versija spausdinimui
(1)
Pasaulio finansų rinkose nuotaikos neramios. Viena vertus, investuotojai tikisi ryžtingų Europos politikų sprendimų, kuriems, po „S&P“ įspėjimo apie reitingų mažinimą, trauktis nebeliko kur. Kita vertus, pastaruosius dvejus metus euro zonos vadovams susitarti dėl svarbių sprendimų buvo itin sunku ir garantijų, kad šįkart pavyks, nėra. Šįryt Azijos akcijų biržose indeksai smunka 0,5–1,5 procento.
Didžiųjų Europos šalių vadovai, panašu, linksta imtis būtinų euro zonai reformų. Vokietijos ir Prancūzijos vadovai po vakar vykusio susitikimo pareiškė siūlysiantys regiono partneriams kurti griežtesnę fiskalinę sąjungą ir stiprinti ekonominės bei biudžeto politikos koordinavimą. Bus siūloma įvesti automatines baudas regiono šalims, kurios skolinasi daugiau, negu sutarta, taip pat įteisinti didžiausią skolos lygį šalies konstitucijose ir rengti reguliarius regiono vadovų susitikimus.
Reformuoti regioną skatina ir masiškai blogėjantys Europos reitingai.„Standard & Poor’s” pareiškė, kad peržiūrės ir, tikėtina, sumažins 15-os euro zonos narių reitingus. „S&P“ apie reitingų mažinimą įspėjo visas euro regiono šalis išskyrus Kiprą (šis apie reitingų mažinimą įspėtas anksčiau) ir Graikiją (jos reitingas ir taip itin prastas). Vokietija, Prancūzija, Liuksemburgas, Olandija, Suomija ir Austrija gali prarasti savo aukščiausio saugumo AAA reitingą. Pastarosioms šalims (išskyrus Prancūziją) ir Belgijai reitingas gali būti sumažtinas vienu laipteliu. Tuo tarpu visoms likusioms šalims (įskaitant Prancūziją ir Estiją) reitingai gali būti sumažinti dviem laipteliais. Tokiu atveju Estijos reitingas būtų sumažintas nuo AA- iki A ir taptų trimis laipteliais, o nebe penkiais, didesnis už Lietuvos (BBB).
Panašu, kad visą šią savaitę investuotojai spėlios, kokių sprendimų galime sulaukti ketvirtadienį ir penktadienį Europos viršūnių susitikime Briuselyje. Akivaizdu, kad vien žodinių pareiškimų šįkart nepakaks, nes pastarieji būtų beverčiai. Investuotojai iš nepateisinamai ilgai nesutariančių politikų laukia naujos sutarties griaučių ir konkrečių skaičių. Visų pirma, laukiama žinių apie euro zonos sutarties pakeitimą, visų antra, svarios tiesioginės ar netiesioginės Europos centrinio banko pagalbos eurui.
„Rokiškio sūrio“ rezultatai pernelyg nenudžiugino
Savaitės pradžia Baltijos šalių rinkos nei aktyvumu, nei optimizmu nepasižymėjo. Europos biržoms kylant, vietiniai investuotojai išliko pasyvūs, tad nuotaikas diktavo smulkesni pardavėjai. Geriausias to pavyzdys – praėjusią savaitę didžiausio dėmesio sulaukusios bankinio sektoriaus akcijos. Pirmadienį „Ūkio banko“ akcijų vertė sumažėjo 0,52 proc. Šiaulių banko 0,76 proc., tuo tarpu apyvartos siekė atitinkamai kuklius 22 ir 6 tūkst. eurų. Didesne apyvarta išsiskyrė rinkos flagmanas „Teo LT“, kurio apyvarta siekė 83,5 tūkst. eurų, bei „City Service“, kurio akcijų vertė, investuotojams nesulaukiant didesnio aiškumo dėl galimo įmonės pardavimo, krito 2,6 procento.
„Rokiškio sūris“ pasibaigus prekybai paskelbė lapkričio mėnesio pardavimus. Per mėnesį bendrovė pardavė produkcijos už 57 mln. litų, arba 4,5 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai. Rezultatai investuotojų nudžiuginti neturėtų, tad didesnio aktyvumo bei teigiamų akcijos pokyčio laukti nevertėtų. Devynių mėnesių pardavimai siekė 633,8 mln. litų, arba 26,7 proc. daugiau nei per praėjusių metų 9 mėnesius.
Artimiausiu laikotarpiu tendencijos Baltijos biržose turėtų išlikti panašios. Trūkstant svarbesnių naujienų prekyba toliau išliks pakankamai neaktyvi, o nuotaikas įtakos tendencijos Vakarų Europos rinkose.
Didžiųjų Europos šalių vadovai, panašu, linksta imtis būtinų euro zonai reformų. Vokietijos ir Prancūzijos vadovai po vakar vykusio susitikimo pareiškė siūlysiantys regiono partneriams kurti griežtesnę fiskalinę sąjungą ir stiprinti ekonominės bei biudžeto politikos koordinavimą. Bus siūloma įvesti automatines baudas regiono šalims, kurios skolinasi daugiau, negu sutarta, taip pat įteisinti didžiausią skolos lygį šalies konstitucijose ir rengti reguliarius regiono vadovų susitikimus.
Reformuoti regioną skatina ir masiškai blogėjantys Europos reitingai.„Standard & Poor’s” pareiškė, kad peržiūrės ir, tikėtina, sumažins 15-os euro zonos narių reitingus. „S&P“ apie reitingų mažinimą įspėjo visas euro regiono šalis išskyrus Kiprą (šis apie reitingų mažinimą įspėtas anksčiau) ir Graikiją (jos reitingas ir taip itin prastas). Vokietija, Prancūzija, Liuksemburgas, Olandija, Suomija ir Austrija gali prarasti savo aukščiausio saugumo AAA reitingą. Pastarosioms šalims (išskyrus Prancūziją) ir Belgijai reitingas gali būti sumažtinas vienu laipteliu. Tuo tarpu visoms likusioms šalims (įskaitant Prancūziją ir Estiją) reitingai gali būti sumažinti dviem laipteliais. Tokiu atveju Estijos reitingas būtų sumažintas nuo AA- iki A ir taptų trimis laipteliais, o nebe penkiais, didesnis už Lietuvos (BBB).
Panašu, kad visą šią savaitę investuotojai spėlios, kokių sprendimų galime sulaukti ketvirtadienį ir penktadienį Europos viršūnių susitikime Briuselyje. Akivaizdu, kad vien žodinių pareiškimų šįkart nepakaks, nes pastarieji būtų beverčiai. Investuotojai iš nepateisinamai ilgai nesutariančių politikų laukia naujos sutarties griaučių ir konkrečių skaičių. Visų pirma, laukiama žinių apie euro zonos sutarties pakeitimą, visų antra, svarios tiesioginės ar netiesioginės Europos centrinio banko pagalbos eurui.
„Rokiškio sūrio“ rezultatai pernelyg nenudžiugino
Savaitės pradžia Baltijos šalių rinkos nei aktyvumu, nei optimizmu nepasižymėjo. Europos biržoms kylant, vietiniai investuotojai išliko pasyvūs, tad nuotaikas diktavo smulkesni pardavėjai. Geriausias to pavyzdys – praėjusią savaitę didžiausio dėmesio sulaukusios bankinio sektoriaus akcijos. Pirmadienį „Ūkio banko“ akcijų vertė sumažėjo 0,52 proc. Šiaulių banko 0,76 proc., tuo tarpu apyvartos siekė atitinkamai kuklius 22 ir 6 tūkst. eurų. Didesne apyvarta išsiskyrė rinkos flagmanas „Teo LT“, kurio apyvarta siekė 83,5 tūkst. eurų, bei „City Service“, kurio akcijų vertė, investuotojams nesulaukiant didesnio aiškumo dėl galimo įmonės pardavimo, krito 2,6 procento.
„Rokiškio sūris“ pasibaigus prekybai paskelbė lapkričio mėnesio pardavimus. Per mėnesį bendrovė pardavė produkcijos už 57 mln. litų, arba 4,5 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai. Rezultatai investuotojų nudžiuginti neturėtų, tad didesnio aktyvumo bei teigiamų akcijos pokyčio laukti nevertėtų. Devynių mėnesių pardavimai siekė 633,8 mln. litų, arba 26,7 proc. daugiau nei per praėjusių metų 9 mėnesius.
Artimiausiu laikotarpiu tendencijos Baltijos biržose turėtų išlikti panašios. Trūkstant svarbesnių naujienų prekyba toliau išliks pakankamai neaktyvi, o nuotaikas įtakos tendencijos Vakarų Europos rinkose.
