versija spausdinimui
(0)
Rusijos ekonomikos ministerijos vertinimais šalies BVP 2011 metų III ketv. augo 5,1 proc. Jei šį skaičių patvirtins oficiali statistika, tai bus sparčiausia ekonomikos plėtra per pastaruosius trejetą metų. „Bloomberg“ apklaustų ekonomistų prognozės yra kiek kuklesnės – tikimasi 4,9 proc. plėtros. Šalies ekonomikai augti praėjusį ketvirtį labiausiai padėjo stiprėjusi vidaus paklausa ir investicijos, kurias maitino paskolų sektoriaus plėtra.
Ekonomistų ir šalies vyriausybės prognozės dėl ekonomikos plėtros šių metų IV ketv. nebe tokios drąsios. Beveik neabejojama, kad paskutinis šių metų ketvirtis nebebus toks geras. Anksčiau ar vėliau lėtėjanti pasaulio ekonomikos plėtra bei skolų slegiama euro zona turėtų prislėgti ir Rusijos ūkio augimą. Ypač kai pramonės produkcija jau kurį laiką nebestebina plėtra. O pirkimo vadybininkų indeksas skaičiuojamas gamybos sektoriui spalio mėnesį tik nežymiai viršijo 50 punktų ribą, skiriančią augimą ir mažėjimą. Pirkimo vadybininkių indeksas paprastai naudojamas kaip pirmaujantis ekonomikos rodiklis, nes skaičiuojamas apklausų pagrindu ir leidžia susidaryti vaizdą dar prieš įgyvendinant realius sprendimus ar pasirodant oficialiai statistikai. Rusijoje pirkimo vadybininkų indekso reikšmė jau nuo vasaros svyruoja labai arti 50 punktų, tad peršasi išvada, kad gamybai nusimato ne pati šviesiausia ateitis.
Šiems metams ekonomistų BVP augimo prognozės nenukrypsta toli nuo 4,0 proc. Kitais metais lūkesčiai dar atsargesni – oficialios valdžios prognozės rodo 3,7 proc. augimą, tačiau kai kurie ekonomistai yra dar konservatyvesni ir šaliai brėžia tik 3 proc. augimą 2012 metais. Vėstant pasaulio ekonominiam klimatui, belieka daugiau vilčių dėti į vidaus paklausą, kuri norint tvirtesnės plėtros, turėtų atsverti silpnesnes eksporto rinkas. Vis dėlto esama nemažai prielaidų tikėtis, kad didelis rinkų neapibrėžtumas toliau lems kapitalo ištekėjimą iš šalies. O prastesnės ekonomikos perspektyvos naftos kainą gali nusmukdyti iki lygių, nebepadėsiančių Rusijai subalansuoti biudžeto.
Spalio mėnesio pabaigoje posėdžiavęs Rusijos centrinis bankas vėl paliko nepakeistą bazinę palūkanų normą ties 8,25 proc. Ekonomikos plėtra kaip ir lėtėjanti infliacija bent jau šiuo metu susirūpinimo nekelia. Kuria kryptimi šalies pinigų politika judės kitąmet priklausys nuo to, ar neatsiras papildomų finansavimo sunkumų šalies bankų sistemoje ir kiek iš tiesų grėsmingas bus laukiamas ekonomikos sulėtėjimas.
Lapkričio pradžioje pasirodė žinutės apie realybe tampančią Rusijos narystę Pasaulio prekybos organizacijoje. Narystės šioje 153 šalis vienijančioje organizacijoje Rusija siekia jau bene 18 metų ir gruodį ji pagaliau turėtų tapti jos dalimi. Rusija – šiuo metu yra didžiausia ekonomika už Pasaulio prekybos organizacijos ribų. Jos priėmimui gana atkakliai prieštaravo Gruzija, su kuria šalis 2008 metais buvo įsivėlusį į trumpai trukusį ir prieštaringai vertinamą karinį konfliktą. Tačiau kai kurių ekonomistų vertinimu pačiai Gruzijai turėtų būti naudinga tokia narystė, nes tai atvertų užsidariusias Rusijos sienas šalies anksčiau eksportuotoms prekėms. Pasaulio prekybos organizacijos ekspertų vertinimu Rusijos BVP vidutiniu laikotarpiu galėtų padidinti 3,3 proc., o per ilgėlesnį laiko tarpą – 11 proc.
Akcijų rinkoje globalūs veiksniai ima viršų prieš lokalius
Spalis buvo itin sėkmingas Rusijos akcijų rinkoje. MICEX indekso reikšmė išaugo 9,7 proc., o dėl stiprėjusio rublio RTS indekso mėnesio grąža siekė net 16,6 proc. Praėjusio mėnesio euforiją, paskatino Europos Sąjungos vadovų apsisprendimas dėl to, kas toliau bus daroma su Graikijos skola. Tiesa, rinkų nuotaikos lieka labai permainingos ir tikėtina, kad naujienos iš šios srities gali lemti didesnį investuotojų nervingumą dar ne kartą.
Nepaisant gana neblogos ekonomikos būklės ir vis dar pakankamai pigių Rusijos bendrovių akcijų, kol kas mažai tikėtina, kad biržose pradėtų veikti vietiniai veiksniai ir akcijų kainos galėtų pasipriešinti globaliam trendui. Tiesa, gruodžio mėnesį rinka gali patraukti daugiau dėmesio vietos naujienomis – gruodžio 4 d. vyks Dūmos rinkimai, o šalis turėtų būti priimta į pasaulio prekybos organizaciją. Tačiau nepaisant šių aplinkybių naujo trendo pradžią veikiausiai lems pasaulinės rinkų nuotaikos.
Rusijos įmonių naujienos
LUKoil (nafta, LKOH:RX, 7,4 proc.*). Bendrovė pranešė apie savo planus ateinantiems 10 metų. „LUKoil“ ketina padidinti naftos išgavimą 1,8 karto ir atlikti visišką savo gamyklų modernizaciją. Numatoma, kad investicijos sieks 128 JAV dolerių vienam bendrovės išgaunamam bareliui naftos. Tokia žinia vertintina nevienareikšmiškai, nes kol kas nėra aišku, ar bus pasiektos užsibrėžtos gavybos apimtys, o investicinė programa gali sumenkinti dividendus. Tad nors ir „LUKoil“ akcijos brango kartu su rinka, tačiau patartina likti atsargiems šių akcijų atžvilgiu.
Rosneft (nafta, ROSN:RX, 14,9 proc.). Bendrovės pelnas 2011 m. III ketv. paaugo 9,7 proc., o jos vadovas pastarąjį ketvirtį apibūdino kaip lūžį bendrovei. Buvo pasirašytas sutarimas su „ExxonMobil“ dėl naujų telkinių paieškos ir eksploatavimo, taip pat „Rosneft“ įgyvendino naują komercijos bloko valdymo strategiją bei stiprino kadrų sritis. Investicija į bendrovės akcijas gali būti patraukli vidutiniu laikotarpiu – fundamentiniai rodikliai yra tvirti, o pelnas auga. Tačiau didelės išlaidos investicijoms kelia kiek nerimo, nes gali pakirsti grynuosius bendrovės pinigų srautus.
Gazprom (dujos, GAZP:RX, 14,9 proc.). Mėnesio pradžioje investuotojai nedžiūgaudami sutiko naujieną apie tai, kad Turkijos vyriausybė nusprendė nepratęsti vienos iš galiojančių sutarčių su bendrove. Tačiau vėliau „Gazprom“ akcijų kaina vėl šoktelėjo paskelbus apie atrastą naują dujų telkinį, iš kurio ateityje gali būti vykdomas eksportas į Aziją. Investuotojai taip pat džiugiai sutiko pranešimą dėl 2011 metais numatomų dividendų, kurie gali siekti 7,6 rublio vienai akcijai. Kiek labiau dėl įmonės rezultatų verčia nerimauti mažėjančios kainos, nustatomos sutartimis – „Gazprom“ į žemesniąją pusę jas peržiūrėjo jau keletui savo stambių klientų.
Sberbank (finansai, SBER03:RX, 16,3 proc.). Iš banko spalį rinką pasiekė keletas palankių naujienų, kurios kartu su bendra rinkos nuotaika palaikė akcijos brangimą. „Sberbank“ pranešė planuojąs padidinti dividendų dalį nuo grynojo pelno iki 15 proc. 2011 metais, o dar tolimesnėje ateityje ji gali padidėti iki 20 proc. Kitąmet iš banko tikimasi rekordinių pelnų, o tai taip pat turėtų būti palankų akcijos kainai ilguoju laikotarpiu. Investuotojus pasiekė žinia, kad „Sberbank“ svarsto banko „Dexia“ padalinio Turkijoje „Denizbank“ įsigijimą. Nors „Moody‘s“ reitingų agentūra praėjusį mėnesį pablogino Rusijos bankų sistemos reitingo perspektyvą iš „stabilios“ į „neigiamą“, tačiau tai neatbaidė investuotojų. Pasak kai kurių šaltinių, praėjusį mėnesį banko akcijų įsigijo stambūs pasauliniai instituciniai investuotojai.
Uralkali (trąšos, URKA:RX, 20,9 proc.). Bendrovė ketina supirkti dalį savo akcijų už maždaug 2,5 mlrd. JAV dolerių. Tuo tikslu yra skolinamasi iš „Sberbanko“ ir ketinama rinkoje išpirkti apie 25-30 proc. laisvų akcijų. Procesas turėtų tęstis visus metus iki 2012 metų spalio 6 d. ir tikimasi, kad pagrindinių įmonės akcininkų dalis turėtų viršyti 60 proc. Tikėtina, kad supirkimas vykdomas, nes jos vadovai mano, jog rinka nepakankamai įvertina „Uralkali“ akcijas. Investuojant vidutiniu laikotarpiu vykdomas akcijų supirkimas turėtų palaikyti „Uralkali“ kainą rinkoje. Taip pat palankias aplinkybes sudaro ir stabili padėtis trąšų segmente. Tiesa, yra rizika, kad bent trumpam gali ženkliai išaugti bendrovės akcijų pasiūla – bankas „VTB“ įsigijo 5,1 proc. „Uralkali“ akcijų. Jas nusprendus parduoti, kurį laiką gali būti jaučiamas neigiamas spaudimas akcijos kainai.
Transneft (naftos transportavimas, TRNFP:RX, 19,0 proc.). Antroje praėjusio mėnesio pusėje įmonės akcijos kainą pakylėjo naujienų srautas. „Transneft“ pranešė apie pradėtą eksploatuoti dar vieną vamzdyną ir apie 15 proc. nei planuota mažesnes išlaidas kapitalinėms investicijoms. Rusijos valstybinės monopolijos paprastai kritikuojamos dėl viršijamų biudžetų. Tačiau itin pakiliai investuotojai reagavo į bendrovės pranešimą, kad naftos tiekimas į Kiniją gali padidėti bent du kartus dėl ten tebeesančio naftos produktų deficito.
Mečel (metalurgija, MTL:US, 28,9 proc.). 2011 m. II ketv. bendrovės pajamos paaugo 18,3 proc., o grynasis pelnas – 38 proc. Tačiau plieno liejimo segmentas buvo nuostolingas dėl brangusios žaliavos ir nekilusių galutinės produkcijos kainų. „Mečel“ vadovai pripažino tam tikras krizės apraiškas šioje šakoje, dėl kurių gali būti koreguojami įmonės planai. Be to, bendrovė yra viena labiausiai įsiskolinusių metalurgijos sektoriuje. Tad prielaidos akcijų kainai mažėti yra nemenkos, ypač jei kiltų nauja ekonomikos sunkmečio banga. Trumpuoju laikotarpiu investuotojus galėtų dominti šios bendrovės privilegijuotosios akcijos, kurių pajamingumas gali siekti apie 10 proc.
Rostelekom (telekomunikacijos, RTKM:RX, 4,2 proc.). Bendrovė paskelbė, kad jos pelnas II ketv. sumenko 2 proc., tačiau dėl mažesnių išlaidų jos EBITDA išaugo 2,8 proc. punkto iki 40,4 proc. Rinkoje pasigirdo kalbos, kad „Rostelekom“ svarsto apie savų akcijų supirkimą – gali būti supirkta 10 proc. savų akcijų (t.y. apie 25 proc. laisvų akcijų). Ši žinia turėtų kurį laiką palaikyti telekomo akcijų kainą. Bendrovė savo investuotojų bazę ketina plėsti platindama savo depozitoriumo pakvitavimus Londono biržoje, tai turėtų įvykti jau šių metų gruodį. Be to, kalbama, kad „Rostelekom“ gali įsigyti kitą ryšio tiekėją „Sky Link“ ir taip dar labiau sustiprinti pozicijas mobilaus ryšio rinkoje.
*Pastaba: čia ir kitur akcijos kainos pokytis per spalį.
Rūta Medaiskytė
Makroekonomistė
AB bankas „Finasta”, Lietuva
Igors Tomilovs
Investicijų konsultantas/Finansų makleris
AB bankas „Finasta“, Latvija
Ekonomistų ir šalies vyriausybės prognozės dėl ekonomikos plėtros šių metų IV ketv. nebe tokios drąsios. Beveik neabejojama, kad paskutinis šių metų ketvirtis nebebus toks geras. Anksčiau ar vėliau lėtėjanti pasaulio ekonomikos plėtra bei skolų slegiama euro zona turėtų prislėgti ir Rusijos ūkio augimą. Ypač kai pramonės produkcija jau kurį laiką nebestebina plėtra. O pirkimo vadybininkų indeksas skaičiuojamas gamybos sektoriui spalio mėnesį tik nežymiai viršijo 50 punktų ribą, skiriančią augimą ir mažėjimą. Pirkimo vadybininkių indeksas paprastai naudojamas kaip pirmaujantis ekonomikos rodiklis, nes skaičiuojamas apklausų pagrindu ir leidžia susidaryti vaizdą dar prieš įgyvendinant realius sprendimus ar pasirodant oficialiai statistikai. Rusijoje pirkimo vadybininkų indekso reikšmė jau nuo vasaros svyruoja labai arti 50 punktų, tad peršasi išvada, kad gamybai nusimato ne pati šviesiausia ateitis.
Šiems metams ekonomistų BVP augimo prognozės nenukrypsta toli nuo 4,0 proc. Kitais metais lūkesčiai dar atsargesni – oficialios valdžios prognozės rodo 3,7 proc. augimą, tačiau kai kurie ekonomistai yra dar konservatyvesni ir šaliai brėžia tik 3 proc. augimą 2012 metais. Vėstant pasaulio ekonominiam klimatui, belieka daugiau vilčių dėti į vidaus paklausą, kuri norint tvirtesnės plėtros, turėtų atsverti silpnesnes eksporto rinkas. Vis dėlto esama nemažai prielaidų tikėtis, kad didelis rinkų neapibrėžtumas toliau lems kapitalo ištekėjimą iš šalies. O prastesnės ekonomikos perspektyvos naftos kainą gali nusmukdyti iki lygių, nebepadėsiančių Rusijai subalansuoti biudžeto.
Spalio mėnesio pabaigoje posėdžiavęs Rusijos centrinis bankas vėl paliko nepakeistą bazinę palūkanų normą ties 8,25 proc. Ekonomikos plėtra kaip ir lėtėjanti infliacija bent jau šiuo metu susirūpinimo nekelia. Kuria kryptimi šalies pinigų politika judės kitąmet priklausys nuo to, ar neatsiras papildomų finansavimo sunkumų šalies bankų sistemoje ir kiek iš tiesų grėsmingas bus laukiamas ekonomikos sulėtėjimas.
Lapkričio pradžioje pasirodė žinutės apie realybe tampančią Rusijos narystę Pasaulio prekybos organizacijoje. Narystės šioje 153 šalis vienijančioje organizacijoje Rusija siekia jau bene 18 metų ir gruodį ji pagaliau turėtų tapti jos dalimi. Rusija – šiuo metu yra didžiausia ekonomika už Pasaulio prekybos organizacijos ribų. Jos priėmimui gana atkakliai prieštaravo Gruzija, su kuria šalis 2008 metais buvo įsivėlusį į trumpai trukusį ir prieštaringai vertinamą karinį konfliktą. Tačiau kai kurių ekonomistų vertinimu pačiai Gruzijai turėtų būti naudinga tokia narystė, nes tai atvertų užsidariusias Rusijos sienas šalies anksčiau eksportuotoms prekėms. Pasaulio prekybos organizacijos ekspertų vertinimu Rusijos BVP vidutiniu laikotarpiu galėtų padidinti 3,3 proc., o per ilgėlesnį laiko tarpą – 11 proc.
Akcijų rinkoje globalūs veiksniai ima viršų prieš lokalius
Spalis buvo itin sėkmingas Rusijos akcijų rinkoje. MICEX indekso reikšmė išaugo 9,7 proc., o dėl stiprėjusio rublio RTS indekso mėnesio grąža siekė net 16,6 proc. Praėjusio mėnesio euforiją, paskatino Europos Sąjungos vadovų apsisprendimas dėl to, kas toliau bus daroma su Graikijos skola. Tiesa, rinkų nuotaikos lieka labai permainingos ir tikėtina, kad naujienos iš šios srities gali lemti didesnį investuotojų nervingumą dar ne kartą.
Nepaisant gana neblogos ekonomikos būklės ir vis dar pakankamai pigių Rusijos bendrovių akcijų, kol kas mažai tikėtina, kad biržose pradėtų veikti vietiniai veiksniai ir akcijų kainos galėtų pasipriešinti globaliam trendui. Tiesa, gruodžio mėnesį rinka gali patraukti daugiau dėmesio vietos naujienomis – gruodžio 4 d. vyks Dūmos rinkimai, o šalis turėtų būti priimta į pasaulio prekybos organizaciją. Tačiau nepaisant šių aplinkybių naujo trendo pradžią veikiausiai lems pasaulinės rinkų nuotaikos.
Rusijos įmonių naujienos
LUKoil (nafta, LKOH:RX, 7,4 proc.*). Bendrovė pranešė apie savo planus ateinantiems 10 metų. „LUKoil“ ketina padidinti naftos išgavimą 1,8 karto ir atlikti visišką savo gamyklų modernizaciją. Numatoma, kad investicijos sieks 128 JAV dolerių vienam bendrovės išgaunamam bareliui naftos. Tokia žinia vertintina nevienareikšmiškai, nes kol kas nėra aišku, ar bus pasiektos užsibrėžtos gavybos apimtys, o investicinė programa gali sumenkinti dividendus. Tad nors ir „LUKoil“ akcijos brango kartu su rinka, tačiau patartina likti atsargiems šių akcijų atžvilgiu.
Rosneft (nafta, ROSN:RX, 14,9 proc.). Bendrovės pelnas 2011 m. III ketv. paaugo 9,7 proc., o jos vadovas pastarąjį ketvirtį apibūdino kaip lūžį bendrovei. Buvo pasirašytas sutarimas su „ExxonMobil“ dėl naujų telkinių paieškos ir eksploatavimo, taip pat „Rosneft“ įgyvendino naują komercijos bloko valdymo strategiją bei stiprino kadrų sritis. Investicija į bendrovės akcijas gali būti patraukli vidutiniu laikotarpiu – fundamentiniai rodikliai yra tvirti, o pelnas auga. Tačiau didelės išlaidos investicijoms kelia kiek nerimo, nes gali pakirsti grynuosius bendrovės pinigų srautus.
Gazprom (dujos, GAZP:RX, 14,9 proc.). Mėnesio pradžioje investuotojai nedžiūgaudami sutiko naujieną apie tai, kad Turkijos vyriausybė nusprendė nepratęsti vienos iš galiojančių sutarčių su bendrove. Tačiau vėliau „Gazprom“ akcijų kaina vėl šoktelėjo paskelbus apie atrastą naują dujų telkinį, iš kurio ateityje gali būti vykdomas eksportas į Aziją. Investuotojai taip pat džiugiai sutiko pranešimą dėl 2011 metais numatomų dividendų, kurie gali siekti 7,6 rublio vienai akcijai. Kiek labiau dėl įmonės rezultatų verčia nerimauti mažėjančios kainos, nustatomos sutartimis – „Gazprom“ į žemesniąją pusę jas peržiūrėjo jau keletui savo stambių klientų.
Sberbank (finansai, SBER03:RX, 16,3 proc.). Iš banko spalį rinką pasiekė keletas palankių naujienų, kurios kartu su bendra rinkos nuotaika palaikė akcijos brangimą. „Sberbank“ pranešė planuojąs padidinti dividendų dalį nuo grynojo pelno iki 15 proc. 2011 metais, o dar tolimesnėje ateityje ji gali padidėti iki 20 proc. Kitąmet iš banko tikimasi rekordinių pelnų, o tai taip pat turėtų būti palankų akcijos kainai ilguoju laikotarpiu. Investuotojus pasiekė žinia, kad „Sberbank“ svarsto banko „Dexia“ padalinio Turkijoje „Denizbank“ įsigijimą. Nors „Moody‘s“ reitingų agentūra praėjusį mėnesį pablogino Rusijos bankų sistemos reitingo perspektyvą iš „stabilios“ į „neigiamą“, tačiau tai neatbaidė investuotojų. Pasak kai kurių šaltinių, praėjusį mėnesį banko akcijų įsigijo stambūs pasauliniai instituciniai investuotojai.
Uralkali (trąšos, URKA:RX, 20,9 proc.). Bendrovė ketina supirkti dalį savo akcijų už maždaug 2,5 mlrd. JAV dolerių. Tuo tikslu yra skolinamasi iš „Sberbanko“ ir ketinama rinkoje išpirkti apie 25-30 proc. laisvų akcijų. Procesas turėtų tęstis visus metus iki 2012 metų spalio 6 d. ir tikimasi, kad pagrindinių įmonės akcininkų dalis turėtų viršyti 60 proc. Tikėtina, kad supirkimas vykdomas, nes jos vadovai mano, jog rinka nepakankamai įvertina „Uralkali“ akcijas. Investuojant vidutiniu laikotarpiu vykdomas akcijų supirkimas turėtų palaikyti „Uralkali“ kainą rinkoje. Taip pat palankias aplinkybes sudaro ir stabili padėtis trąšų segmente. Tiesa, yra rizika, kad bent trumpam gali ženkliai išaugti bendrovės akcijų pasiūla – bankas „VTB“ įsigijo 5,1 proc. „Uralkali“ akcijų. Jas nusprendus parduoti, kurį laiką gali būti jaučiamas neigiamas spaudimas akcijos kainai.
Transneft (naftos transportavimas, TRNFP:RX, 19,0 proc.). Antroje praėjusio mėnesio pusėje įmonės akcijos kainą pakylėjo naujienų srautas. „Transneft“ pranešė apie pradėtą eksploatuoti dar vieną vamzdyną ir apie 15 proc. nei planuota mažesnes išlaidas kapitalinėms investicijoms. Rusijos valstybinės monopolijos paprastai kritikuojamos dėl viršijamų biudžetų. Tačiau itin pakiliai investuotojai reagavo į bendrovės pranešimą, kad naftos tiekimas į Kiniją gali padidėti bent du kartus dėl ten tebeesančio naftos produktų deficito.
Mečel (metalurgija, MTL:US, 28,9 proc.). 2011 m. II ketv. bendrovės pajamos paaugo 18,3 proc., o grynasis pelnas – 38 proc. Tačiau plieno liejimo segmentas buvo nuostolingas dėl brangusios žaliavos ir nekilusių galutinės produkcijos kainų. „Mečel“ vadovai pripažino tam tikras krizės apraiškas šioje šakoje, dėl kurių gali būti koreguojami įmonės planai. Be to, bendrovė yra viena labiausiai įsiskolinusių metalurgijos sektoriuje. Tad prielaidos akcijų kainai mažėti yra nemenkos, ypač jei kiltų nauja ekonomikos sunkmečio banga. Trumpuoju laikotarpiu investuotojus galėtų dominti šios bendrovės privilegijuotosios akcijos, kurių pajamingumas gali siekti apie 10 proc.
Rostelekom (telekomunikacijos, RTKM:RX, 4,2 proc.). Bendrovė paskelbė, kad jos pelnas II ketv. sumenko 2 proc., tačiau dėl mažesnių išlaidų jos EBITDA išaugo 2,8 proc. punkto iki 40,4 proc. Rinkoje pasigirdo kalbos, kad „Rostelekom“ svarsto apie savų akcijų supirkimą – gali būti supirkta 10 proc. savų akcijų (t.y. apie 25 proc. laisvų akcijų). Ši žinia turėtų kurį laiką palaikyti telekomo akcijų kainą. Bendrovė savo investuotojų bazę ketina plėsti platindama savo depozitoriumo pakvitavimus Londono biržoje, tai turėtų įvykti jau šių metų gruodį. Be to, kalbama, kad „Rostelekom“ gali įsigyti kitą ryšio tiekėją „Sky Link“ ir taip dar labiau sustiprinti pozicijas mobilaus ryšio rinkoje.
*Pastaba: čia ir kitur akcijos kainos pokytis per spalį.
Rūta Medaiskytė
Makroekonomistė
AB bankas „Finasta”, Lietuva
Igors Tomilovs
Investicijų konsultantas/Finansų makleris
AB bankas „Finasta“, Latvija