versija spausdinimui
(1)
Ketvirtadienio vakarą respublikonai atšaukė balsavimą dėl jų paruošto išlaidų mažinimo ir šalies skolos limito padidinimo. Baimintasi, kad nesulauks nė vieno maištingai nusiteikusio konservatyvių pažiūrų partijos narių palaikymo. Nors partijos lyderiai šiuo metu ruošia projekto pakeitimą, vis dėlto vyrauja nuomonė, jog prezidentas Barakas Obama vetuos tokį projektą. Iki išlaidų sumažinimo ir šalies skolos limito padidinimo projekto patvirtinimo lieka labai nedaug, tik kelios dienos, t.y., iki rugpjūčio 2 d. Nepatvirtinus tokio projekto, JAV taptų nemoki ir greičiausiai prarastų aukščiausią šalies reitingą.
Balsavimo atšaukimas neigiamai paveikė akcijų rinkas, kurios didžiąją prekybos sesijos dalį buvo pakilusios, lyginant su praeita diena. Dow Jones Industrial indeksas nukrito 0,51 proc., S&P 500 – 0,32 proc., ir tik Nasdaq indeksas pakilo 0,05 proc.
Naujų bedarbių paraiškų skaičius teigiamai nustebino ekonomistus, kurie tikėjosi, kad praeitą savaitę buvo registruota vidutiniškai 425 tūkst. naujų bedarbių. Tikrasis skaičius buvo 398 tūkst. naujų bedarbių. Tai pirmoji savaitė nuo balandžio mėnesio, kuomet per savaitę buvo registruota mažiau nei 400 tūkst. naujų bedarbių. Jau pastatytų namų pardavimai birželio mėnesį padidėjo 2,4 proc. Analitikai tikėjosi, kad pardavimai sumažės 2 proc., tad toks pokytis yra teigiama žinutė. Ypač kai jau pastatytų namų pardavimai gegužės mėnesį buvo sumažėję 8,2 proc.
Vakarų Europa
Ketvirtadienį Vakarų Europos akcijų rinkoje buvo galima stebėti nusivylimą ne tik niekaip nepasiekiamu sprendimu dėl JAV skolos bet ir prastais įmonių rezultatais. Vakar indeksų reikšmės mažėjo 13 iš 18 nacionalinių akcijų rinkų. „Bloomberg“ duomenimis iš 141 Stoxx 600 indekso įmonės 51 proc. paskelbė prastesnius pelnus nei tikėtasi.
Nemažai bendrovių, vakar skelbusių savo rezultatus, nuvylė investuotojų lūkesčius. „Volkswagen“ akcijos kaina ritosi 4,3 proc., kai automobilių gamintoja paskelbė apie prastesnį nei tikėtais uždarbį II ketv. Be to, įmonės vadovybė užsiminė, kad augančios žaliavų kainos ir stipresnis euras gali ir toliau neigiamai veikti pajamas. Naujienomis vakar nedžiugino ir kitos bendrovės – „Alcatel-Lucent“ akcijos pigo 15,0 proc., „BASF“ – 4,6 proc. O didžiosios Europos skrydžių bendrovės „Air France-KLM“ ir „Deutsche Luftahnsa“, kurių II ketv. rezultatai taip pat nepateisino lūkesčių, rinkoje prarado atitinkamai 8,1 proc. ir 2,9 proc. vertės.
Šiandien ateities sandoriai Europos rinkai toliau rodo tvirtą neigiamą kryptį. Tokios tendencijos išliks greičiausiai iki pat tol, kol JAV Kongresas nenuspręs ką daryti su kritinį lygį pasiekusia skola.
Ekonomikos pasitikėjimas euro zonoje liepos mėnesį sumenko labiau nei tikėtasi. Nuotaikas regione temdė jau senokai besitęsianti viešųjų finansų krizė. Taip pat nemažai rodiklių byloja apie silpstantį ūkio augimą, kas nesuteikia pasitikėjimo ekonomikos dalyviams.
Nedarbo lygis Vokietijoje liepos mėnesį liko lygus 7,0 proc., o bedarbių skaičius per mėnesį sumažėjo 11 tūkst., kai ekonomistai prognozavo jį smuksiant 15 tūkst. Nors rodiklis kiek atsiliko nuo prognozės, tačiau Vokietijos ekonomika viso regiono mastu atrodo ganėtinai tvirtai.
Azija
Šiandien Azijos akcijų indeksai nesugebėjo atsitiesti. Didžiąją savaitės dalį akcijų pardavėjų buvo daugiau nei pirkėjų – ne išimtis ir šiandien. Labiausiai krito Kinijos akcijų indeksas CSI 300, smukęs 1,02 proc. Nedaug atsiliko Pietų Korėjos ir Honkongo akcijų indeksai netekę beveik 1,0 proc. savo vertės.
Akcijų pigimą lėmė prastesni nei laukta įmonių finansiniai rezultatai bei vis dar neišsisprendžianti JAV skolos limito padidinimo problema. Žaidimų gamintojos „Nintendo“ akcijos pigo beveik 13 proc., po to kai bendrovė paskelbė per ketvirtį patyrusi 327 JAV dolerių nuostolių. Praėjusį ketvirtį pelningai dirbti nepavyko ir bendrovei „Sony“, todėl po rezultatų paskelbimo įmonės akcijų kaina krito 3 proc. Žymiai geriau II ketv. sekėsi elektronikos prekių gigantui „Samsung“, kurio pelnas per ketvirtį siekė 3,3 mlrd. JAV dolerių.
Baltijos šalys
Ketvirtadienį Vilniaus biržos prekyba buvo kiek guvesnė, bet indeksas sumažėjo 0,31 proc. Aktyviausiai prekiauta „Snaigės” bei „Šiaulių banko” akcijomis. „Snaigės” akcijų kaina sumažėjo labiausiai biržoje – 1,86 proc. Talino biržoje ir toliau jaučiamos vasariškos nuotaikos, šios savaitės apyvartos yra vienos mažiausių šiais metais. Priešingai, Rygoje biržos apyvarta buvo didžiausia tarp visų Baltijos biržų ir siekė 234 tūkst. latų. Tiesa ją lėmė vienas tiesioginis sandoris (201 tūkst. latų) „Grindeks“ akcijomis.
Lietuvos BVP II ketv. augo 6,1 proc. ir kiek atsiliko nuo „Finastos“ (6,5 proc.) ir rinkos (6,6 proc.) prognozės. Ekonomikos augimas sulėtėjo palyginti su I ketv. kai siekė 6,9 proc., tačiau tokio sulėtėjimo buvo galima tikėtis. Nuo šio ketvirčio Lietuvoje sukuriamą pridėtinę vertę pradedame lyginti jau su prieš metus augusiu, o ne mažėjusiu BVP. Tikėtina, kad ekonomikos augimo tempas ateinančiais ketvirčiais dar lėtės dėl šių „techninių“ priežasčių, tačiau išliks teigiamas ir per 2011 metus Lietuvos ekonomika gali paaugti 6,0 proc.
Vidurio ir Rytų Europa
Rusijos akcijų rinka vakar atsilaikė prieš prastas nuotaikas Vakaruose ir paaugo 0,45 proc. Čia investuotojai atrodo ignoravo JAV skolos problemą. Vietoje to dėmesys nukrypo į didesnes naftos kainas ir geresnę nei tikėtasi naujų JAV bedarbių skaičiaus statistiką.
Žaliavos
„WTI“ naftos ateities sandorių kaina „NYMEX“ biržoje ketvirtadienį šiek tiek pakilo. Kaip tapo įprasta pastarosiomis dienomis, prekybos ateities sandoriais apimtys buvo pakankamai menkos – 31 proc. mažesnės negu trijų mėnesių vidutinės dienos apimtys. Naftos kainos augimą lėmė palankesni negu tikėtasi naujų bedarbių paraiškų pokyčiai JAV bei tropikų audros baimė Meksikos įlankos pakrantėje. Pastaroji jau verčia laikinai stabdyti naftos gavybą jūrų platformose. Kol kas skaičiuojama, kad sustabdytos gavybos apimtys sudaro 300 tūkst. barelių per dieną. Tiesa, reiktų pastebėti, kad laukiama, jog OPEC naftos gavyba liepos mėnesį turėjo išaugti iki aukščiausio lygio per paskutinius 3 metus, o prie to labiausiai turėjo prisidėti Saudo Arabijos pakelta naftos gavyba.
Neigiamai naftos kainą ir toliau veikia nežinia dėl JAV skolos limito padidinimo. Panašu, kad didesnių naftos kainos judesių neturėtų būti tol, kol nebus priimtą esminių sprendimų iki rugpjūčio 2 d. Anot „Bloomberg“ atliktos naftos rinkos ekspertų apklausos, 41 proc. visų apklaustųjų laukia naftos kainos kritimo ateinančią savaitę.
Balsavimo atšaukimas neigiamai paveikė akcijų rinkas, kurios didžiąją prekybos sesijos dalį buvo pakilusios, lyginant su praeita diena. Dow Jones Industrial indeksas nukrito 0,51 proc., S&P 500 – 0,32 proc., ir tik Nasdaq indeksas pakilo 0,05 proc.
Naujų bedarbių paraiškų skaičius teigiamai nustebino ekonomistus, kurie tikėjosi, kad praeitą savaitę buvo registruota vidutiniškai 425 tūkst. naujų bedarbių. Tikrasis skaičius buvo 398 tūkst. naujų bedarbių. Tai pirmoji savaitė nuo balandžio mėnesio, kuomet per savaitę buvo registruota mažiau nei 400 tūkst. naujų bedarbių. Jau pastatytų namų pardavimai birželio mėnesį padidėjo 2,4 proc. Analitikai tikėjosi, kad pardavimai sumažės 2 proc., tad toks pokytis yra teigiama žinutė. Ypač kai jau pastatytų namų pardavimai gegužės mėnesį buvo sumažėję 8,2 proc.
Vakarų Europa
Ketvirtadienį Vakarų Europos akcijų rinkoje buvo galima stebėti nusivylimą ne tik niekaip nepasiekiamu sprendimu dėl JAV skolos bet ir prastais įmonių rezultatais. Vakar indeksų reikšmės mažėjo 13 iš 18 nacionalinių akcijų rinkų. „Bloomberg“ duomenimis iš 141 Stoxx 600 indekso įmonės 51 proc. paskelbė prastesnius pelnus nei tikėtasi.
Nemažai bendrovių, vakar skelbusių savo rezultatus, nuvylė investuotojų lūkesčius. „Volkswagen“ akcijos kaina ritosi 4,3 proc., kai automobilių gamintoja paskelbė apie prastesnį nei tikėtais uždarbį II ketv. Be to, įmonės vadovybė užsiminė, kad augančios žaliavų kainos ir stipresnis euras gali ir toliau neigiamai veikti pajamas. Naujienomis vakar nedžiugino ir kitos bendrovės – „Alcatel-Lucent“ akcijos pigo 15,0 proc., „BASF“ – 4,6 proc. O didžiosios Europos skrydžių bendrovės „Air France-KLM“ ir „Deutsche Luftahnsa“, kurių II ketv. rezultatai taip pat nepateisino lūkesčių, rinkoje prarado atitinkamai 8,1 proc. ir 2,9 proc. vertės.
Šiandien ateities sandoriai Europos rinkai toliau rodo tvirtą neigiamą kryptį. Tokios tendencijos išliks greičiausiai iki pat tol, kol JAV Kongresas nenuspręs ką daryti su kritinį lygį pasiekusia skola.
Ekonomikos pasitikėjimas euro zonoje liepos mėnesį sumenko labiau nei tikėtasi. Nuotaikas regione temdė jau senokai besitęsianti viešųjų finansų krizė. Taip pat nemažai rodiklių byloja apie silpstantį ūkio augimą, kas nesuteikia pasitikėjimo ekonomikos dalyviams.
Nedarbo lygis Vokietijoje liepos mėnesį liko lygus 7,0 proc., o bedarbių skaičius per mėnesį sumažėjo 11 tūkst., kai ekonomistai prognozavo jį smuksiant 15 tūkst. Nors rodiklis kiek atsiliko nuo prognozės, tačiau Vokietijos ekonomika viso regiono mastu atrodo ganėtinai tvirtai.
Azija
Šiandien Azijos akcijų indeksai nesugebėjo atsitiesti. Didžiąją savaitės dalį akcijų pardavėjų buvo daugiau nei pirkėjų – ne išimtis ir šiandien. Labiausiai krito Kinijos akcijų indeksas CSI 300, smukęs 1,02 proc. Nedaug atsiliko Pietų Korėjos ir Honkongo akcijų indeksai netekę beveik 1,0 proc. savo vertės.
Akcijų pigimą lėmė prastesni nei laukta įmonių finansiniai rezultatai bei vis dar neišsisprendžianti JAV skolos limito padidinimo problema. Žaidimų gamintojos „Nintendo“ akcijos pigo beveik 13 proc., po to kai bendrovė paskelbė per ketvirtį patyrusi 327 JAV dolerių nuostolių. Praėjusį ketvirtį pelningai dirbti nepavyko ir bendrovei „Sony“, todėl po rezultatų paskelbimo įmonės akcijų kaina krito 3 proc. Žymiai geriau II ketv. sekėsi elektronikos prekių gigantui „Samsung“, kurio pelnas per ketvirtį siekė 3,3 mlrd. JAV dolerių.
Baltijos šalys
Ketvirtadienį Vilniaus biržos prekyba buvo kiek guvesnė, bet indeksas sumažėjo 0,31 proc. Aktyviausiai prekiauta „Snaigės” bei „Šiaulių banko” akcijomis. „Snaigės” akcijų kaina sumažėjo labiausiai biržoje – 1,86 proc. Talino biržoje ir toliau jaučiamos vasariškos nuotaikos, šios savaitės apyvartos yra vienos mažiausių šiais metais. Priešingai, Rygoje biržos apyvarta buvo didžiausia tarp visų Baltijos biržų ir siekė 234 tūkst. latų. Tiesa ją lėmė vienas tiesioginis sandoris (201 tūkst. latų) „Grindeks“ akcijomis.
Lietuvos BVP II ketv. augo 6,1 proc. ir kiek atsiliko nuo „Finastos“ (6,5 proc.) ir rinkos (6,6 proc.) prognozės. Ekonomikos augimas sulėtėjo palyginti su I ketv. kai siekė 6,9 proc., tačiau tokio sulėtėjimo buvo galima tikėtis. Nuo šio ketvirčio Lietuvoje sukuriamą pridėtinę vertę pradedame lyginti jau su prieš metus augusiu, o ne mažėjusiu BVP. Tikėtina, kad ekonomikos augimo tempas ateinančiais ketvirčiais dar lėtės dėl šių „techninių“ priežasčių, tačiau išliks teigiamas ir per 2011 metus Lietuvos ekonomika gali paaugti 6,0 proc.
Vidurio ir Rytų Europa
Rusijos akcijų rinka vakar atsilaikė prieš prastas nuotaikas Vakaruose ir paaugo 0,45 proc. Čia investuotojai atrodo ignoravo JAV skolos problemą. Vietoje to dėmesys nukrypo į didesnes naftos kainas ir geresnę nei tikėtasi naujų JAV bedarbių skaičiaus statistiką.
Žaliavos
„WTI“ naftos ateities sandorių kaina „NYMEX“ biržoje ketvirtadienį šiek tiek pakilo. Kaip tapo įprasta pastarosiomis dienomis, prekybos ateities sandoriais apimtys buvo pakankamai menkos – 31 proc. mažesnės negu trijų mėnesių vidutinės dienos apimtys. Naftos kainos augimą lėmė palankesni negu tikėtasi naujų bedarbių paraiškų pokyčiai JAV bei tropikų audros baimė Meksikos įlankos pakrantėje. Pastaroji jau verčia laikinai stabdyti naftos gavybą jūrų platformose. Kol kas skaičiuojama, kad sustabdytos gavybos apimtys sudaro 300 tūkst. barelių per dieną. Tiesa, reiktų pastebėti, kad laukiama, jog OPEC naftos gavyba liepos mėnesį turėjo išaugti iki aukščiausio lygio per paskutinius 3 metus, o prie to labiausiai turėjo prisidėti Saudo Arabijos pakelta naftos gavyba.
Neigiamai naftos kainą ir toliau veikia nežinia dėl JAV skolos limito padidinimo. Panašu, kad didesnių naftos kainos judesių neturėtų būti tol, kol nebus priimtą esminių sprendimų iki rugpjūčio 2 d. Anot „Bloomberg“ atliktos naftos rinkos ekspertų apklausos, 41 proc. visų apklaustųjų laukia naftos kainos kritimo ateinančią savaitę.