versija spausdinimui
(0)
JAV nemokumo išvengė. Vakar politikai galutinai patvirtino didžiausios leistinos skolos padidinimo sutarimą. Tačiau priežasčių nerimauti ir toliau apstu. Stiprėja nerimas dėl atsinaujinsiančios recesijos JAV ir skolų užkrato išplitimo Europoje. JAV akcijų indeksai vakar sumažėjo 2–3 proc., šiandien Azijoje indeksai smunka 1–2,5 procentais.
Vakar JAV aukštutiniai rūmai (Senatas) patvirtino, o prezidentas pasirašė kompromisinį didžiausios leistinos skolos padidinimo sutarimą. Paskutinę dieną Jungtinės Valstijos išvengė nemokumo, tačiau užuot sumažėjęs, investuotojų nerimas tik padidėjo. Stiprėja nerimas, kad dėlpriverstinių išlaidų karpymo JAV ūkį vėl ištiks recesija.
Investuotojus išgąsdino Harvardo universiteto profesoriaus M. Feldsteinas pareiškimas, kad atsinaujinsiančios recesijos JAV tikimybė yra 50 procentų. Nerimas dėl ūkio augimo tvarumo didėja ir dėl pastaruoju metu itin prastų ūkio rodiklių. Vakar investuotojus smarkiai nuvylė amerikiečių išlaidų duomenys. Birželį JAV vartotojų išlaidos, palyginti su gegužę, sumažėjo 0,2 proc., nors tikėtasi, kad išlaidos nekis. Amerikiečių išlaidos per mėnesį sumažėjo pirmąkart nuo 2009 rugsėjo. Vartotojai neskuba pirkti dėl menkų galimybių rasti darbą ir dėl mažėjančių realių pajamų. Be to, dėl vakarykščiame politikų susitarime numatytų viešųjų išlaidų karpymų, tikėtina, vartojimas sumenks dar labiau.
Prislopus nerimui dėl JAV skolų, investuotojai vėl prisiminė Europos skolas. Investuotojų akiratyje – Italija ir Ispanija, dvi PIIGS šalys dar nepaprašiusios finansinės paramos. Vakar pastarųjų šalių kredito rizika, vertinant pagal kredito rizikos apsikeitimo sandorių vertę (CDS), padidėjo 5–10 proc., vėl pasiekdama visų laikų rekordą. Italijos CDS (361 baziniai punktai) ir ypač Ispanijos (420) CDS yra jau visai nebetoli kritinės ribos (paprastai apie 500 punktų), kurią pasiekus šalys jau nebegali tenkinti savo finansinių poreikių savarankiškai.
Šiandien investuotojai laukia JAV darbo rinkos (15:15) ir gamybos bei paslaugų sektoriaus rodiklių (17:00), dėl kurių arba stiprės, arba slops nerimas dėl naujos recesijos JAV. Sustiprėjusios investuotojų baimės dėl galimai stojančios JAV ekonomikos bei Europos valstybių sugebėjimo susitvarkyti su skolomis persimetė ir į Baltijos šalių akcijų biržas. Tiesa, kol kas žemas vietos rinkų likvidumas bei stipri pastovi kai kurių pavienių akcijų paklausa pristabdė akcijų kainų smukimą ir jis nebuvo toks didelis, lyginant su neigiamais pagrindinių biržų pasaulyje pokyčiais. Vakar Vilniuje pigo 3 kartus daugiau akcijų negu brango, o Taline
teigiamą pokytį pademonstravo vienintelės „Merko Ehitus“ (+0,62 proc.) akcijos.
Likvidumu nepasižyminčios Rygos biržos indeksas OMXR ūgtelėjo 0,03 proc., tuo tarpu Vilniaus OMXV ir Talino OMXT indeksai sumažėjo atitinkamai 0,37 proc. ir 0,84 procento.
Paskutiniu metu gana aktyviai superkamos „Klaipėdos naftos“ (+1,2 proc.), „Sanito“ (0,0 proc.), „Snaigės“ (+1,17 proc.) akcijos lengvai atsispyrė neigiamoms nuotaikoms. Investuotojams pajutus susilpnėjusią pasiūlos pusę, taip pat šoktelėjo „Lietuvos dujų“ (+2,25 proc.) ir Šiaulių banko (+0,89 proc.) akcijų kainos. Tuo tarpu didžiausią apyvartą pasiekusias TEO LT (-0,48 proc.) akcijas ir toliau pardavinėjo užsienio investuotojai, todėl jų kaina mažėjo jau ketvirtą prekybos sesiją iš eilės. Apskritai, jei šiomis dienomis rinkoje nepasirodys stambesni ir aktyvesni pardavėjai iš užsienio, Baltijos regiono indeksų pokyčiai,
nors ir išliks neigiami, turėtų būti mažesni, lyginant su pagrindinių pasaulio biržų indeksų pokyčiais.
Likus kelioms minutėms iki vakarykštės prekybos sesijos pabaigos „Klaipėdos nafta“ paskelbė, kad per šių metų
sausį-liepą bendrovės pajamos buvo 90,2 mln. litų, o tai yra 25 proc. daugiau negu pernai per tą patį laikotarpį. Liepos mėnesio pajamos buvo 9,7 mln. litų – 18 proc. didesnės lyginant su pernai metų liepos mėnesiu. Šis pajamų augimas ypač džiugina turint omenyje tai, kad bendrovės naftos produktų krovos apimtys tonomis per šių metų 7 mėnesius sumažėjo 1 proc. Jau anksčiau bendrovės vadovybė pabrėžė faktą, kad sudarytos tiesioginės sutartys su tiekėjais yra pagrindinis pajamų ir pelningumo didėjimo šaltinis.
Vakar JAV aukštutiniai rūmai (Senatas) patvirtino, o prezidentas pasirašė kompromisinį didžiausios leistinos skolos padidinimo sutarimą. Paskutinę dieną Jungtinės Valstijos išvengė nemokumo, tačiau užuot sumažėjęs, investuotojų nerimas tik padidėjo. Stiprėja nerimas, kad dėlpriverstinių išlaidų karpymo JAV ūkį vėl ištiks recesija.
Investuotojus išgąsdino Harvardo universiteto profesoriaus M. Feldsteinas pareiškimas, kad atsinaujinsiančios recesijos JAV tikimybė yra 50 procentų. Nerimas dėl ūkio augimo tvarumo didėja ir dėl pastaruoju metu itin prastų ūkio rodiklių. Vakar investuotojus smarkiai nuvylė amerikiečių išlaidų duomenys. Birželį JAV vartotojų išlaidos, palyginti su gegužę, sumažėjo 0,2 proc., nors tikėtasi, kad išlaidos nekis. Amerikiečių išlaidos per mėnesį sumažėjo pirmąkart nuo 2009 rugsėjo. Vartotojai neskuba pirkti dėl menkų galimybių rasti darbą ir dėl mažėjančių realių pajamų. Be to, dėl vakarykščiame politikų susitarime numatytų viešųjų išlaidų karpymų, tikėtina, vartojimas sumenks dar labiau.
Prislopus nerimui dėl JAV skolų, investuotojai vėl prisiminė Europos skolas. Investuotojų akiratyje – Italija ir Ispanija, dvi PIIGS šalys dar nepaprašiusios finansinės paramos. Vakar pastarųjų šalių kredito rizika, vertinant pagal kredito rizikos apsikeitimo sandorių vertę (CDS), padidėjo 5–10 proc., vėl pasiekdama visų laikų rekordą. Italijos CDS (361 baziniai punktai) ir ypač Ispanijos (420) CDS yra jau visai nebetoli kritinės ribos (paprastai apie 500 punktų), kurią pasiekus šalys jau nebegali tenkinti savo finansinių poreikių savarankiškai.
Šiandien investuotojai laukia JAV darbo rinkos (15:15) ir gamybos bei paslaugų sektoriaus rodiklių (17:00), dėl kurių arba stiprės, arba slops nerimas dėl naujos recesijos JAV. Sustiprėjusios investuotojų baimės dėl galimai stojančios JAV ekonomikos bei Europos valstybių sugebėjimo susitvarkyti su skolomis persimetė ir į Baltijos šalių akcijų biržas. Tiesa, kol kas žemas vietos rinkų likvidumas bei stipri pastovi kai kurių pavienių akcijų paklausa pristabdė akcijų kainų smukimą ir jis nebuvo toks didelis, lyginant su neigiamais pagrindinių biržų pasaulyje pokyčiais. Vakar Vilniuje pigo 3 kartus daugiau akcijų negu brango, o Taline
teigiamą pokytį pademonstravo vienintelės „Merko Ehitus“ (+0,62 proc.) akcijos.
Likvidumu nepasižyminčios Rygos biržos indeksas OMXR ūgtelėjo 0,03 proc., tuo tarpu Vilniaus OMXV ir Talino OMXT indeksai sumažėjo atitinkamai 0,37 proc. ir 0,84 procento.
Paskutiniu metu gana aktyviai superkamos „Klaipėdos naftos“ (+1,2 proc.), „Sanito“ (0,0 proc.), „Snaigės“ (+1,17 proc.) akcijos lengvai atsispyrė neigiamoms nuotaikoms. Investuotojams pajutus susilpnėjusią pasiūlos pusę, taip pat šoktelėjo „Lietuvos dujų“ (+2,25 proc.) ir Šiaulių banko (+0,89 proc.) akcijų kainos. Tuo tarpu didžiausią apyvartą pasiekusias TEO LT (-0,48 proc.) akcijas ir toliau pardavinėjo užsienio investuotojai, todėl jų kaina mažėjo jau ketvirtą prekybos sesiją iš eilės. Apskritai, jei šiomis dienomis rinkoje nepasirodys stambesni ir aktyvesni pardavėjai iš užsienio, Baltijos regiono indeksų pokyčiai,
nors ir išliks neigiami, turėtų būti mažesni, lyginant su pagrindinių pasaulio biržų indeksų pokyčiais.
Likus kelioms minutėms iki vakarykštės prekybos sesijos pabaigos „Klaipėdos nafta“ paskelbė, kad per šių metų
sausį-liepą bendrovės pajamos buvo 90,2 mln. litų, o tai yra 25 proc. daugiau negu pernai per tą patį laikotarpį. Liepos mėnesio pajamos buvo 9,7 mln. litų – 18 proc. didesnės lyginant su pernai metų liepos mėnesiu. Šis pajamų augimas ypač džiugina turint omenyje tai, kad bendrovės naftos produktų krovos apimtys tonomis per šių metų 7 mėnesius sumažėjo 1 proc. Jau anksčiau bendrovės vadovybė pabrėžė faktą, kad sudarytos tiesioginės sutartys su tiekėjais yra pagrindinis pajamų ir pelningumo didėjimo šaltinis.