versija spausdinimui
(0)
Vokietijos Commerzbank banko vadovybė kalbasi su šalies valdžios atstovais dėl finansinės paramos suteikimo. Susitarimas turėtų būti pasiektas prieš pat šventes.
Minimas Vokietijos bankas, dėl nuvertėjusių silpnesnių euro zonos šalių obligacijų, per praėjusį ketvirtį patyrė 687 mln. eurų vertės nuostolius. Commerzbank bankas, kurio 25 procentai akcijų priklauso Vokietijos valdžiai, stengiasi išvengti valstybės pagalbos, tačiau iki kitų metų vidurio, kad išvengtų Europos bankininkystės priežiūros tarnybos nuobaudų, turi savo kapitalą padidinti 5,3 mlrd. eurų suma.
2010 metų birželį antram pagal dydį Vokietijos bankui iš akcininkų pavyko pritraukti 5,3 mlrd. eurų vertės lėšas. Tačiau nuo to laiko, kai prasidėjo problemos su Graikija, o vėliau su kitomis šalimis, bei buvo sugriežtinti valstybiniai teisės aktai, minimo banko apsauginis kapitalas ėmė nuolat mažėti.
Kol kas nėra žinoma, kokiu būdu Vokietijos valdžia galėtų suteikti paramą Commerzbank bankui. Minimo banko atstovai pranešė, kad baimindamiesi dėl galimos nacionalizacijos, jie bet kokia kaina stengsis išvengti būtinybės iš valstybės gauti pagalbą. Pagrindinis šio banko finansų direktorius Eric Strutz pranešė, kad jo atstovaujamas bankas neketina pasinaudoti papildoma valstybės pagalba.
Commerzbank banko atstovai siekdami finansinės pusiausvyros, yra ypač suinteresuoti, kad nereiktų gauti tiesioginės valstybės paramos. Jie yra labiau linkę paskirstyti įsipareigojimus.
Vienas iš galimų būdų, kaip tai gali būti padaryta, tai dalies arba viso nekilnojamo turto padalinio Eurohypo perdavimas į kitą blogąjį banką, kurį globotų Vokietijos bankų gelbėjimo fondas SoFFin. Dėka šios operacijos, Commerzbank bankas atlaisvintų 5 mlrd. eurų vertės lėšas.
Vokietijos valdžia jau ėmėsi teisinių veiksmų, kad ir vėl imtų veikti Vokietijos bankų gelbėjimo fondas SoFFin . 2008 metais Commerzbank bankas iš Vokietijos valdžios gavo 18,2 mlrd. eurų vertės paskolą, na o 2010 metais gražino 14,3 mlrd. eurų lėšas.
Minimas Vokietijos bankas, dėl nuvertėjusių silpnesnių euro zonos šalių obligacijų, per praėjusį ketvirtį patyrė 687 mln. eurų vertės nuostolius. Commerzbank bankas, kurio 25 procentai akcijų priklauso Vokietijos valdžiai, stengiasi išvengti valstybės pagalbos, tačiau iki kitų metų vidurio, kad išvengtų Europos bankininkystės priežiūros tarnybos nuobaudų, turi savo kapitalą padidinti 5,3 mlrd. eurų suma.
2010 metų birželį antram pagal dydį Vokietijos bankui iš akcininkų pavyko pritraukti 5,3 mlrd. eurų vertės lėšas. Tačiau nuo to laiko, kai prasidėjo problemos su Graikija, o vėliau su kitomis šalimis, bei buvo sugriežtinti valstybiniai teisės aktai, minimo banko apsauginis kapitalas ėmė nuolat mažėti.
Kol kas nėra žinoma, kokiu būdu Vokietijos valdžia galėtų suteikti paramą Commerzbank bankui. Minimo banko atstovai pranešė, kad baimindamiesi dėl galimos nacionalizacijos, jie bet kokia kaina stengsis išvengti būtinybės iš valstybės gauti pagalbą. Pagrindinis šio banko finansų direktorius Eric Strutz pranešė, kad jo atstovaujamas bankas neketina pasinaudoti papildoma valstybės pagalba.
Commerzbank banko atstovai siekdami finansinės pusiausvyros, yra ypač suinteresuoti, kad nereiktų gauti tiesioginės valstybės paramos. Jie yra labiau linkę paskirstyti įsipareigojimus.
Vienas iš galimų būdų, kaip tai gali būti padaryta, tai dalies arba viso nekilnojamo turto padalinio Eurohypo perdavimas į kitą blogąjį banką, kurį globotų Vokietijos bankų gelbėjimo fondas SoFFin. Dėka šios operacijos, Commerzbank bankas atlaisvintų 5 mlrd. eurų vertės lėšas.
Vokietijos valdžia jau ėmėsi teisinių veiksmų, kad ir vėl imtų veikti Vokietijos bankų gelbėjimo fondas SoFFin . 2008 metais Commerzbank bankas iš Vokietijos valdžios gavo 18,2 mlrd. eurų vertės paskolą, na o 2010 metais gražino 14,3 mlrd. eurų lėšas.