versija spausdinimui
(0)
Vokietijos Kanclerė Angela Merkel šiandien pareiškė, kad Europos Centrinio banko dalyvavimas gelbėjant įsiskolinusias euro zonos šalis, nėra tinkamas kelias kaip reikėtų spręsti euro zonos skolų krizę.
„Jeigu politikai mano, kad Europos Centrinis bankas gali būti paskutinės instancijos skolintoju ir tokiu būdu bus išspręstos euro zonos problemos, tai tuomet jie save bando įtikinti tuo, kas nepavyks“ - teigė ji.
Kai kurios euro zonos šalys, tarp kurių yra ir Prancūzija, pasisako už tai, kad Europos Centrinis bankas vykdytų aktyvesnias intervencijas rinkoje ir tokiu būdu būtų sustabdytas skolų krizės plitimas į kitas euro zonos šalis. Nuo praėjusių metų gegužės mėnesio Europos Centrinis bankas supirko probleminių euro zonos šalių valstybines obligacijas už bendrą 187 mlrd. eurų sumą. Šie Europos Centrinio banko veiksmai sukėlė daug ginčų Vokietijoje, kur baiminamasi, jog sumažės Europos Centrinio banko nepriklausomybė.
Vokietijos Kanclerės nuomone, tik konkretūs politiniai veiksmai gali nuraminti finansų rinkas. Ji dar kartą pasiūlė pakeisti Europos sąjungos sutartį ir padidinti finansinę discipliną.
Tačiau dėl šio Vokietijos pasiūlymo Europos sąjungoje kyla nesutarimai. Apie tai bus diskutuojama per gruodžio devintą dieną įvyksiantį Europos sąjungos viršūnių susitikimą.
Vokietijos Kanclerė Angela Merkel šiandien taip pat paragino kuo greičiau įgyvendinti spalio dvidešimt septintą dieną per euro zonos viršūnių susitikimą priimtus sprendimus. Jos nuomone, reikia kuo greičiau, kol finansų rinkose nekilo dar didesni neramumai, susitarti dėl Europos finansinio stabilumo fondo veiklos ir lėšų padidinimo modelio.
„Jeigu politikai mano, kad Europos Centrinis bankas gali būti paskutinės instancijos skolintoju ir tokiu būdu bus išspręstos euro zonos problemos, tai tuomet jie save bando įtikinti tuo, kas nepavyks“ - teigė ji.
Kai kurios euro zonos šalys, tarp kurių yra ir Prancūzija, pasisako už tai, kad Europos Centrinis bankas vykdytų aktyvesnias intervencijas rinkoje ir tokiu būdu būtų sustabdytas skolų krizės plitimas į kitas euro zonos šalis. Nuo praėjusių metų gegužės mėnesio Europos Centrinis bankas supirko probleminių euro zonos šalių valstybines obligacijas už bendrą 187 mlrd. eurų sumą. Šie Europos Centrinio banko veiksmai sukėlė daug ginčų Vokietijoje, kur baiminamasi, jog sumažės Europos Centrinio banko nepriklausomybė.
Vokietijos Kanclerės nuomone, tik konkretūs politiniai veiksmai gali nuraminti finansų rinkas. Ji dar kartą pasiūlė pakeisti Europos sąjungos sutartį ir padidinti finansinę discipliną.
Tačiau dėl šio Vokietijos pasiūlymo Europos sąjungoje kyla nesutarimai. Apie tai bus diskutuojama per gruodžio devintą dieną įvyksiantį Europos sąjungos viršūnių susitikimą.
Vokietijos Kanclerė Angela Merkel šiandien taip pat paragino kuo greičiau įgyvendinti spalio dvidešimt septintą dieną per euro zonos viršūnių susitikimą priimtus sprendimus. Jos nuomone, reikia kuo greičiau, kol finansų rinkose nekilo dar didesni neramumai, susitarti dėl Europos finansinio stabilumo fondo veiklos ir lėšų padidinimo modelio.