versija spausdinimui
(0)
Federalinis Atvirosios rinkos komitetas, t.y. Amerikos Federalinio Rezervų banko institucija, kuri atsakinga už pinigų politikos vykdymą, šiandien vakare Lietuvos laiku baigs savo dviejų dienų posėdį. Ekonomistai prognozuoja, kad po šio posėdžio bus paskelbta, kad oficialiai yra nutraukiama antroji kiekybinio pinigų politikos švelninimo programa (QE II).
Tačiau ekonomistai mano, kad Amerikos Federalinio Rezervų banko atstovai įsipareigos, kad dar ilgai išliks nepakeista šiuo metu rekordinėse žemumose esanti bazinė palūkanų norma, kuri dabar sudaro 0–0,25 procentus.
Antrasis kiekybinio pinigų politikos švelninimo etapas, kurio metu Amerikos Centrinis bankas už šviežiai atspausdintus pinigus supirkinėjo šalies valstybines obligacijas, prasidėjo praėjusių metų gruodžio mėnesį. Šio etapo metu FED išleido 600 mlrd. dolerių ir tokiu būdu savo aktyvų portfelį šis bankas padidino iki 2,8 trilijonų dolerių.
Tarp 58 Bloomberg apklaustų ekonomistų, 75 procentai tikisi, kad Amerikos Federalinis Rezervų bankas mažiausiai iki šių metų spalio mėnesio reinvestuos pajamas gaunamas iš turimo turto, ir tokiu būdu bus užtikrinta, jog FED valdomas aktyvų portfelis nesumažėtų.
Balandžio pradžioje, prieš paaiškėjant, jog Amerikos ekonomika ėmė lėtėti, tokios nuomonės laikėsi tik 52 procentai apklaustų ekonomistų.
Amerikos Federalinio Rezervų banko reinvestuojamos pajamos iš jo turimo turto, dažnai yra vadinama lengva kiekybinio pinigų politikos švelninimo forma. Bent kol kas mažai ekonomistų mano, kad FED ir vėl ims įgyvendinti pilną šios politikos formą. 69 procentai apklaustųjų mano, jog tai yra mažai tikėtina.
Absoliučiai daugelis mano, kad po posėdžio FED atstovai ir vėl pakartos tą pačią frazę, kuri jau sakoma daugiau nei du metus, t.y. kad bazinė palūkanų norma dar ilgą laiką išliks rekordinėse žemumose. Devyniasdešimt procentų ekonomistų galvoja, kad Amerikos Federalinio Rezervų banko atstovai nustos vartotoji šią frazę tik per ketvirtą šių metų ketvirtį.
„Kai FED vėl užsimins, kad ir toliau bazinė palūkanų norma išliks žema, tai faktiškai reiškia, kad ir toliau bus vykdoma ta pati intensyvi pigių pinigų politika“ – atkreipė dėmesį Deutsche Bank banko ekonomistas Carl Riccadonna, pridėdamas, jog tai per ekonominių subjektų lūkesčius neigiamai veikia kredito kainą.
Ekonomistai mano, kad pirmą kart po krizės rekordinėse žemumose esanti bazinė palūkanų norma Amerikoje bus padidinta tik ne anksčiau kaip 2012 metų antrajame ketvirtyje, na o anksčiau jie manė, kad tai gali įvykti jau šių metų pabaigoje.
„Silpnėjant ekonomikai, tuo pačiu atitolsta pinigų politikos griežtinimas“ – teigia Mesirow Financial kompanijos pagrindinė ekonomistė Diane Swonk.
Ekonomikos lėtėjimo požymiai geriausiai atsispindi Amerikos darbo rinkoje. Bedarbystė lygis gegužę, palyginus su balandžiu, padidėjo nuo 9 iki 9,1 procento. Ekonomistai prognozuoja, kad metinis bendrojo vidaus produkto augimas per antrą šių metų ketvirtį sudarys 2,3 procentus. Per visus praėjusius metus Amerikos ekonomika ūgtelėjo 2,9 procentais.
Tačiau ekonomistai mano, kad Amerikos Federalinio Rezervų banko atstovai įsipareigos, kad dar ilgai išliks nepakeista šiuo metu rekordinėse žemumose esanti bazinė palūkanų norma, kuri dabar sudaro 0–0,25 procentus.
Antrasis kiekybinio pinigų politikos švelninimo etapas, kurio metu Amerikos Centrinis bankas už šviežiai atspausdintus pinigus supirkinėjo šalies valstybines obligacijas, prasidėjo praėjusių metų gruodžio mėnesį. Šio etapo metu FED išleido 600 mlrd. dolerių ir tokiu būdu savo aktyvų portfelį šis bankas padidino iki 2,8 trilijonų dolerių.
Tarp 58 Bloomberg apklaustų ekonomistų, 75 procentai tikisi, kad Amerikos Federalinis Rezervų bankas mažiausiai iki šių metų spalio mėnesio reinvestuos pajamas gaunamas iš turimo turto, ir tokiu būdu bus užtikrinta, jog FED valdomas aktyvų portfelis nesumažėtų.
Balandžio pradžioje, prieš paaiškėjant, jog Amerikos ekonomika ėmė lėtėti, tokios nuomonės laikėsi tik 52 procentai apklaustų ekonomistų.
Amerikos Federalinio Rezervų banko reinvestuojamos pajamos iš jo turimo turto, dažnai yra vadinama lengva kiekybinio pinigų politikos švelninimo forma. Bent kol kas mažai ekonomistų mano, kad FED ir vėl ims įgyvendinti pilną šios politikos formą. 69 procentai apklaustųjų mano, jog tai yra mažai tikėtina.
Absoliučiai daugelis mano, kad po posėdžio FED atstovai ir vėl pakartos tą pačią frazę, kuri jau sakoma daugiau nei du metus, t.y. kad bazinė palūkanų norma dar ilgą laiką išliks rekordinėse žemumose. Devyniasdešimt procentų ekonomistų galvoja, kad Amerikos Federalinio Rezervų banko atstovai nustos vartotoji šią frazę tik per ketvirtą šių metų ketvirtį.
„Kai FED vėl užsimins, kad ir toliau bazinė palūkanų norma išliks žema, tai faktiškai reiškia, kad ir toliau bus vykdoma ta pati intensyvi pigių pinigų politika“ – atkreipė dėmesį Deutsche Bank banko ekonomistas Carl Riccadonna, pridėdamas, jog tai per ekonominių subjektų lūkesčius neigiamai veikia kredito kainą.
Ekonomistai mano, kad pirmą kart po krizės rekordinėse žemumose esanti bazinė palūkanų norma Amerikoje bus padidinta tik ne anksčiau kaip 2012 metų antrajame ketvirtyje, na o anksčiau jie manė, kad tai gali įvykti jau šių metų pabaigoje.
„Silpnėjant ekonomikai, tuo pačiu atitolsta pinigų politikos griežtinimas“ – teigia Mesirow Financial kompanijos pagrindinė ekonomistė Diane Swonk.
Ekonomikos lėtėjimo požymiai geriausiai atsispindi Amerikos darbo rinkoje. Bedarbystė lygis gegužę, palyginus su balandžiu, padidėjo nuo 9 iki 9,1 procento. Ekonomistai prognozuoja, kad metinis bendrojo vidaus produkto augimas per antrą šių metų ketvirtį sudarys 2,3 procentus. Per visus praėjusius metus Amerikos ekonomika ūgtelėjo 2,9 procentais.