuoti pelnus, nes 2012 metų I ketvirtis buvo labai sėkmingas akcijų rinkoms.
Technologijų sektoriaus įmonės „SanDisk Corp.“ akcijos po sumažintos I ketv. pardavimų prognozės krito 11,07 proc. iki 44,51 JAV dolerių už paprastąją akciją. „SanDisk Corp.“ I ketv. veiklos rezultatus ketina paviešinti balandžio 9 d.
Naftos ir dujų gavybos ir perdirbimo įmonės „GMX Resources Inc.“ akcijų kaina pašoko 24 proc. iki 1,55 JAV dolerio už paprastąją akciją. Investuotojus pirkti šias akcijas paskatino naktį iš antradienio į trečiadienį paskelbta naujiena apie ketvirto gręžinio paruošimą Šiaurės Dakotoje.
„ADP“ darbo vietų skaičius ne žemės ūkio sektoriuose kovo mėnesį išaugo 209 tūkst. Vasario mėnesį šis rodiklis augo 230 tūkst. Viso 3 tūkst. prognozes viršijęs rodiklis šiek tiek sušvelnino akcijų rinkos kritimą. „ISM“ ne gamybos indeksas kovo mėnesį pasiekė 56 punktus, tačiau nepateisino analitikų lūkesčių. Visu punktu mažesnę nei tikėtasi indekso reikšmę lėmė sumažėję nauji užsakymai ir verslo aktyvumas.
Vakarų Europa
Vakarų Europos akcijų indeksai vakar mažėjo visose 18 nacionalinių rinkų. Į rinkas vėl ima skverbtis nerimas dėl viešųjų finansų – šįsyk dėmesį patraukė Ispanijos skolos vertybinių popierių aukcionas. Investuotojai sunerimo, kad šalis gali susidurti su refinansavimo problemomis. Ispanijos vyriausybė vakar pasiskolino 2,6 mlrd. eurų, mažiau nei maksimali nustatyta riba (3,5 mlrd. eurų), o palūkanų norma išaugo. Šalis nesenai paskelbė, kad vyriausybės skola šiemet sieks naujas aukštumas. O šalyje tvyrantis nedarbas apsunkina galimybes taikyti didesnę fiskalinę drausmę.
Europos centrinis bankas (ECB) vakar paliko galioti nepakeistą bazinę palūkanų normą, kuri jau senokai yra visų laikų žemumose ties 1,0 proc. ECB vadovas įspėjo, kad euro zonos ekonomikos perspektyvas riboja rizika, kylanti iš regiono šalių viešųjų finansų būklės. Kita vertus, įspėta apie infliaciją – ji gali spartėti Vokietijoje, kurios ekonomikos būklė yra santykinai nebloga palyginti su euro zona. Tokie ekonominės būklės netolygumai verčia analitikus diskutuoti apie tai ar euro zona iš tiesų yra optimali valiutos zona. ECB šiuo metu yra sunku balansuoti ir taikyti vieningą pinigų politiką, kai pinigų sąjungos regionų būklė taip skiriasi.
Nedžiugino ir vakar paskelbti ekonominiai rodikliai. Euro zonos pirkimo vadybininkų apklausa rodė, kad gamybos ir paslaugų sektoriai kovą toliau traukėsi. Regione mažmeninės prekybos apimtys buvo 2,1 proc. mažesnės nei prieš metus, o Vokietijos gamyklų užsakymų skaičius vasarį išaugo mažiau nei tikėtasi.
Šiandien ateities sandoriai rodo teigiamą akcijų indeksų kryptį. Investuotojai gali atsikvėpti po vakarykščio išpardavimo, tačiau teigiama akcijų rinkos grąža visgi turėtų ribota. Šiuo metu rinkoje stinga palankių žinių, o velykinių atostogų laikotarpis žada mažesnį investuotojų aktyvumą.
Azija
Šįryt didesnė dalis Azijos akcijų indeksų reikšmių krito. Japonijos Nikkei 225 indekso reikšmė smuko 0,25 proc., Honkongo Hang Seng krito 0,86 proc. Tiesa, Kinijos CSI 300 akcijų indeksas pasipriešino bendroms nuotaikoms ir pakilo daugiau nei 1 proc. Akcijų pigimą daugumoje Azijos rinkų lėmė vakarykštė neigiama prekyba Vakarų rinkose. Visgi, teigiamas nuotaikas Kinijos rinkai atnešė naujienos iš šalies Vertybinių popierių komisijos, kuri ketina padidinti užsienio institucinių investuotojų kvotą investicijoms į šalies kapitalo rinkas nuo 30 iki 80 mlrd. JAV dolerių. Tai turėtų paskatini užsienio fondų investicijas į Kinijos akcijų bei obligacijų rinką. Tokios naujienos leido didžiausios Kinijos maklerio bendrovės „Citic Securities“ akcijoms pabrangti daugiau nei 5,8 proc. Kitos didelės maklerio įmonės „Haitong Securities“ akcijų kaina padidėjo 6,9 proc.
Baltijos šalys
Trečiadienį Vilniaus ir Talino akcijų biržų indeksai smuko 0,78 ir 0,15 proc., o Rygoje fiksuotas 0,12 proc. teigiamas pokytis. Apyvarta išsiskyrė Vilniaus akcijų birža, kur apyvarta siekė 263 tūkst. eurų. Taline akcijų perleista už 895 tūkst. eurų, o Rygoje – už 7 tūkst. latų. Labiausiai pigo valstybinių bendrovių akcijos, kai LESTO valdyba pasiūlė nemokėti dividendų.
Vakar „Apranga“ pasiūlė išmokėti net 20,5 mln. Lt dividendų (0,107 euro vienai akcijai) arba 76,6 proc. praėjusių metų pelno. Priminsime, kad AB bankas „Finasta“ prognozavo 0,079 euro vienai akcijai. Pagal dabartinę akcijos kainą, prognozuojamas dividendinis pajamingumas sudaro 5,8 proc., o tai yra ganėtinai solidus dydis, kuris turėtų dar labiau atkreipti investuotojų dėmesį į šios bendrovės akcijas artimiausiu metu.
Vidurio ir Rytų Europa
Kaip ir tikėtasi, vakar Lenkijos centrinis bankas paliko galioti tą pačią 4,5 proc. bazinę palūkanų normą. Vakar centrinio banko vadovas kalbėjo griežčiau nei praėjusią savaitę, kai teigė nerizikuosiąs per anksti griežtinti pinigų politikos. Trečiadienį buvo užsiminta, kad bazinė palūkanų norma bus didinama nepaisant lėtesnės ekonomikos, jei infliacija ir toliau nesitrauks nuo esamo lygio.
Žaliavos
Trečiadienį „WTI“ naftos ateities sandorių kaina „NYMEX“ biržoje dar krito daugiau nei 2 proc. Pagrindinėmis naftos pigimo priežastimis tapo sustiprėjęs JAV doleris svarbiausių valiutų atžvilgiu bei paskelbta JAV energetikos administracijos ataskaita apie smarkiai išaugusias žaliavinės naftos atsargas per praėjusią savaitę. Naftos atsargos padidėjo net 9 mln. barelių arba daugiausia nuo 2008 metų. Tokį augimą skatino iki 12 metų aukščiausio lygio padidėjusi naftos gavyba šalyje bei kartu išaugęs žaliavinės naftos importas. Beje, toks augimas matomas antrą savaitę, tad akivaizdu, kad naftos trūkumo JAV bent jau šiuo metu tikrai nėra. Tokios naujienos didina „Brent“ ir „WTI“ naftos kainų skirtumą, nes „Brent“ naftos pasiūla yra labiau ribota. Naftos produktų suvartojimas šalyje taip pat nedžiugino – jis buvo 4,7 proc. mažesnis nei prieš metus. Artimiausiu metu bus įdomu stebėti, ar kaina gali kristi žemiau 100 JAV dolerių už barelį, nors veikiausiai ties tuo lygiu bus jaučiamas didžiulis palaikymas.
Labiausiai pigo informacinių technologijų ir finansų sektorių bendrovių akcijos, o geriausiai sekėsi telekomunikacijų bendrovių akcijoms. Neigiamas investuotojų nuotaikas lėmė mažesnė nei tikėtasi Ispanijos vyriausybės vertybinių popierių paklausa ir vėl sugrįžusi baimė dėl pietų Europos šalių skolų. Taip pat investuotojai buvo linkę fiksuoti pelnus, nes 2012 metų I ketvirtis buvo labai sėkmingas akcijų rinkoms.
Technologijų sektoriaus įmonės „SanDisk Corp.“ akcijos po sumažintos I ketv. pardavimų prognozės krito 11,07 proc. iki 44,51 JAV dolerių už paprastąją akciją. „SanDisk Corp.“ I ketv. veiklos rezultatus ketina paviešinti balandžio 9 d.
Naftos ir dujų gavybos ir perdirbimo įmonės „GMX Resources Inc.“ akcijų kaina pašoko 24 proc. iki 1,55 JAV dolerio už paprastąją akciją. Investuotojus pirkti šias akcijas paskatino naktį iš antradienio į trečiadienį paskelbta naujiena apie ketvirto gręžinio paruošimą Šiaurės Dakotoje.
„ADP“ darbo vietų skaičius ne žemės ūkio sektoriuose kovo mėnesį išaugo 209 tūkst. Vasario mėnesį šis rodiklis augo 230 tūkst. Viso 3 tūkst. prognozes viršijęs rodiklis šiek tiek sušvelnino akcijų rinkos kritimą. „ISM“ ne gamybos indeksas kovo mėnesį pasiekė 56 punktus, tačiau nepateisino analitikų lūkesčių. Visu punktu mažesnę nei tikėtasi indekso reikšmę lėmė sumažėję nauji užsakymai ir verslo aktyvumas.
Vakarų Europa
Vakarų Europos akcijų indeksai vakar mažėjo visose 18 nacionalinių rinkų. Į rinkas vėl ima skverbtis nerimas dėl viešųjų finansų – šįsyk dėmesį patraukė Ispanijos skolos vertybinių popierių aukcionas. Investuotojai sunerimo, kad šalis gali susidurti su refinansavimo problemomis. Ispanijos vyriausybė vakar pasiskolino 2,6 mlrd. eurų, mažiau nei maksimali nustatyta riba (3,5 mlrd. eurų), o palūkanų norma išaugo. Šalis nesenai paskelbė, kad vyriausybės skola šiemet sieks naujas aukštumas. O šalyje tvyrantis nedarbas apsunkina galimybes taikyti didesnę fiskalinę drausmę.
Europos centrinis bankas (ECB) vakar paliko galioti nepakeistą bazinę palūkanų normą, kuri jau senokai yra visų laikų žemumose ties 1,0 proc. ECB vadovas įspėjo, kad euro zonos ekonomikos perspektyvas riboja rizika, kylanti iš regiono šalių viešųjų finansų būklės. Kita vertus, įspėta apie infliaciją – ji gali spartėti Vokietijoje, kurios ekonomikos būklė yra santykinai nebloga palyginti su euro zona. Tokie ekonominės būklės netolygumai verčia analitikus diskutuoti apie tai ar euro zona iš tiesų yra optimali valiutos zona. ECB šiuo metu yra sunku balansuoti ir taikyti vieningą pinigų politiką, kai pinigų sąjungos regionų būklė taip skiriasi.
Nedžiugino ir vakar paskelbti ekonominiai rodikliai. Euro zonos pirkimo vadybininkų apklausa rodė, kad gamybos ir paslaugų sektoriai kovą toliau traukėsi. Regione mažmeninės prekybos apimtys buvo 2,1 proc. mažesnės nei prieš metus, o Vokietijos gamyklų užsakymų skaičius vasarį išaugo mažiau nei tikėtasi.
Šiandien ateities sandoriai rodo teigiamą akcijų indeksų kryptį. Investuotojai gali atsikvėpti po vakarykščio išpardavimo, tačiau teigiama akcijų rinkos grąža visgi turėtų ribota. Šiuo metu rinkoje stinga palankių žinių, o velykinių atostogų laikotarpis žada mažesnį investuotojų aktyvumą.
Azija
Šįryt didesnė dalis Azijos akcijų indeksų reikšmių krito. Japonijos Nikkei 225 indekso reikšmė smuko 0,25 proc., Honkongo Hang Seng krito 0,86 proc. Tiesa, Kinijos CSI 300 akcijų indeksas pasipriešino bendroms nuotaikoms ir pakilo daugiau nei 1 proc. Akcijų pigimą daugumoje Azijos rinkų lėmė vakarykštė neigiama prekyba Vakarų rinkose. Visgi, teigiamas nuotaikas Kinijos rinkai atnešė naujienos iš šalies Vertybinių popierių komisijos, kuri ketina padidinti užsienio institucinių investuotojų kvotą investicijoms į šalies kapitalo rinkas nuo 30 iki 80 mlrd. JAV dolerių. Tai turėtų paskatini užsienio fondų investicijas į Kinijos akcijų bei obligacijų rinką. Tokios naujienos leido didžiausios Kinijos maklerio bendrovės „Citic Securities“ akcijoms pabrangti daugiau nei 5,8 proc. Kitos didelės maklerio įmonės „Haitong Securities“ akcijų kaina padidėjo 6,9 proc.
Baltijos šalys
Trečiadienį Vilniaus ir Talino akcijų biržų indeksai smuko 0,78 ir 0,15 proc., o Rygoje fiksuotas 0,12 proc. teigiamas pokytis. Apyvarta išsiskyrė Vilniaus akcijų birža, kur apyvarta siekė 263 tūkst. eurų. Taline akcijų perleista už 895 tūkst. eurų, o Rygoje – už 7 tūkst. latų. Labiausiai pigo valstybinių bendrovių akcijos, kai LESTO valdyba pasiūlė nemokėti dividendų.
Vakar „Apranga“ pasiūlė išmokėti net 20,5 mln. Lt dividendų (0,107 euro vienai akcijai) arba 76,6 proc. praėjusių metų pelno. Priminsime, kad AB bankas „Finasta“ prognozavo 0,079 euro vienai akcijai. Pagal dabartinę akcijos kainą, prognozuojamas dividendinis pajamingumas sudaro 5,8 proc., o tai yra ganėtinai solidus dydis, kuris turėtų dar labiau atkreipti investuotojų dėmesį į šios bendrovės akcijas artimiausiu metu.
Vidurio ir Rytų Europa
Kaip ir tikėtasi, vakar Lenkijos centrinis bankas paliko galioti tą pačią 4,5 proc. bazinę palūkanų normą. Vakar centrinio banko vadovas kalbėjo griežčiau nei praėjusią savaitę, kai teigė nerizikuosiąs per anksti griežtinti pinigų politikos. Trečiadienį buvo užsiminta, kad bazinė palūkanų norma bus didinama nepaisant lėtesnės ekonomikos, jei infliacija ir toliau nesitrauks nuo esamo lygio.
Žaliavos
Trečiadienį „WTI“ naftos ateities sandorių kaina „NYMEX“ biržoje dar krito daugiau nei 2 proc. Pagrindinėmis naftos pigimo priežastimis tapo sustiprėjęs JAV doleris svarbiausių valiutų atžvilgiu bei paskelbta JAV energetikos administracijos ataskaita apie smarkiai išaugusias žaliavinės naftos atsargas per praėjusią savaitę. Naftos atsargos padidėjo net 9 mln. barelių arba daugiausia nuo 2008 metų. Tokį augimą skatino iki 12 metų aukščiausio lygio padidėjusi naftos gavyba šalyje bei kartu išaugęs žaliavinės naftos importas. Beje, toks augimas matomas antrą savaitę, tad akivaizdu, kad naftos trūkumo JAV bent jau šiuo metu tikrai nėra. Tokios naujienos didina „Brent“ ir „WTI“ naftos kainų skirtumą, nes „Brent“ naftos pasiūla yra labiau ribota. Naftos produktų suvartojimas šalyje taip pat nedžiugino – jis buvo 4,7 proc. mažesnis nei prieš metus. Artimiausiu metu bus įdomu stebėti, ar kaina gali kristi žemiau 100 JAV dolerių už barelį, nors veikiausiai ties tuo lygiu bus jaučiamas didžiulis palaikymas.