versija spausdinimui
(0)
Pasaulio ekonomikos sulėtėjimas, besitęsianti euro zonos valstybių skolų krizė ir JAV kredito reitingo sumažinimas audringai nuvilnijo per pasaulines finansų rinkas. Investuotojai signalizuoja, jog pasaulio ekonomikos augimo tvarumas – abejotinas, o ateities perspektyvos – miglotos. Ar yra pagrindo rimtai sunerimti dėl Lietuvos ekonomikos perspektyvų?
Antrosios pasaulinės recesijos tikimybė yra padidėjusi, tačiau išlieka maža. Centrinių bankų reakcija į neramumus buvo itin greita: ketinama išlaikyti žemas palūkanų normas bei kitomis monetarinėmis priemonėmis skatinti šalių ekonomikas. Labiau tikėtinas kitas scenarijus, tai yra, lėtas pasaulio ekonomikos augimas, siekiantis 3,5-4 proc., nebeplintanti euro zonos skolų krizė bei pamažu vykdomi biudžeto konsolidavimas ir struktūrinės reformos.
Dėl geresnių nei tikėtasi pirmojo pusmečio rezultatų šių metų BVP augimo prognozę padidiname iki 6,3 proc., o kitais metais numatome lėtesnį, bet vieną aukščiausių augimų regione – 4,7 procento. Prognozuojame, kad dėl lėtėjančios pasaulio ekonomikos kitais metais eksportas ir investicijos augs lėčiau, atitinkamai 7,2 ir 11,0 proc., tačiau namų ūkių vartojimas išlaikys stabilius augimo tempus ir padidės 5,2 proc. Panašios tendencijos išliks ateityje - prognozuojame, kad 2013 m. ekonomika augs 4,5 procento.
Lėtėjančią pasaulio ekonomiką Lietuva pasitinka geriau pasiruošusi nei 2008 metais. Einamoji sąskaita beveik subalansuota, namų ūkių ir įmonių finansiniai įsipareigojimai yra mažesni, o turtas didesnis, finansų sistemos likvidumas taip pat geresnis, o įmonių produktyvumas ir konkurencingumas paskutiniais metais augo sparčiau nei daugumos kaimyninių šalių. Daugumai įmonių pavyko optimizuoti veiklą ir procesus, sumažinti sąnaudas ir užimti naujas eksporto rinkas, todėl net ir gilesnis pasaulio ekonomikos nuosmukis Lietuvai turėtų gerokai mažesnį poveikį nei praėjusios krizės metu.
Antrąjį šių metų ketvirtį nedarbas Lietuvoje mažėjo sparčiausiai iš visų Baltijos šalių, tikėtina, kad ši tendencija išliks, o metų pabaigoje nedarbo lygis nukris iki 14,3 procentų. Nepaisant lėtėjančios pasaulio ekonomikos, teigiamos tendencijos išliks ir 2012 bei 2013 metais, kai vidutinis nedarbo lygis sumažės atitinkamai iki 13,0 ir 10,5 procentų. Teigiama tendencija yra ir didėjantis darbo jėgos aktyvumo lygis – krizės pradžioje tik 67 proc. darbingo amžiaus gyventojų turėjo arba ieškojo darbo, o šiuo metu aktyvumas jau viršijo 72 proc. Vidutinis neto atlyginimas kitais metais išaugs 5,5 proc., o 2013 dar 6 procentais. Atlyginimų augimas bus spartesnis už infliaciją, todėl didės užimtųjų perkamoji galia.
Pasaulinės ekonomikos lėtėjimas Lietuvai turi ir teigiamų pasekmių. Pirma, mažėjančios naftos ir kitų žaliavų kainos reiškia mažesnę infliaciją Lietuvoje, kuri nuo 4 proc. šiemet sumažės iki 2,5 proc. 2012 metais. Tikėtina, kad energijos išteklių, transporto išlaidų ir kai kurių maisto produktų kainos netgi sumažės – o tai turės teigiamą poveikį Lietuvos gyventojų perkamajai galiai ir lūkesčiams. Antra, mažesnė infliacija taip pat padidina tikimybę, kad kitais metais bus tenkintas kainų stabilumo Mastrichto kriterijus. Tačiau nuo 2014 įsivesti eurą bei kasmet dėl pigesnio skolinimosi ir transakcijų išlaidų Lietuvai sutaupyti apie 1 milijardą litų gali sutrukdyti kitas rodiklis – biudžeto deficitas.
Vykdytos griežtos fiskalinės politikos atsisakymas būtų labai pavojingas – dėl staiga „atlaisvinto diržo“ kelnės gali ir vėl nusmukti iki kelių. Verta turėti omenyje, kad 2012 ir 2013 metais Lietuva turės daug skolintis tarptautinėse rinkose, o už nepagrįstą išlaidavimą finansų rinkos gali skaudžiai nubausti. Graikija ir kitos euro zonos valstybės tuo jau įsitikino. Suplanuotas senatvės pensijų didinimas valstybei kainuos apie 600 milijonus litų. Šį išlaidų padidėjimą turi kompensuoti kitų išlaidų mažėjimas, ypač neefektyviose ir net ekonomikos konkurencingumą slopinančiose srityse. Jau ne kartą minėtos neadekvačios socialinės išmokos, neskatinančios ilgalaikių bedarbių įsilieti į darbo rinką. Be to, beveik neabejotina, kad per viešuosius pirkimus paskirstomi 10 milijardų litų taip pat ne visada kuria naudą, o kartais net išstumia privačias investicijas ir dėl to yra žalingi.
Ateinančiais bei 2013 metais Lietuvos ekonomikos augimas išliks žemiau ilgalaikės tendencijos, nepriartės prie pilno užimtumo lygio, o gamybiniai pajėgumai nebus pilnai išnaudoti. Spartesnį ekonomikos augimą ateityje gali užtikrinti esminės struktūrinės reformos – darbo rinkos liberalizavimas, tolimesnis ir aktyvesnis verslą reguliuojančių institucijų ir reglamentuojančių įstatymų mažinimas, neefektyvių valstybės funkcijų atsisakymas. Pagrindinės reformos – dar neprasidėjusi sveikatos apsaugos bei pasipriešinimo sulaukianti valstybinių įmonių optimizavimo – turi išlikti svarbiu prioritetu.
Nerijus Mačiulis
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas
Antrosios pasaulinės recesijos tikimybė yra padidėjusi, tačiau išlieka maža. Centrinių bankų reakcija į neramumus buvo itin greita: ketinama išlaikyti žemas palūkanų normas bei kitomis monetarinėmis priemonėmis skatinti šalių ekonomikas. Labiau tikėtinas kitas scenarijus, tai yra, lėtas pasaulio ekonomikos augimas, siekiantis 3,5-4 proc., nebeplintanti euro zonos skolų krizė bei pamažu vykdomi biudžeto konsolidavimas ir struktūrinės reformos.
Dėl geresnių nei tikėtasi pirmojo pusmečio rezultatų šių metų BVP augimo prognozę padidiname iki 6,3 proc., o kitais metais numatome lėtesnį, bet vieną aukščiausių augimų regione – 4,7 procento. Prognozuojame, kad dėl lėtėjančios pasaulio ekonomikos kitais metais eksportas ir investicijos augs lėčiau, atitinkamai 7,2 ir 11,0 proc., tačiau namų ūkių vartojimas išlaikys stabilius augimo tempus ir padidės 5,2 proc. Panašios tendencijos išliks ateityje - prognozuojame, kad 2013 m. ekonomika augs 4,5 procento.
Lėtėjančią pasaulio ekonomiką Lietuva pasitinka geriau pasiruošusi nei 2008 metais. Einamoji sąskaita beveik subalansuota, namų ūkių ir įmonių finansiniai įsipareigojimai yra mažesni, o turtas didesnis, finansų sistemos likvidumas taip pat geresnis, o įmonių produktyvumas ir konkurencingumas paskutiniais metais augo sparčiau nei daugumos kaimyninių šalių. Daugumai įmonių pavyko optimizuoti veiklą ir procesus, sumažinti sąnaudas ir užimti naujas eksporto rinkas, todėl net ir gilesnis pasaulio ekonomikos nuosmukis Lietuvai turėtų gerokai mažesnį poveikį nei praėjusios krizės metu.
Antrąjį šių metų ketvirtį nedarbas Lietuvoje mažėjo sparčiausiai iš visų Baltijos šalių, tikėtina, kad ši tendencija išliks, o metų pabaigoje nedarbo lygis nukris iki 14,3 procentų. Nepaisant lėtėjančios pasaulio ekonomikos, teigiamos tendencijos išliks ir 2012 bei 2013 metais, kai vidutinis nedarbo lygis sumažės atitinkamai iki 13,0 ir 10,5 procentų. Teigiama tendencija yra ir didėjantis darbo jėgos aktyvumo lygis – krizės pradžioje tik 67 proc. darbingo amžiaus gyventojų turėjo arba ieškojo darbo, o šiuo metu aktyvumas jau viršijo 72 proc. Vidutinis neto atlyginimas kitais metais išaugs 5,5 proc., o 2013 dar 6 procentais. Atlyginimų augimas bus spartesnis už infliaciją, todėl didės užimtųjų perkamoji galia.
Pasaulinės ekonomikos lėtėjimas Lietuvai turi ir teigiamų pasekmių. Pirma, mažėjančios naftos ir kitų žaliavų kainos reiškia mažesnę infliaciją Lietuvoje, kuri nuo 4 proc. šiemet sumažės iki 2,5 proc. 2012 metais. Tikėtina, kad energijos išteklių, transporto išlaidų ir kai kurių maisto produktų kainos netgi sumažės – o tai turės teigiamą poveikį Lietuvos gyventojų perkamajai galiai ir lūkesčiams. Antra, mažesnė infliacija taip pat padidina tikimybę, kad kitais metais bus tenkintas kainų stabilumo Mastrichto kriterijus. Tačiau nuo 2014 įsivesti eurą bei kasmet dėl pigesnio skolinimosi ir transakcijų išlaidų Lietuvai sutaupyti apie 1 milijardą litų gali sutrukdyti kitas rodiklis – biudžeto deficitas.
Vykdytos griežtos fiskalinės politikos atsisakymas būtų labai pavojingas – dėl staiga „atlaisvinto diržo“ kelnės gali ir vėl nusmukti iki kelių. Verta turėti omenyje, kad 2012 ir 2013 metais Lietuva turės daug skolintis tarptautinėse rinkose, o už nepagrįstą išlaidavimą finansų rinkos gali skaudžiai nubausti. Graikija ir kitos euro zonos valstybės tuo jau įsitikino. Suplanuotas senatvės pensijų didinimas valstybei kainuos apie 600 milijonus litų. Šį išlaidų padidėjimą turi kompensuoti kitų išlaidų mažėjimas, ypač neefektyviose ir net ekonomikos konkurencingumą slopinančiose srityse. Jau ne kartą minėtos neadekvačios socialinės išmokos, neskatinančios ilgalaikių bedarbių įsilieti į darbo rinką. Be to, beveik neabejotina, kad per viešuosius pirkimus paskirstomi 10 milijardų litų taip pat ne visada kuria naudą, o kartais net išstumia privačias investicijas ir dėl to yra žalingi.
Ateinančiais bei 2013 metais Lietuvos ekonomikos augimas išliks žemiau ilgalaikės tendencijos, nepriartės prie pilno užimtumo lygio, o gamybiniai pajėgumai nebus pilnai išnaudoti. Spartesnį ekonomikos augimą ateityje gali užtikrinti esminės struktūrinės reformos – darbo rinkos liberalizavimas, tolimesnis ir aktyvesnis verslą reguliuojančių institucijų ir reglamentuojančių įstatymų mažinimas, neefektyvių valstybės funkcijų atsisakymas. Pagrindinės reformos – dar neprasidėjusi sveikatos apsaugos bei pasipriešinimo sulaukianti valstybinių įmonių optimizavimo – turi išlikti svarbiu prioritetu.
Nerijus Mačiulis
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas