versija spausdinimui
(0)
Ketvirtadienį JAV akcijų indeksų reikšmės krito. Didžiausiu neigiamu pokyčiu išsiskyrė S&P indeksas – 0,57 proc. Nasdaq Composite ir Dow Jones Industrial Average indeksai smuko 0,46 ir 0,18 proc. Iš didelės kapitalizacijos bendrovių ženkliai brango „Amazon.com Inc.“ akcijos – 2,9 proc., o didesniu neigiamu pokyčiu išsiskyrė „Wells Fargo & Company“ akcijos – 3,8 proc.
Gruodį, palyginti su lapkričiu, ilgalaikio vartojimo prekių užsakymai išaugo 3 proc. Prognozių vidurkis siekė apie 2 proc. Tiesa, kiti makroekonominiai duomenys nebuvo tokie džiuginantys. Gruodį pirmaujančių rodiklių indeksas išaugo vos 0,4 proc., kai buvo prognozuotas 0,7 proc. augimas. Taip pat buvo peržiūrėtos ir sumažintos tiek lapkričio, tiek spalio indekso reikšmės. Naujų bedarbių paraiškų skaičius praėjusią savaitę išaugo nuo 352 iki 377 tūkst. Nors ir buvo tikėtasi, kad šis skaičius išaugs, tačiau kiek mažiau, t.y. iki 370 tūkst. Labiausiai nuvylė naujų būstų pardavimai gruodį, kurie netikėtai sumažėjo nuo 315 iki 307 tūkst. Prognozuota, kad pardavimų augimas sieks apie 5 tūkst.
Vakarų Europa
Vakarų Europos akcijų indeksai ketvirtadienį toliau kilo. Nuotaikos rinkose buvo geros po to, kai JAV Federalinis rezervų bankas (FED) pareiškė palaikysiantis bazinę palūkanų normą rekordinėse žemumose iki 2014 metų pabaigos. Be to, pasigirdo žinia, kad privatūs kreditoriai su Graikija tariasi dėl naujo pasiūlymo. Vakar didėjo visi 18 nacionalinių akcijų kainų indeksų. Be to augo ir regiono lyderių vartotojų pasitikėjimas. Vokietijoje „Gfk“ skaičiuojamas vartotojų pasitikėjimo indeksas išaugo daugiau nei tikėtasi. Prancūzijoje gyventojų nuotaikų matas padidėjo vienu punktu nuo 80 iki 81.
Šiandien investuotojų lūkesčiai dėl rinkų krypties yra atsargesni. Tikimasi, kad indeksų vertės šiandien mažės po vakarykščio kilimo dėl vakar su minuso ženklu pasibaigusios prekybos JAV. Taip pat investuotojai gali bijoti prisiimti rizikos, kol nėra Graikijos ir jo kreditorių susitarimo.
Azija
Paskutinę šios savaitės prekybos sesiją Azijos akcijų indeksai pasikeitė nežymiai. Indijos ir Pietų Korėjos akcijų indeksai kilo beveik puse procento, o Japonijos ir Honkongo akcijų indeksai smuko atitinkamai 0,09 ir 0,06 proc.
Investuotojų akys krypo į finansinius rezultatus skelbiančias bendroves. Šiandien IV ketv. finansinius rezultatus skelbė „Hyundai Motor Co.“. Bendrovės grynasis pelnas išaugo 38 proc., o pardavimai – 11 proc., tačiau tai buvo šiek tiek mažiau nei rinkos analitikų prognozė, tad po rezultatų paskelbimo bendrovės akcijų kaina smuko 4,1 proc. „Samsung Electronics Co.“ akcijos brango 0,3 proc. Įmonės grynasis pelnas per IV ketv. išaugo 17 proc. iki 3,57 mlrd. JAV dolerių. „NEC Corp.“ akcijos pigo 7,1 proc., po to kai bendrovė paskelbė apie 1,3 mlrd. JAV dolerių nuostolį ir planus atleisti 10 tūkst. darbuotojų.
Baltijos šalys
Ketvirtadienį Baltijos akcijų biržų indeksai nerado bendros krypties. Teigiamu pokyčiu išsiskyrė Vilniaus akcijų biržos indeksas, kuris padidėjo 0,57 proc. Talino ir Rygos indeksai smuko 0,11 ir 0,26 proc. Didžiausia apyvarta pasiekta Talino akcijų biržoje – 838 tūkst. eurų. Aktyviausiai prekiauta „Silvano Fashion Group“ akcijomis, kurių apyvarta sudarė daugiau nei pusę visos Talino biržos apyvartos. Jau ne pirmą savaitę jaučiamas didelis pardavėjų spaudimas per vieną Estijos biržos tarpininką. Didžiausiu teigiamu akcijų kainos pokyčiu išsiskyrė „Ditton pievadkezu rupnica“ akcijos – daugiau nei 15 proc. Labiausiai pigo „Daugavpils Lokomotivju remonta rupnica“ akcijos – apie 3,3 proc.
Vidurio ir Rytų Europa
Ketvirtadienį Varšuvos akcijų indeksas WIG augo 2,3 proc. – daugiausiai per pastaruosius du mėnesius. Labiausiai investuotojų paklausa mėgavosi bankų („PKO Bank Polski“, „Bank Pekao“ ir „Bank Handlowy“) akcijos, kurios brango po FED nusiteikimo palaikyti skatinančią pinigų politiką dar ne vienerius metus.
Zlotas euro atžvilgiu vakar sustiprėjo iki aukščiausio lygio per pastaruosius keturis mėnesius. Tam įtakos turėjo tiek JAV ir Europos centrinio banko nusiteikimas palaikyti skatinančią pinigų politiką, tiek tai, kad tikimasi pinigų politikos griežtinimo Lenkijoje. Čia palūkanų norma gali būti didinama dėl spartėjančios infliacijos.
Žaliavos
Ketvirtadienį „WTI“ naftos ateities sandorių kainos pokytis „NYMEX“ biržoje buvo teigiamas. Nafta trumpam buvo pabrangusi daugiau nei iki 101 JAV dolerio už barelį. Tiesa, prekybos pabaigoje ji nusileido žemiau 100 JAV dolerių už barelį. Prie naftos kainos išaugimo daugiausia prisidėjo Irano prezidento vieša kalba, kurioje jis užsiminė apie šalies planus greitai nutraukti naftos tiekimą ES nelaukiant šių metų liepos mėn. 1 d., kai ES šalys pačios nustos pirkusios naftą iš Irano. Taip siekiama pridaryti didesnės žalos ES ekonomikoms, nes vargu ar naftos perdirbimo gamyklos taip greit spėtų surasti alternatyvių naftos pirkimo šaltinių ir veikiausiai žaliavinė nafta dėl to brangtų. Taip pat naftos kainą vakar kėlė ir užvakar FED vadovo užuomina apie tai, kad bazinė palūkanų norma veikiausiai dar nebus keičiama iki 2014 m. pabaigos, o tai suteikia palaikymą investicijoms į tokias rizikingesnes turto klases kaip žaliavos. Naujienų agentūra „Bloomberg“ apklausė naftos rinkos ekspertus dėl Irano keliamos grėsmės pasekmių. 54 proc. apklaustųjų yra įsitikinę, kad 2012 m. karinio konflikto tarp JAV ir Irano nebus. Visgi 30 proc. respondentų mano, kad konflikto tikimybė labai reali.
Gruodį, palyginti su lapkričiu, ilgalaikio vartojimo prekių užsakymai išaugo 3 proc. Prognozių vidurkis siekė apie 2 proc. Tiesa, kiti makroekonominiai duomenys nebuvo tokie džiuginantys. Gruodį pirmaujančių rodiklių indeksas išaugo vos 0,4 proc., kai buvo prognozuotas 0,7 proc. augimas. Taip pat buvo peržiūrėtos ir sumažintos tiek lapkričio, tiek spalio indekso reikšmės. Naujų bedarbių paraiškų skaičius praėjusią savaitę išaugo nuo 352 iki 377 tūkst. Nors ir buvo tikėtasi, kad šis skaičius išaugs, tačiau kiek mažiau, t.y. iki 370 tūkst. Labiausiai nuvylė naujų būstų pardavimai gruodį, kurie netikėtai sumažėjo nuo 315 iki 307 tūkst. Prognozuota, kad pardavimų augimas sieks apie 5 tūkst.
Vakarų Europa
Vakarų Europos akcijų indeksai ketvirtadienį toliau kilo. Nuotaikos rinkose buvo geros po to, kai JAV Federalinis rezervų bankas (FED) pareiškė palaikysiantis bazinę palūkanų normą rekordinėse žemumose iki 2014 metų pabaigos. Be to, pasigirdo žinia, kad privatūs kreditoriai su Graikija tariasi dėl naujo pasiūlymo. Vakar didėjo visi 18 nacionalinių akcijų kainų indeksų. Be to augo ir regiono lyderių vartotojų pasitikėjimas. Vokietijoje „Gfk“ skaičiuojamas vartotojų pasitikėjimo indeksas išaugo daugiau nei tikėtasi. Prancūzijoje gyventojų nuotaikų matas padidėjo vienu punktu nuo 80 iki 81.
Šiandien investuotojų lūkesčiai dėl rinkų krypties yra atsargesni. Tikimasi, kad indeksų vertės šiandien mažės po vakarykščio kilimo dėl vakar su minuso ženklu pasibaigusios prekybos JAV. Taip pat investuotojai gali bijoti prisiimti rizikos, kol nėra Graikijos ir jo kreditorių susitarimo.
Azija
Paskutinę šios savaitės prekybos sesiją Azijos akcijų indeksai pasikeitė nežymiai. Indijos ir Pietų Korėjos akcijų indeksai kilo beveik puse procento, o Japonijos ir Honkongo akcijų indeksai smuko atitinkamai 0,09 ir 0,06 proc.
Investuotojų akys krypo į finansinius rezultatus skelbiančias bendroves. Šiandien IV ketv. finansinius rezultatus skelbė „Hyundai Motor Co.“. Bendrovės grynasis pelnas išaugo 38 proc., o pardavimai – 11 proc., tačiau tai buvo šiek tiek mažiau nei rinkos analitikų prognozė, tad po rezultatų paskelbimo bendrovės akcijų kaina smuko 4,1 proc. „Samsung Electronics Co.“ akcijos brango 0,3 proc. Įmonės grynasis pelnas per IV ketv. išaugo 17 proc. iki 3,57 mlrd. JAV dolerių. „NEC Corp.“ akcijos pigo 7,1 proc., po to kai bendrovė paskelbė apie 1,3 mlrd. JAV dolerių nuostolį ir planus atleisti 10 tūkst. darbuotojų.
Baltijos šalys
Ketvirtadienį Baltijos akcijų biržų indeksai nerado bendros krypties. Teigiamu pokyčiu išsiskyrė Vilniaus akcijų biržos indeksas, kuris padidėjo 0,57 proc. Talino ir Rygos indeksai smuko 0,11 ir 0,26 proc. Didžiausia apyvarta pasiekta Talino akcijų biržoje – 838 tūkst. eurų. Aktyviausiai prekiauta „Silvano Fashion Group“ akcijomis, kurių apyvarta sudarė daugiau nei pusę visos Talino biržos apyvartos. Jau ne pirmą savaitę jaučiamas didelis pardavėjų spaudimas per vieną Estijos biržos tarpininką. Didžiausiu teigiamu akcijų kainos pokyčiu išsiskyrė „Ditton pievadkezu rupnica“ akcijos – daugiau nei 15 proc. Labiausiai pigo „Daugavpils Lokomotivju remonta rupnica“ akcijos – apie 3,3 proc.
Vidurio ir Rytų Europa
Ketvirtadienį Varšuvos akcijų indeksas WIG augo 2,3 proc. – daugiausiai per pastaruosius du mėnesius. Labiausiai investuotojų paklausa mėgavosi bankų („PKO Bank Polski“, „Bank Pekao“ ir „Bank Handlowy“) akcijos, kurios brango po FED nusiteikimo palaikyti skatinančią pinigų politiką dar ne vienerius metus.
Zlotas euro atžvilgiu vakar sustiprėjo iki aukščiausio lygio per pastaruosius keturis mėnesius. Tam įtakos turėjo tiek JAV ir Europos centrinio banko nusiteikimas palaikyti skatinančią pinigų politiką, tiek tai, kad tikimasi pinigų politikos griežtinimo Lenkijoje. Čia palūkanų norma gali būti didinama dėl spartėjančios infliacijos.
Žaliavos
Ketvirtadienį „WTI“ naftos ateities sandorių kainos pokytis „NYMEX“ biržoje buvo teigiamas. Nafta trumpam buvo pabrangusi daugiau nei iki 101 JAV dolerio už barelį. Tiesa, prekybos pabaigoje ji nusileido žemiau 100 JAV dolerių už barelį. Prie naftos kainos išaugimo daugiausia prisidėjo Irano prezidento vieša kalba, kurioje jis užsiminė apie šalies planus greitai nutraukti naftos tiekimą ES nelaukiant šių metų liepos mėn. 1 d., kai ES šalys pačios nustos pirkusios naftą iš Irano. Taip siekiama pridaryti didesnės žalos ES ekonomikoms, nes vargu ar naftos perdirbimo gamyklos taip greit spėtų surasti alternatyvių naftos pirkimo šaltinių ir veikiausiai žaliavinė nafta dėl to brangtų. Taip pat naftos kainą vakar kėlė ir užvakar FED vadovo užuomina apie tai, kad bazinė palūkanų norma veikiausiai dar nebus keičiama iki 2014 m. pabaigos, o tai suteikia palaikymą investicijoms į tokias rizikingesnes turto klases kaip žaliavos. Naujienų agentūra „Bloomberg“ apklausė naftos rinkos ekspertus dėl Irano keliamos grėsmės pasekmių. 54 proc. apklaustųjų yra įsitikinę, kad 2012 m. karinio konflikto tarp JAV ir Irano nebus. Visgi 30 proc. respondentų mano, kad konflikto tikimybė labai reali.