versija spausdinimui
(1)
Baigėsi šių metų trečiasis ketvirtis, kurį mielai prisimins spekuliantai ir meškos, tačiau kuo greičiau norės pamiršti rinkos buliai, kurie gerokai nukraujavo. Nors trečiasis ketvirtis teoriškai turėjo būti ramus, nes jį sudaro net du vasaros mėnesiai, o vasara – tai atostogų metas, tačiau bent šių metų trečiąjį ketvirtį reikšmingų įvykių buvo daug. Tai buvo pats prasčiausiais ketvirtis nuo pat 2008 metų finansų krizės.
Buvęs gerokai išsipūtęs optimizmo burbulas per trečią šių metų ketvirtį susprogo kaip muilo burbulas. Optimistai buvo nuleisti ant žemės, problemų yra daug, ir jos vis laikas nuo laiko išlenda ir pasirodo visu gražumu, o jų sprendimui prireiks tikrai dar daug laiko.
Per praėjusį ketvirtį vis labiau augo įtampa ir nerimas tarp rinkos dalyvių, kad jau netrukus, tiek Europoje, tiek Amerikoje galime sulaukti ekonomikos recesijos pasikartojimo, be to prastėjo lūkesčiai ir skelbiami makroekonominiai rodikliai. Rinkos dalyviai taip pat ėmė nerimauti dėl galimo Graikijos bankroto, bei galbūt kai kurių kitų silpnesnių euro zonos šalių nemokumo. Investuotojai puikiai prisimena kas nutiko 2008 metų rudenį po investicinio banko Lehman Brothers bankroto.
Liepos mėnesį visų dėmesio centre ir vėl buvo ta pati Graikija ir Amerika, be to buvo skelbiami kompanijų antrojo šių metų ketvirčio veiklos rezultatai. Paaiškėjo, kad praėjusių metų pavasario pabaigoje Graikijai, po to kai ji negalėjo savarankiškai palankiomis sąlygomis pasiskolinti rinkoje, paskirtos 110 mlrd. eurų vertės lengvatinės paskolos nepakaks, nes ši šalis, kurios skolos yra milžiniškos, o ekonomikos problemos ir vidinė betvarkė didelė, dar ilgą laiką negalės savarankiškai skolintis rinkoje. Tad buvo sprendžiamas klausimas dėl antrosios finansinės paskolos skyrimo šiai šaliai. Po to, kai Graikija pasižadėjo įvykti naujus įsipareigojimus, susijusius su savo skolos ir biudžeto deficito sumažinimu, šiai šaliai buvo paskirta nauja, šįkart 109 milijardų eurų vertės paskola, be to prie pagalbos Graikijai savanoriškai prisidėjo ir privatus sektorius, nors iš pradžių Vokietija pageidavo, kad privatus sektorius tai darytų privalomai.
Kompanijų paskelbti antrojo šių metų ketvirčio veiklos rezultatai kaip ir įprasta, daugeliu atveju viršijo rinkos dalyvių lūkesčius, tiesa, buvo ir nemalonių išimčių. Kai kurių kompanijų pajamos ir pelnai ėmė augti lėčiau, o kai kurių bendrovių veiklos rezultatai netgi suprastėjo.
Tuo tarpu kitoje Atlanto vandenyno pusėje taip pat buvo karšta. Iki rugpjūčio antros dienos Amerikoje turėjo būti padidintas šios šalies skolos limitas, kuris jau buvo pasiektas gegužę. Be šio skolos limito padidinimo, Amerika negalėtų daugiau skolintis ir tiesiog nepajėgtų vykdyti kai kurių savo įsipareigojimų. Žinoma, kad tarp respublikonų ir demokratų vyko aktyvios diskusijos šiuo klausimu, ir nei viena šalis nenorėjo nusileisti, tačiau dauguma investuotojų vis tiek buvo linkę manyti, kad galiausiai, kaip jau buvo daug kartų, Amerikos skolos limitas ir vėl bus padidintas.
Taigi, galiausiai, kaip ir daugelis tikėjosi, po pasiekto kompromiso Amerikos skolos limito padidinimo planui rugpjūčio mėnesio pradžioje buvo pritarta. Remiantis minėtu patvirtintu planu, Amerikos skolos limitas bus padidintas dar 2.1 trilijonais dolerių, na o šalies biudžeto išlaidos bus sumažintos 2.4 trilijonų dolerių arba netgi didesne suma.
Tačiau šis planas patiko tikrai ne visiems, ir nutiko istorinis įvykis, pirmą kartą istorijoje Amerika prarado aukščiausią turėtą skolinimosi reitingą. Be to, paaiškėjo, kad per antrą šių metų ketvirtį Amerikos ekonomika augo lėčiau nei laukta, na o po atlikto pakoregavimo, pirmojo šių metų ketvirčio ir paskutinio praėjusių metų ketvirčio Amerikos ekonomikos augimo rodikliai buvo gerokai sumažinti. Žinoma, kad rinkos dalyvių nuotaikos dar labiau suprastėjo, ir finansų rinkose tęsėsi išpardavimas, kuris vietomis peraugdavo netgi į paniką, bei pirkimas saugiais laikomų aktyvų. Vis naujesnius savo kainos rekordus šturmavo auksas, tačiau vėliau ir jis ėmė pigti. Amerikos valstybinės obligacijos taip pat, nepaisant šalies reitingo sumažinimo, ir toliau pasižymėjo populiarumu, be to aktyviau pradėtas pirkti ir doleris.
Tiesa, po gan didelių kritimų rinkoje, per trečią ketvirtį buvo gan neblogų atšokimų, ir tokių smagių Amerikietiškų kalnelių buvo ne vienas ir ne du, tad tai buvo spekuliantų akiai mielas vaizdelis, ir galimybė greit ir daug uždirbti.
Kai kurios Europos šalys siekdamos apriboti tolesnį kritimą finansų rinkose, nutarė apriboti šortinio galimybę. Tai buvo aiškus ženklas, kad kažko bijoma. Pastebimai suprastėjus nuotaikoms ir lūkesčiams finansų rinkose, vis labiau ėmė gausėti pesimistiškų straipsnių ir nuomonių, na o bankų analitikai suskubo koreguoti, šįkart žemyn, kaip visuomet savo skelbiamas netikslias prognozes. Vis garsiau ir aktyviau imta kalbėti apie tai, kad Graikijos valdžiai nepavyksta įgyvendinti savo prisiimtų įsipareigojimų, ir ši šalis galiausiai bus priversta pasiskelbti esanti nemoki, ir galbūt netgi pasitrauks iš euro zonos. Žinoma, kad tokiu būdu vis labiau augo pesimizmas finansų rinkose, o akcijų, žaliavų kainos vis labiau leidosi žemyn.
Kaip vieną iš saugiausių valiutų rinkos dalyviai labai aktyviai pirko Šveicarijos franką, kuris gerokai pakilo daugelio valiutų atžvilgiu. Žinoma, franko per didelis sustiprėjimas nepatiko Šveicarijos Centriniam bankui, nes stipri šalies valiuta reiškia, kad Šveicarijos kompanijos praranda konkurencingumą užsienio rinkose. Tad Šveicarijos Centrinis bankas kelis kartus perspėjęs apie tai, kad jam nepatinka stiprus frankas ir tolesnis šios valiutos stiprėjimas, galiausiai surengė ataką valiutų rinkoje. Buvo paskelbta, kad jis nustatė minimalų euro ir franko keitimo kursą, kuris sudaro 1,20 frankus už vieną eurą, ir šį lygį Centrinis bankas gins visais įmanomais būdais, t.y. supirkinės užsienio valiutas neribotais kiekiais. Nieko stebėtino, kad po šio pranešimo frankas gerokai atpigo kitų valiutų atžvilgiu.
Amerikoje trečiojo ketvirčio pabaigoje įvykių taip pat netrūko. Visų pirma gelbėdamas savo užpakalį, arba norėdamas pakelti gerokai nusmukusius reitingus, dabartinis Amerikos prezidentas Barakas Obama, kuris kitais metais sieks būti perrinktas, kaip ir galima buvo tikėtis, metė potencialiems rinkėjams masalą, t.y. 447 milijardų dolerių vertės paketą, skirtą šalyje sumažinti bedarbystę ir tuo pačiu paskatinti ekonomikos augimą.
Tuo tarpu euro zonoje atsirado naujos šalys, kurios ėmė kelti nerimą rinkos dalyviams. Rinkos dalyviai ėmė abejoti Italijos sugebėjimais sugrąžinti jos turimas skolas, kurios tarp euro zonos šalių, yra antros pagal dydį. Tad nieko stebėtino, kad Italijai, nepaisant Europos Centrinio banko veiksmų rinkoje superkant probleminių euro zonos šalių obligacijas, ėmė vis labiau rinkoje brangti skolinimasis, be to buvo sumažintas šios šalies skolinimosi reitingas. Investuotojams ir ne tik jiems, nerimą ėmė kelti ir kai kurių Europos stambiųjų bankų būklė ir gebėjimas išgyventi, jeigu euro zonoje dar labiau paaštrėtų skolų krizė. Tad nieko stebėtino, kad Europos bankų akcijos buvo labai intensyviai išparduodamos.
Norėdamas užkirsti kelią galimai ekonomikos recesijai ir defliacijai, Amerikos Federalinis Rezervų bankas nutarė pradėti veikti. FED paskelbė, kad pardavinės savo turimas trumpalaikės trukmės obligacijas, kurių vertė 400 mlrd. dolerių, ir investuos šias lėšas į ilgos trukmės (nuo 6 iki 30 metų) Amerikos skolos vertybinius popierius. Šis planas bus realizuojamas iki kitų metų birželio mėnesio. Taip pat buvo dar kartą patvirtinta, kad žema bazinė palūkanų norma Amerikoje išliks mažiausiai iki 2013 metų vidurio. Tačiau į FED pranešimą finansų rinkose buvo sureaguota neigiamai, nes rinkos dalyviai iš Amerikos Centrinio banko tikėjosi kažko daugiau.
Naujasis, t.y. ketvirtas šių metų ketvirtis, kaip ir kiekvienas ketvirtis, tradiciškai prasidės nuo kompanijų skelbiamų praėjusio ketvirčio veiklos rodiklių. Būtent į tai visų pirma bus sutelktas visų rinkos dalyvių dėmesys. Žinoma, kad kompanijų akcijų kainos dabar yra gerokai susitraukusios, na o lūkesčiai taip pat pastebimai sumažėja, tad esant tokiam fonui, kompanijos gali gan lengvai savo veiklos rezultatais nustebinti ir pradžiuginti rinkos dalyvius.
Spalio pabaigoje ims aiškėti ir pagrindiniai trečiojo šių metų ketvirčio šalių makroekonominiai rodikliai. Rinkos dalyviai su nekantrumu lauks duomenų, kaip sekėsi Amerikos ir Europos šalių ekonomikos, gal jau per trečią ketvirtį jos patyrė nuosmukius?
Gal jau šį ketvirtį Graikija pagaliau pripažins ir paskelbs apie savo nemokumą?
Laukia dar vienas įdomus ir ko gero pilnas įvykių ketvirtis.
Buvęs gerokai išsipūtęs optimizmo burbulas per trečią šių metų ketvirtį susprogo kaip muilo burbulas. Optimistai buvo nuleisti ant žemės, problemų yra daug, ir jos vis laikas nuo laiko išlenda ir pasirodo visu gražumu, o jų sprendimui prireiks tikrai dar daug laiko.
Per praėjusį ketvirtį vis labiau augo įtampa ir nerimas tarp rinkos dalyvių, kad jau netrukus, tiek Europoje, tiek Amerikoje galime sulaukti ekonomikos recesijos pasikartojimo, be to prastėjo lūkesčiai ir skelbiami makroekonominiai rodikliai. Rinkos dalyviai taip pat ėmė nerimauti dėl galimo Graikijos bankroto, bei galbūt kai kurių kitų silpnesnių euro zonos šalių nemokumo. Investuotojai puikiai prisimena kas nutiko 2008 metų rudenį po investicinio banko Lehman Brothers bankroto.
Liepos mėnesį visų dėmesio centre ir vėl buvo ta pati Graikija ir Amerika, be to buvo skelbiami kompanijų antrojo šių metų ketvirčio veiklos rezultatai. Paaiškėjo, kad praėjusių metų pavasario pabaigoje Graikijai, po to kai ji negalėjo savarankiškai palankiomis sąlygomis pasiskolinti rinkoje, paskirtos 110 mlrd. eurų vertės lengvatinės paskolos nepakaks, nes ši šalis, kurios skolos yra milžiniškos, o ekonomikos problemos ir vidinė betvarkė didelė, dar ilgą laiką negalės savarankiškai skolintis rinkoje. Tad buvo sprendžiamas klausimas dėl antrosios finansinės paskolos skyrimo šiai šaliai. Po to, kai Graikija pasižadėjo įvykti naujus įsipareigojimus, susijusius su savo skolos ir biudžeto deficito sumažinimu, šiai šaliai buvo paskirta nauja, šįkart 109 milijardų eurų vertės paskola, be to prie pagalbos Graikijai savanoriškai prisidėjo ir privatus sektorius, nors iš pradžių Vokietija pageidavo, kad privatus sektorius tai darytų privalomai.
Tuo tarpu kitoje Atlanto vandenyno pusėje taip pat buvo karšta. Iki rugpjūčio antros dienos Amerikoje turėjo būti padidintas šios šalies skolos limitas, kuris jau buvo pasiektas gegužę. Be šio skolos limito padidinimo, Amerika negalėtų daugiau skolintis ir tiesiog nepajėgtų vykdyti kai kurių savo įsipareigojimų. Žinoma, kad tarp respublikonų ir demokratų vyko aktyvios diskusijos šiuo klausimu, ir nei viena šalis nenorėjo nusileisti, tačiau dauguma investuotojų vis tiek buvo linkę manyti, kad galiausiai, kaip jau buvo daug kartų, Amerikos skolos limitas ir vėl bus padidintas.
Taigi, galiausiai, kaip ir daugelis tikėjosi, po pasiekto kompromiso Amerikos skolos limito padidinimo planui rugpjūčio mėnesio pradžioje buvo pritarta. Remiantis minėtu patvirtintu planu, Amerikos skolos limitas bus padidintas dar 2.1 trilijonais dolerių, na o šalies biudžeto išlaidos bus sumažintos 2.4 trilijonų dolerių arba netgi didesne suma.
Tačiau šis planas patiko tikrai ne visiems, ir nutiko istorinis įvykis, pirmą kartą istorijoje Amerika prarado aukščiausią turėtą skolinimosi reitingą. Be to, paaiškėjo, kad per antrą šių metų ketvirtį Amerikos ekonomika augo lėčiau nei laukta, na o po atlikto pakoregavimo, pirmojo šių metų ketvirčio ir paskutinio praėjusių metų ketvirčio Amerikos ekonomikos augimo rodikliai buvo gerokai sumažinti. Žinoma, kad rinkos dalyvių nuotaikos dar labiau suprastėjo, ir finansų rinkose tęsėsi išpardavimas, kuris vietomis peraugdavo netgi į paniką, bei pirkimas saugiais laikomų aktyvų. Vis naujesnius savo kainos rekordus šturmavo auksas, tačiau vėliau ir jis ėmė pigti. Amerikos valstybinės obligacijos taip pat, nepaisant šalies reitingo sumažinimo, ir toliau pasižymėjo populiarumu, be to aktyviau pradėtas pirkti ir doleris.
Tiesa, po gan didelių kritimų rinkoje, per trečią ketvirtį buvo gan neblogų atšokimų, ir tokių smagių Amerikietiškų kalnelių buvo ne vienas ir ne du, tad tai buvo spekuliantų akiai mielas vaizdelis, ir galimybė greit ir daug uždirbti.
Kai kurios Europos šalys siekdamos apriboti tolesnį kritimą finansų rinkose, nutarė apriboti šortinio galimybę. Tai buvo aiškus ženklas, kad kažko bijoma. Pastebimai suprastėjus nuotaikoms ir lūkesčiams finansų rinkose, vis labiau ėmė gausėti pesimistiškų straipsnių ir nuomonių, na o bankų analitikai suskubo koreguoti, šįkart žemyn, kaip visuomet savo skelbiamas netikslias prognozes. Vis garsiau ir aktyviau imta kalbėti apie tai, kad Graikijos valdžiai nepavyksta įgyvendinti savo prisiimtų įsipareigojimų, ir ši šalis galiausiai bus priversta pasiskelbti esanti nemoki, ir galbūt netgi pasitrauks iš euro zonos. Žinoma, kad tokiu būdu vis labiau augo pesimizmas finansų rinkose, o akcijų, žaliavų kainos vis labiau leidosi žemyn.
Kaip vieną iš saugiausių valiutų rinkos dalyviai labai aktyviai pirko Šveicarijos franką, kuris gerokai pakilo daugelio valiutų atžvilgiu. Žinoma, franko per didelis sustiprėjimas nepatiko Šveicarijos Centriniam bankui, nes stipri šalies valiuta reiškia, kad Šveicarijos kompanijos praranda konkurencingumą užsienio rinkose. Tad Šveicarijos Centrinis bankas kelis kartus perspėjęs apie tai, kad jam nepatinka stiprus frankas ir tolesnis šios valiutos stiprėjimas, galiausiai surengė ataką valiutų rinkoje. Buvo paskelbta, kad jis nustatė minimalų euro ir franko keitimo kursą, kuris sudaro 1,20 frankus už vieną eurą, ir šį lygį Centrinis bankas gins visais įmanomais būdais, t.y. supirkinės užsienio valiutas neribotais kiekiais. Nieko stebėtino, kad po šio pranešimo frankas gerokai atpigo kitų valiutų atžvilgiu.
Amerikoje trečiojo ketvirčio pabaigoje įvykių taip pat netrūko. Visų pirma gelbėdamas savo užpakalį, arba norėdamas pakelti gerokai nusmukusius reitingus, dabartinis Amerikos prezidentas Barakas Obama, kuris kitais metais sieks būti perrinktas, kaip ir galima buvo tikėtis, metė potencialiems rinkėjams masalą, t.y. 447 milijardų dolerių vertės paketą, skirtą šalyje sumažinti bedarbystę ir tuo pačiu paskatinti ekonomikos augimą.
Tuo tarpu euro zonoje atsirado naujos šalys, kurios ėmė kelti nerimą rinkos dalyviams. Rinkos dalyviai ėmė abejoti Italijos sugebėjimais sugrąžinti jos turimas skolas, kurios tarp euro zonos šalių, yra antros pagal dydį. Tad nieko stebėtino, kad Italijai, nepaisant Europos Centrinio banko veiksmų rinkoje superkant probleminių euro zonos šalių obligacijas, ėmė vis labiau rinkoje brangti skolinimasis, be to buvo sumažintas šios šalies skolinimosi reitingas. Investuotojams ir ne tik jiems, nerimą ėmė kelti ir kai kurių Europos stambiųjų bankų būklė ir gebėjimas išgyventi, jeigu euro zonoje dar labiau paaštrėtų skolų krizė. Tad nieko stebėtino, kad Europos bankų akcijos buvo labai intensyviai išparduodamos.
Norėdamas užkirsti kelią galimai ekonomikos recesijai ir defliacijai, Amerikos Federalinis Rezervų bankas nutarė pradėti veikti. FED paskelbė, kad pardavinės savo turimas trumpalaikės trukmės obligacijas, kurių vertė 400 mlrd. dolerių, ir investuos šias lėšas į ilgos trukmės (nuo 6 iki 30 metų) Amerikos skolos vertybinius popierius. Šis planas bus realizuojamas iki kitų metų birželio mėnesio. Taip pat buvo dar kartą patvirtinta, kad žema bazinė palūkanų norma Amerikoje išliks mažiausiai iki 2013 metų vidurio. Tačiau į FED pranešimą finansų rinkose buvo sureaguota neigiamai, nes rinkos dalyviai iš Amerikos Centrinio banko tikėjosi kažko daugiau.
Naujasis, t.y. ketvirtas šių metų ketvirtis, kaip ir kiekvienas ketvirtis, tradiciškai prasidės nuo kompanijų skelbiamų praėjusio ketvirčio veiklos rodiklių. Būtent į tai visų pirma bus sutelktas visų rinkos dalyvių dėmesys. Žinoma, kad kompanijų akcijų kainos dabar yra gerokai susitraukusios, na o lūkesčiai taip pat pastebimai sumažėja, tad esant tokiam fonui, kompanijos gali gan lengvai savo veiklos rezultatais nustebinti ir pradžiuginti rinkos dalyvius.
Spalio pabaigoje ims aiškėti ir pagrindiniai trečiojo šių metų ketvirčio šalių makroekonominiai rodikliai. Rinkos dalyviai su nekantrumu lauks duomenų, kaip sekėsi Amerikos ir Europos šalių ekonomikos, gal jau per trečią ketvirtį jos patyrė nuosmukius?
Gal jau šį ketvirtį Graikija pagaliau pripažins ir paskelbs apie savo nemokumą?
Laukia dar vienas įdomus ir ko gero pilnas įvykių ketvirtis.