versija spausdinimui
(0)
Europos viešųjų finansų krizė gilėja. Dėl nerimo, kad Graikijai galiausiai nepavyks išvengti nemokumo, pasaulio akcijos sparčiai pinga. Penktadienį JAV indeksai sumažėjo 2–2,5 proc., šįryt Azijoje indeksai smunka 2–4 procentais. Nerimaujant dėl Europos skolų euras penktadienį pigo net 1,6 proc. JAV dolerio atžvilgiu.
Graikijos finansų būklė prastėja ir tarptautinių skolintojų kantrybė trūksta. Nuogąstaujama, kad euro zonos šalys gali nepervesti liepą žadėtų pinigų, jei Graikija šiemet nesugebės įvykdyti savo įsipareigojimų mažinti deficitą. Dėl sparčiai smunkančio šalies ūkio Graikijos deficitas didėja. Pagal naujausias šalies vyriausybės prognozes šiemet šalies BVP sumažės 5 proc., nors dar liepą laukta 3,8 proc. smukimo. Kad surinktų reikiamas biudžeto pajamas vakar Graikijos vyriausybė patvirtino naujas taupymo priemones. Graikija ketina įvesti papildomą turto mokestį ir visiems renkamiems valdininkams nukirsti vieno mėnesio atlyginimą.
J. Starkas atsistatydino iš ECB valdybos
Pasitikėjimo prasiskolinusioms šalims stinga ir Europos centriniame banke (ECB). Penktadienį netikėtai atsistatydino J. Starkas. Pagal oficialią versiją Vokietijai atstovaujantis valdybos narys atsistatydino dėl asmeninių priežasčių. Tačiau J. Starką atsistatydinti paskatinti galėjo ir kategoriškas nepritarimas ECB politikai. ECB perka prasiskolinusių Europos šalių obligacijas ir taip netiesiogiai skolina lėšas vyriausybėms, nors tai ne visai atitinka centrinio banko paskirtį. Tai jau antrasis ECB narys ir antrasis vokietis šiemet atsistatydinęs iš banko valdybos. Metų pradžioje atsistatydino tuomet realiausias kandidatas į naujus ECB vadovus A. Vėberis. Pastarieji atsistatydinai rodo, kad ECB viduje yra rimtų nesutarimų, kaip spęsti Europos skolų problemas. Akivaizdu, kad dabartinei politikai prieštarauja turtingiausių, tokių kaip Vokietija, šalių atstovai ir tai rimtas ženklas, kad Europa skyla į dvi stovyklas.
Nieko naujo neatnešė Didžiojo septyneto finansų ministrų susitikimas (G7). Finansų ministrai vėl pareiškė, kad imsis visų būtinų priemonių, kad užtikrinti pasaulio finansų sistemos stabilumą ir derins veiksmus, siekdamos paskatinti blėstantį pasaulio ūkio augimą. Panašių pažadų pastaraisiais metais netrūksta, tačiau investuotojai labiau laukia realių veiksmų, kurių ir toliau stinga. Šiandien itin svarbių rodiklių nesulauksime, karštligiškai bus laukiama naujų žinių apie Graikiją. Investuotojai artimiausiu metu veikiausiai bus itin atsargūs.
Baltijos biržose investuotojai reaguos į neigiamus JAV ir Vakarų Europos indeksų pokyčius
Paskutinė praėjusios savaitės prekybos sesija Baltijos biržose buvo kaip niekad rami, akcijų kainos judėjo priešingomis kryptimis, nors pagrindinių indeksų vertės sumažėjo 0,01–0,36 procento. Reakcijos į stipriai smukusias akcijų kainas Vakarų Europoje nebuvo, nes Baltijos biržos jau buvo uždarytos, kai prasidėjo didysis nuosmukis. Tad Baltijos rinkų investuotojai, bent jau prekybos sesijos pradžioje tikrai nebus nusiteikę pozityviai. Likvidumas, apyvarta ir kainų pokyčių mastas didžiąja dalimi priklausys nuo užsienio pardavėjų aktyvumo tačiau kol kas nėra požymių, kad jie būtų itin aktyvūs.
„Vilkyškių pieninės“ rugpjūčio mėnesio pardavimai padidėjo 4 procentais
Šįryt „Vilkyškių pieninė“ pranešė, kad bendrovės konsoliduoti rugpjūčio mėnesio pardavimai buvo 27,2 mln. litų, o tai yra 4 proc. daugiau negu pernai rugpjūčio mėnesį. Sausio rugpjūčio pardavimai didėjo 18 proc. ir siekė 182,6 mln. litų. Bendrovė savo pranešime nekomentavo tokio staigaus pardavimų augimo sulėtėjimo.
Graikijos finansų būklė prastėja ir tarptautinių skolintojų kantrybė trūksta. Nuogąstaujama, kad euro zonos šalys gali nepervesti liepą žadėtų pinigų, jei Graikija šiemet nesugebės įvykdyti savo įsipareigojimų mažinti deficitą. Dėl sparčiai smunkančio šalies ūkio Graikijos deficitas didėja. Pagal naujausias šalies vyriausybės prognozes šiemet šalies BVP sumažės 5 proc., nors dar liepą laukta 3,8 proc. smukimo. Kad surinktų reikiamas biudžeto pajamas vakar Graikijos vyriausybė patvirtino naujas taupymo priemones. Graikija ketina įvesti papildomą turto mokestį ir visiems renkamiems valdininkams nukirsti vieno mėnesio atlyginimą.
J. Starkas atsistatydino iš ECB valdybos
Pasitikėjimo prasiskolinusioms šalims stinga ir Europos centriniame banke (ECB). Penktadienį netikėtai atsistatydino J. Starkas. Pagal oficialią versiją Vokietijai atstovaujantis valdybos narys atsistatydino dėl asmeninių priežasčių. Tačiau J. Starką atsistatydinti paskatinti galėjo ir kategoriškas nepritarimas ECB politikai. ECB perka prasiskolinusių Europos šalių obligacijas ir taip netiesiogiai skolina lėšas vyriausybėms, nors tai ne visai atitinka centrinio banko paskirtį. Tai jau antrasis ECB narys ir antrasis vokietis šiemet atsistatydinęs iš banko valdybos. Metų pradžioje atsistatydino tuomet realiausias kandidatas į naujus ECB vadovus A. Vėberis. Pastarieji atsistatydinai rodo, kad ECB viduje yra rimtų nesutarimų, kaip spęsti Europos skolų problemas. Akivaizdu, kad dabartinei politikai prieštarauja turtingiausių, tokių kaip Vokietija, šalių atstovai ir tai rimtas ženklas, kad Europa skyla į dvi stovyklas.
Nieko naujo neatnešė Didžiojo septyneto finansų ministrų susitikimas (G7). Finansų ministrai vėl pareiškė, kad imsis visų būtinų priemonių, kad užtikrinti pasaulio finansų sistemos stabilumą ir derins veiksmus, siekdamos paskatinti blėstantį pasaulio ūkio augimą. Panašių pažadų pastaraisiais metais netrūksta, tačiau investuotojai labiau laukia realių veiksmų, kurių ir toliau stinga. Šiandien itin svarbių rodiklių nesulauksime, karštligiškai bus laukiama naujų žinių apie Graikiją. Investuotojai artimiausiu metu veikiausiai bus itin atsargūs.
Baltijos biržose investuotojai reaguos į neigiamus JAV ir Vakarų Europos indeksų pokyčius
Paskutinė praėjusios savaitės prekybos sesija Baltijos biržose buvo kaip niekad rami, akcijų kainos judėjo priešingomis kryptimis, nors pagrindinių indeksų vertės sumažėjo 0,01–0,36 procento. Reakcijos į stipriai smukusias akcijų kainas Vakarų Europoje nebuvo, nes Baltijos biržos jau buvo uždarytos, kai prasidėjo didysis nuosmukis. Tad Baltijos rinkų investuotojai, bent jau prekybos sesijos pradžioje tikrai nebus nusiteikę pozityviai. Likvidumas, apyvarta ir kainų pokyčių mastas didžiąja dalimi priklausys nuo užsienio pardavėjų aktyvumo tačiau kol kas nėra požymių, kad jie būtų itin aktyvūs.
„Vilkyškių pieninės“ rugpjūčio mėnesio pardavimai padidėjo 4 procentais
Šįryt „Vilkyškių pieninė“ pranešė, kad bendrovės konsoliduoti rugpjūčio mėnesio pardavimai buvo 27,2 mln. litų, o tai yra 4 proc. daugiau negu pernai rugpjūčio mėnesį. Sausio rugpjūčio pardavimai didėjo 18 proc. ir siekė 182,6 mln. litų. Bendrovė savo pranešime nekomentavo tokio staigaus pardavimų augimo sulėtėjimo.