versija spausdinimui
(0)
„Graikija turėtų savanoriškai pasiskelbti esanti nemoki, pasitraukti iš euro zonos ir sugrįžti prie drachmos“ – pareiškė Financial Times leidiniui žinomas ekonomistas Nouriel Roubini.
Graikija užstrigo užburtame nemokumo, silpnos konkurencijos ir gilėjančios depresijos rate. Šios šalies skola, lyginant su šalies metinio bendrojo vidaus produkto verte, artėja prie dviejų šimtų procentų.
Dabartinis sandoris, kurį Graikijai pasiūlė Europa, nėra tinkamas šiai šaliai, nes jei reikia nurašyti daugiau skolų, nei buvo pasiūlyta. Nouriel Roubini mano, kad Graikijai geriausia būtų atsisakyti šios sutarties ir pagrasinus nemokumu, susiderėti dėl geresnių sąlygų.
Žinoma, Graikijai pasitarnautu staigus euro susilpnėjimas, tačiau tai yra mažai tikėtina. Kitas variantas, tai spartus šalyje esančių darbo sąnaudų sumažinimas, kad padidėjęs našumas viršytų atlyginimų augimą, tačiau anot minimo ekonomisto, tai irgi yra mažai tikėtina. Vokietijai tokiu būdu atgauti savo konkurencingumą prireikė dešimties metų. Graikija negali laukti ir gyventi depresijoje dešimt metų.
Nouriel Roubini teigia, kad yra ir trečias variantas, kaip Graikija galėtų išspręsti savo problemas, t.y. taip vadinama vidinė devalvacija, tai greita darbo užmokesčio ir kainų defliacija. Tačiau šiuo atveju, tai sukeltų penkis metus truksiančią ir nuolat gilėsiančią depresiją, na o šalies skola taptų dar labiau netvari.
Nouriel Roubini mano, kad Graikija būdama euro zonoje yra pasmerkta ilgalaikei defliacijai , na o šios šalies ekonomikos laukia žlugimas. Todėl netgi šios šalies skolos restruktūrizavimas neišgelbės jos, nes euro zonoje Graikijos ekonomika yra nekonkurencinga ir todėl negali toliau reikiamai vystytis. Tad minimas ekonomistas mano, kad Graikijai be jokios abejonės yra reikalinga valiutos devalvacija, tačiau kol ši šalis yra euro zonoje, tai padaryti nėra įmanoma.
Grįžusi prie savo nacionalinės valiutos, ir atlikusi devalvaciją, Graikija greit atkurtų savo konkurencingumą ir ekonomikos augimą, kaip tai praeityje padarė Argentina ir kitos besivystančios šalys.
Minimas ekonomistas pažymi, kad šis procesas be jokios abejonės nepraeitų be neigiamų pasekmių, nes euro zonos finansų institucijos patirtų kapitalo nuostolius. Be to, turimos Graikijos valstybės, įmonių ir bankų skolos euras staigiai šokteltų, tačiau ir šias problemas galima įveikti.
Ekonomistas Nouriel Roubini tikina, kad Graikijos bankrotui gali būti pasiruošta tokiu būdu, kuris nesukeltų domino efekto Europoje.
Graikija užstrigo užburtame nemokumo, silpnos konkurencijos ir gilėjančios depresijos rate. Šios šalies skola, lyginant su šalies metinio bendrojo vidaus produkto verte, artėja prie dviejų šimtų procentų.
Dabartinis sandoris, kurį Graikijai pasiūlė Europa, nėra tinkamas šiai šaliai, nes jei reikia nurašyti daugiau skolų, nei buvo pasiūlyta. Nouriel Roubini mano, kad Graikijai geriausia būtų atsisakyti šios sutarties ir pagrasinus nemokumu, susiderėti dėl geresnių sąlygų.
Žinoma, Graikijai pasitarnautu staigus euro susilpnėjimas, tačiau tai yra mažai tikėtina. Kitas variantas, tai spartus šalyje esančių darbo sąnaudų sumažinimas, kad padidėjęs našumas viršytų atlyginimų augimą, tačiau anot minimo ekonomisto, tai irgi yra mažai tikėtina. Vokietijai tokiu būdu atgauti savo konkurencingumą prireikė dešimties metų. Graikija negali laukti ir gyventi depresijoje dešimt metų.
Nouriel Roubini teigia, kad yra ir trečias variantas, kaip Graikija galėtų išspręsti savo problemas, t.y. taip vadinama vidinė devalvacija, tai greita darbo užmokesčio ir kainų defliacija. Tačiau šiuo atveju, tai sukeltų penkis metus truksiančią ir nuolat gilėsiančią depresiją, na o šalies skola taptų dar labiau netvari.
Nouriel Roubini mano, kad Graikija būdama euro zonoje yra pasmerkta ilgalaikei defliacijai , na o šios šalies ekonomikos laukia žlugimas. Todėl netgi šios šalies skolos restruktūrizavimas neišgelbės jos, nes euro zonoje Graikijos ekonomika yra nekonkurencinga ir todėl negali toliau reikiamai vystytis. Tad minimas ekonomistas mano, kad Graikijai be jokios abejonės yra reikalinga valiutos devalvacija, tačiau kol ši šalis yra euro zonoje, tai padaryti nėra įmanoma.
Grįžusi prie savo nacionalinės valiutos, ir atlikusi devalvaciją, Graikija greit atkurtų savo konkurencingumą ir ekonomikos augimą, kaip tai praeityje padarė Argentina ir kitos besivystančios šalys.
Minimas ekonomistas pažymi, kad šis procesas be jokios abejonės nepraeitų be neigiamų pasekmių, nes euro zonos finansų institucijos patirtų kapitalo nuostolius. Be to, turimos Graikijos valstybės, įmonių ir bankų skolos euras staigiai šokteltų, tačiau ir šias problemas galima įveikti.
Ekonomistas Nouriel Roubini tikina, kad Graikijos bankrotui gali būti pasiruošta tokiu būdu, kuris nesukeltų domino efekto Europoje.