versija spausdinimui
(0)
Kaip ir tikėjomės, 2011 m. I ketv. įmonių, kurių akcijos yra listinguojamos Baltijos vertybinių popierių biržose, rezultatai buvo geresni. Iš 53-jų bendrovių, kurių akcijos yra likvidžiausios, 37-ios sugebėjo padidinti grynąjį pelną, palyginti jį su atitinkamu laikotarpiu 2010 m. Atsigaunanti vietos ekonomika bei išlikusios palankios sąlygos pagrindinėse eksporto rinkose pirmiausia skatino įmonių pajamų augimą. Pastarasis buvo mažiausias Lietuvoje – 9,4 proc., o didžiausias Latvijoje – 16,9 proc. Džiugu tai, kad įmonių EBITDA (angl. earnings before interest, tax, depreciation and ammortization) bei grynieji pelnai augo labiau nei pajamos, o tai atsispindi didėjusiame pelningume. Tai byloja apie didesnį pajėgumų išnaudojimą įmonėse bei vis dar laikomas griežtai sugniaužtas veiklos sąnaudas. Tiesa, žaliavų ir energetinių išteklių sąnaudos augo, o tai didino pagamintos produkcijos savikainą.
Iš Lietuvos įmonių daugiausia savo pajamas per 2011 m. I ketv., palyginti jas su 2010 m. atitinkamu laikotarpiu, išaugino „Lifosa“ (+114 proc.), „Linas Agro Group“ (+102 proc.) ir „Grigiškės“ (+89 proc.). Nemažas skaičius bendrovių, dirbusių nuostolingai 2010 m. I ketv., šiais metais jau sugebėjo parodyti grynąjį pelną. Didžiausiu pelnu galėjo pasigirti „Lifosa“ (84,7 mln. Lt), „Lietuvos dujos“ (59,0 mln. Lt) ir „TEO LT“ (37,7 mln. Lt). Tiesa, pagal pasiektą EBITDA, skirstomųjų tinklų operatorė LESTO sugebėjo atsidurti antroje vietoje po „Lifosos“.
Latvijos listinguojamų bendrovių rezultatai ženkliai pagerėjo netgi įvertinus tai, kad dar 2011 m. I ketv. rezultatų neskelbė „Latvijas Kugnieciba“. Labiausiai reiktų pasidžiaugti „Liepajas Metalurgs“ ir „Olainfarm“ tiek pajamų, tiek ir pelno išaugimu.
Estijos listinguojamos įmonės 2011 m. I ketv. dirbo nuostolingai, tačiau bendras grynasis nuostolis buvo mažesnis nei prieš metus. Didelę įtaką bendram rezultatui turi „Tallink Group“ įmonės rezultatai, kurie dėl sezoniškumo paprastai silpniausi būna būtent nagrinėjamuoju laikotarpiu. O šios įmonės pasiektas grynasis nuostolis sumažėjo. Beje, jeigu eliminuotume “Tallink“ rezultatus, likusių įmonių bendras nuostolis būtų netgi didesnis nei prieš metus. Tad daugumos Estijos bendrovių rezultatas tikrai nebuvo džiuginantis.
Pagrindiniai įmonių 2011 m. I ketv. rezultatų bruožai:
a) Augusios įmonių pajamos
b) Didėjančios žaliavų kainos didiną pagamintos produkcijos savikainą
c) Besibaigiantis veiklos sąnaudų mažėjimas
d) Darbuotojų skaičiaus mažėjimo pabaiga
e) Lėtėjantis įmonių skolos lygio kritimas
f) Apyvartinio kapitalo nežymus augimas.
Žvelgiant į 2011 m. II ketv. galimus finansinius rezultatus, mūsų lūkesčiai lieka teigiami ir reiktų laukti tiek pačių pajamų, tiek ir pelno didėjimo. Įvairūs ženklai rodo, kad daugumai įmonių padėtis eksporto rinkose išlieka palanki, tad produkcijos pardavimų apimtys tikrai bus didesnės nei prieš metus. Aišku, neigiamą įtaką galutiniam rezultatui toliau turės aukštos žaliavų kainos bei pradėjusios augti darbo jėgos sąnaudos. Teigiamus rezultatų pokyčius toliau rodys Lietuvos bankai, pramonės produkciją gaminančios ir eksportuojančios įmonės. Geresni rezultatai laukiami ir iš įmonių užsiimančių prekyba bei statybomis.
Džiuginantys rezultatai
„Olainfarm“ – šios įmonės rezultatai neturėjo palikti abejingo nė vieno investuotojo. Įmonės pajamų metinis pokytis 2011 m. I ketv. sudarė 34 proc., EBITDA šoktelėjo 87 proc., o grynasis pelnas išaugo 146 proc. Įmonės rekordinius rezultatus lėmė labai išaugusios pajamos dėl stiprių vaistų pardavimų NVS šalyse. Akivaizdu, kad paskutiniais ketvirčiais pasiteisina įmonės strategija didinti vaistų pardavimo ir marketingo sąnaudas. Tiesa, pajamas vis dar generuoja tradiciniai senieji įmonės gaminami vaistai. Didžiausia grėsme dėl išaugusio ekonominio nestabilumo artimiausiu metu įmonei turėtų būti Baltarusijos vaistų pardavimo rinka, kurioje gaunama apie 13 proc. visų pajamų. Visgi generinių vaistų paklausa Rusijoje ir Ukrainoje turėtų išlikti stipri, todėl palankių įmonės rezultatų galime tikėtis ir artimiausiais ketvirčiais.
„Silvano Fashion Group“ – įmonė tęsia įspūdingų ketvirčio rezultatų seriją. Pardavimo pajamų augimas jau penktą ketvirtį iš eilės buvo didesnis nei 20 proc., o tokio grynojo pelno per ketvirtį įmonė iš viso nebuvo pasiekusi. Džiugu ir tai, kad didžiausios baimės dėl didėjančios pagamintos produkcijos savikainos bei atitinkamai mažėjančio bendrojo pelningumo nepasiteisino. Priešingai, bendrasis pelningumas grįžo aukščiau 40 proc. dėl brangesnių ir aukštesnių pelningumų apatinio trikotažo produktų pardavimų. Didmeniniai apatinio trikotažo pardavimai Rusijoje išliko pagrindiniu augimo veiksniu. Tiesa, didžiausia grėsme II ketv. rezultatams tapo Baltarusijos finansų rinkos griūtis, kuri privedė šalį prie šalies valiutos devalvavimo bei atsiskaitymų užsienio valiuta sutrikimo. Šioje šalyje gaunama apie ketvirtadalis pajamų, tad Baltarusijos rublio devalvavimas turės neigiamą įtaką pajamoms, išreikštoms eurais. Tiesa, kartu reikia pastebėti, kad didžioji dalis produkcijos yra gaminama Baltarusijoje, tad atitinkamai dėl devalvacijos mažės ir gamybos sąnaudos.
Šiaulių bankas – šis bankas investuotojus pradžiugino pirmuoju grynu ketvirčio pelnu po dviejų metų pertraukos. Labiausiai prie pelno prisidėjo didesnės nei prieš metus grynosios palūkanų pajamos bei susigrąžinti atidėjiniai paskolų portfeliui. Banko paskolų portfelis išaugo 4,4 proc., o indėlių 5,9 proc. ir viršijo šalies bankinio sektoriaus vidurkio pokyčius. Pastaruoju metu bankas lepina investuotojus įvairiais pranešimais, susijusiais su banko ateities rezultatų lūkesčiais. Bankas tikisi, kad šiais metais turėtų dirbti pelningai, o paskolų portfelį išauginti 34 proc. Tad jau II ketv. rezultatai parodys ar bankui pavyksta kryptingai siekti užsibrėžto tikslo bei konkuruoti su kitais bankais. Didele grėsme II ketv. rezultatams gali tapti ir kiek mažesnė grynoji palūkanų marža augant finansavimo sąnaudoms.
„Klaipėdos nafta“ – įmonė 2011 m. I ketv. pademonstravo solidžius finansinius rezultatus. Įmonės pajamos padidėjo 10 proc., EBITDA šoktelėjo 20,6 proc., o grynasis pelnas išaugo 27 proc., palyginti su atitinkamu ketvirčiu prieš metus. Visa tai buvo pasiekta nepaisant 4 proc. mažesnių naftos produktų krovos apimčių. Tai dar kartą įrodo, kad vadovybės pasikeitimas ir sutarčių su klientais perrašymas išėjo tik į gera, nes dabar įmonė sugeba pasiekti didesnes pajamas už vieną naftos produktų perkrautą toną. Įmonė išties yra pinigus generuojantis vienetas – per ketvirtį grynasis teigiamas įmonės pinigų srautas siekė 10 mln. Lt, tad panašia suma pasipildė likvidžių lėšų pozicija. Tiesa, investuotojams aktualiau tai, kaip toliau vystysis suskystintų dujų terminalo statybos projektas ir koks tolesnis vaidmuo teks „Klaipėdos naftai“. Panašu, kad dabar Energetikos Ministerija, pagrindinis įmonės akcininkas, nenori kad įmonė mokėtų dividendus ir taip pinigai paliktų įmonę.
„Pieno žvaigždės“ – pelningumu nustebinusi įmonė, ji sugebėjo sezoniškai silpnu pieno perdirbimo sektoriaus atstovams ketvirčiu pasiekti didesnį nei 10 proc. EBITDA pelningumą ir gerokai aplenkti kitas pieno perdirbimo įmones, kurių akcijos listinguojamos biržoje. Vien per I ketv. įmonė sugeneravo 21 mln. Lt iš pagrindinės veiklos. Uždirbti pinigai daugiausia nukeliavo į ilgalaikio materialaus turto pirkimą ir skolų bankams mažinimą. Nenuostabu, kad įmonė, sugeneravusi tokius pinigų srautus, galėjo išmokėti beveik 25 mln. Lt dividendų. Beje, toks dividendų išmokėjimas rodo, kad įmonė pasitiki ir II ketv. situacija pieno perdirbimo rinkoje bei tikisi, kad sugeneruos teigiamus pinigų srautus. Kaip ir buvo galima tikėtis, daugiausia padidėjo pajamos iš pieno produktų pardavimų Rusijos Federacijoje, kurios I ketv. sudarė 39 proc. visų įmonės pajamų. Pieno produktų kainos eksporto rinkose balandį smuko, bet gegužę buvo matomas kainų stabilizavimasis, o kai kurių produktų kainos netgi šiek tiek pakilo. Tad II ketv. rezultatai turėtų būti pakankamai stiprūs, jeigu birželis nepateiks staigmenų pardavimų rinkose.
Atitikę lūkesčius rezultatai
„Grigiškės“ – šios įmonių grupės pajamų augimas 2011 m. I ketv. siekė 89,6 proc. Prie tokio augimo labiausiai prisidėjo „Klaipėdos kartono“ rezultatų konsolidavimas (rezultatai pradėti konsoliduoti tik nuo 2010 m. kovo mėn. 1 d.). Tiesa, popieriaus produktų eksporto rinkos taip pat išliko ganėtinai stiprios ir jų perspektyvos lieka geros. Grupės EBITDA sudarė 9,2 mln. Lt. reiktų pastebėti, kad jau keturis ketvirčius iš eilės EBITDA siekia apie 9 mln. Lt, tad pelnas tampa pakankamai stabilus. Didžiausia problema įmonei artimiausiu metu išliks augančios žaliavų kainos. Beje, įmonė šiuo metu instituciniams klientams platina naują akcijų emisiją, iš kurios pritraukti pinigai bus skirti investicijoms į gamybos pajėgumų didinimą. Tad panašu, kad įmonės vadovai tiki sektoriaus atsigavimu ir jų galimybėmis užkariauti eksporto rinkas.
LESTO – nors įmonė, susidariusi sujungus „VST“ ir „Rytų skirstomuosius tinklus“ bei pradėjusi veiklą tik 2011 m., nepateikia rezultatų palyginimo su 2010 m. I ketv., bet beveik tikslus įvertinimas gaunasi, jeigu sujungtume „VST“ ir „Rytų skirstomųjų tinklų“ 2010 m. I ketv. rezultatus. Pamatytume, kad LESTO pasiekta EBITDA 2011 m. buvo tik 3,5 proc. mažesnė nei prieš metus, o tai yra neblogas rezultatas atsižvelgus į 2011 m. apie 10 proc. sumažėjusias viršutines elektros energijos skirstymo kainų ribas. LESTO įrodė, kad jos planai mažinti veiklos sąnaudas yra įgyvendinami. Tiesa, piniginių lėšų įmonėje beveik nepadaugėjo, nes beveik visas sugeneruotas pinigų srautas iš pagrindinės veiklos nukeliavo paskolų grąžinimui ir investicijoms. Beje, pastarosios buvo daugiau nei dvigubai didesnės nei prieš metus. Tad jeigu investicijos išliks didesnės nei praėjusiais metais, įmonei bus sunku sugeneruoti pakankamai lėšų, kad dividendai kitais metais viršytų šiųmečius.
„Apranga“ – įmonės veikla turėtų džiuginti investuotojus, nes jau kelis ketvirčius iš eilės skelbiami įmonės rezultatai nenuvilia investuotojų ir pateisina lūkesčius, kurie atsispindi akcijos kainoje. Konsoliduotų įmonės pajamų pokytis 2011 m. I ketv. siekė 7,8 proc. ir buvo teigiamas trečią ketvirtį iš eilės. Nors pajamų augimas nėra didelis, o I-as metų ketvirtis yra sezoniškai silpniausias, įmonė sugebėjo dirbti pelningai ir pasiekti 1,1 mln. Lt grynąjį pelną. Tiesa, po truputį ima augti ir „Aprangos“ veiklos sąnaudos, tačiau tai yra pateisinama, kol įmonė rodo didėjantį pardavimo pajamų augimą (gegužę metinis įmonės apyvartos augimas siekė 10,9 proc.) ir sugeba didinti bendrąjį pelną. Artimiausių ketvirčių rezultatai turėtų išlaikyti stiprėjimo tendenciją, bet tam būtina, kad tęstųsi mažmeninės prekybos atsigavimas Baltijos valstybėse.
„Vilniaus baldai“ – įmonės rezultatai toliau išlieka stiprūs, nors pasiekti didesnės EBITDA nei prieš metus nepavyksta. Praėjusį ketvirtį įmonės EBITDA siekė 9,2 mln. Lt ir buvo 6 proc. mažesnė nei prieš metus. Labai išaugo administracinės ir paskirstymo sąnaudos. Bendrasis pelningumas dėl didesnių žaliavų sąnaudų mažėja ir 2011 m. I ketv. jis siekė 18,4 proc. Įmonė ir toliau generuoja teigiamus pinigų srautus, kurie nukreipiami paskolų suteikimui pagrindiniam akcininkui „Invalda“. Tiesa, įmonė nusprendė už 2010 m. išmokėti 15,5 mln. Lt dividendų, tad greičiausiai mokėtini dividendai „Invaldai“ bus sudengti su jai suteikta dalimi paskolų. Artimiausiu metu turėtų išlikti panašios tendencijos – EBITDA šiek tiek mažės, bet išliks istoriškai aukšta.
„Olympic Entertainment Group“ – nors ši įmonė 2011 m. I ketv. uždirbo tik 0,2 mln. Lt grynojo pelno, tačiau reiktų pastebėti, kad labiausiai pelną nusmukdė vienkartinis 2,9 mln. eurų nuostolis iš veiklos Rumunijoje pardavimo. Grupės EBITDA sudarė 6,3 mln. eurų ir buvo 43 proc. didesnė nei prieš metus. Pajamos I ketv. daugiausia augo Baltarusijoje ir Estijoje. Galime laukti, kad ir ateinančiais ketvirčiais pajamos iš įmonės turimų kazino augs, tačiau nerimą kelia padėtis Baltarusijoje. Beje, jau II ketv. nebebus konsoliduojami įmonės Rumunijoje rezultatai, kurie įprastai būdavo nuostolingi, tad galima laukti pakankamai stipriai atrodančių grupės rezultatų, jeigu įmonė sugebės išlaikyti ne mažesnį pajamų augimą, o veiklos sąnaudas palaikys praėjusių ketvirčių lygyje.
Nuvylę rezultatai
„Merko Ehitus“ – įmonė paskelbė prastus 2011 m. I ketv. finansinius rezultatus. Įmonės pajamų metinis kritimas sudarė 18 proc. ir priešingai nei kitų statybos bendrovių, jos pajamų metinis kritimas vis spartėja. Įmonės EBITDA antrą ketvirtį iš eilės buvo neigiama ir sudarė 3,3 mln. Lt. Nors I ketv. statybų bendrovėms visada būna silpnas, tačiau tokie nuostoliai sunkiai pateisinami, ypač kai įmonė sunkiausiais 2009 m. ir 2010 m. sugebėjo dirbti pelningai. Anot įmonės komentaro, pajamų kritimą nemažai lėmė tam tikrų projektų atidėjimas I ketv., o prie nuostolių daugiausia prisidėjo išaugusios statybos žaliavų ir subrangos sąnaudos. Įmonės turima statybos darbų vertė kiek sumažėjo per I ketv. Visgi tikimės, kad sezoniškai stipresnis statybų įmonėms II ketv. turėtų būti palankesnis ir „Merko Ehitus“, nors pelningumas veikiausiai bus mažesnis nei prieš metus.
„Snaigė“ – įmonės 2011 m. I ketv. rezultatai mus vėl kiek nuvylė. Palankiai vertintina tai, kad įmonės pardavimų metinis pokytis I ketv. siekė 25 proc., o EBITDA, priešingai nei prieš metus, buvo teigiama. Tačiau jos pardavimai ir bendrasis pelnas yra per mažas, kad jai pavyktų siekti grynojo pelno. Nerimą kelia didėjančios žaliavų kainos, kurios kelia pagamintos produkcijos savikainą, tad ir artimiausiu metu išliks spaudimas bendrajam pelningumui. Tad tam, kad bendrojo pelno užtektų padengti veiklos sąnaudas, reiktų toliau smarkiai didinti pardavimus, o tam sąlygos eksporto rinkose yra ganėtinai palankios. Beje, įmonei pavyko restruktūrizuoti savo obligacijų įsipareigojimus – dalis jų buvo konvertuota į akcijas, dalis refinansuota naujomis, tad tai turėtų sumažinti įmonės vadovų galvos skausmą ir leisti įmonei labiau orientuotis į veiklos rezultatų gerinimą kad ir kaip tai būtų sudėtinga.
„Premia Foods“ – įmonės rezultatai nuvylė investuotojus, nes dauguma jos veiklos segmentų 2011 m. I ketv. paskelbė apie prastesnius rezultatus nei prieš metus. Nors įmonės metinis pajamų pokytis sudarė 11,2 proc., tačiau daugiausia prie to prisidėjo Rusijos ledų gamintojos rezultatų konsolidavimas (prieš metus jie nebuvo konsoliduojami). Beje, stipriai išaugo įmonės veiklos sąnaudos, tad ketvirčio EBITDA buvo neigiama, nors prieš metus ji dar buvo su nedideliu pliuso ženklu. Įmonė pateikia nemažai logiškų paaiškinimų, kodėl jos rezultatai suprastėjo ir kad artimiausiais ketvirčiais galima laukti teigiamų rezultatų pokyčių, tačiau rinka paprastai tokių dalykų kaip pasiaiškinimai nemėgsta.
Ūkio bankas – bankas turėjo kiek nuliūdinti investuotojus paskelbdamas 6 mln. Lt grynąjį nuostolį, nors dar pernai jis dirbo pelningai. Tiesa, praėjusių metų I ketv. pelną daugiausia lėmė 17,3 mln. Lt pelnas iš operacijų vertybiniais popieriais. Akivaizdu, kad banko pagrindinės veiklos pajamų šaltiniai - grynosios palūkanų pajamos ir grynosios komisinių pajamos yra per mažos pasiekti teigiamą galutinį rezultatą. O kita bankinė veikla, tokia kaip užsienio valiutos keitimas ar operacijos vertybiniais popieriais 2011 m. I ketv. daug pelno neatnešė. Beje, banko paskolų portfelis per ketvirtį susitraukė 7,3 proc., o indėlių išaugo 1,0 proc. Tad tokios tendencijos bankui natūraliai neleidžia uždirbti didesnio pelno ir šiais metais bankas privalo didinti paskolų portfelį, jeigu nori pademonstruoti geresnius rezultatus.
„Baltika“ – įmonės finansiniai rezultatai eilinį sykį nuvylė investuotojus. Nors „Baltikos“ pardavimų pajamos ir išaugo 6,6 proc., o pajamų augimas vienam kvadratiniam metrui siekė 18 proc., tačiau toks pajamų augimas vis dar yra ženkliai per mažas, kad įmonė sugebėtų dirbti pelningai. Žinoma, džiugina tai, kad bendrasis pelningumas sugebėjo išaugti iki 50 proc., bet veiklos sąnaudų augimas kiek nustebino. Tam, kad įmonė sugebėtų pademonstruoti grynąjį pelną, jai reikia imtis drastiškesnių priemonių didinant pardavimus, nes su dabartiniais jų pokyčiais (metinis pardavimo pajamų pokytis balandžio mėn. buvo neigiamas ir sudarė -1 proc.), vargu ar įmonei greitai pavyks pasiekti investuotojus džiuginančius rezultatus.
Paruošė Tadas Povilauskas, AB banko „Finasta“ analitikas
Iš Lietuvos įmonių daugiausia savo pajamas per 2011 m. I ketv., palyginti jas su 2010 m. atitinkamu laikotarpiu, išaugino „Lifosa“ (+114 proc.), „Linas Agro Group“ (+102 proc.) ir „Grigiškės“ (+89 proc.). Nemažas skaičius bendrovių, dirbusių nuostolingai 2010 m. I ketv., šiais metais jau sugebėjo parodyti grynąjį pelną. Didžiausiu pelnu galėjo pasigirti „Lifosa“ (84,7 mln. Lt), „Lietuvos dujos“ (59,0 mln. Lt) ir „TEO LT“ (37,7 mln. Lt). Tiesa, pagal pasiektą EBITDA, skirstomųjų tinklų operatorė LESTO sugebėjo atsidurti antroje vietoje po „Lifosos“.
Latvijos listinguojamų bendrovių rezultatai ženkliai pagerėjo netgi įvertinus tai, kad dar 2011 m. I ketv. rezultatų neskelbė „Latvijas Kugnieciba“. Labiausiai reiktų pasidžiaugti „Liepajas Metalurgs“ ir „Olainfarm“ tiek pajamų, tiek ir pelno išaugimu.
Estijos listinguojamos įmonės 2011 m. I ketv. dirbo nuostolingai, tačiau bendras grynasis nuostolis buvo mažesnis nei prieš metus. Didelę įtaką bendram rezultatui turi „Tallink Group“ įmonės rezultatai, kurie dėl sezoniškumo paprastai silpniausi būna būtent nagrinėjamuoju laikotarpiu. O šios įmonės pasiektas grynasis nuostolis sumažėjo. Beje, jeigu eliminuotume “Tallink“ rezultatus, likusių įmonių bendras nuostolis būtų netgi didesnis nei prieš metus. Tad daugumos Estijos bendrovių rezultatas tikrai nebuvo džiuginantis.
Pagrindiniai įmonių 2011 m. I ketv. rezultatų bruožai:
a) Augusios įmonių pajamos
b) Didėjančios žaliavų kainos didiną pagamintos produkcijos savikainą
c) Besibaigiantis veiklos sąnaudų mažėjimas
d) Darbuotojų skaičiaus mažėjimo pabaiga
e) Lėtėjantis įmonių skolos lygio kritimas
f) Apyvartinio kapitalo nežymus augimas.
Žvelgiant į 2011 m. II ketv. galimus finansinius rezultatus, mūsų lūkesčiai lieka teigiami ir reiktų laukti tiek pačių pajamų, tiek ir pelno didėjimo. Įvairūs ženklai rodo, kad daugumai įmonių padėtis eksporto rinkose išlieka palanki, tad produkcijos pardavimų apimtys tikrai bus didesnės nei prieš metus. Aišku, neigiamą įtaką galutiniam rezultatui toliau turės aukštos žaliavų kainos bei pradėjusios augti darbo jėgos sąnaudos. Teigiamus rezultatų pokyčius toliau rodys Lietuvos bankai, pramonės produkciją gaminančios ir eksportuojančios įmonės. Geresni rezultatai laukiami ir iš įmonių užsiimančių prekyba bei statybomis.
Džiuginantys rezultatai
„Olainfarm“ – šios įmonės rezultatai neturėjo palikti abejingo nė vieno investuotojo. Įmonės pajamų metinis pokytis 2011 m. I ketv. sudarė 34 proc., EBITDA šoktelėjo 87 proc., o grynasis pelnas išaugo 146 proc. Įmonės rekordinius rezultatus lėmė labai išaugusios pajamos dėl stiprių vaistų pardavimų NVS šalyse. Akivaizdu, kad paskutiniais ketvirčiais pasiteisina įmonės strategija didinti vaistų pardavimo ir marketingo sąnaudas. Tiesa, pajamas vis dar generuoja tradiciniai senieji įmonės gaminami vaistai. Didžiausia grėsme dėl išaugusio ekonominio nestabilumo artimiausiu metu įmonei turėtų būti Baltarusijos vaistų pardavimo rinka, kurioje gaunama apie 13 proc. visų pajamų. Visgi generinių vaistų paklausa Rusijoje ir Ukrainoje turėtų išlikti stipri, todėl palankių įmonės rezultatų galime tikėtis ir artimiausiais ketvirčiais.
„Silvano Fashion Group“ – įmonė tęsia įspūdingų ketvirčio rezultatų seriją. Pardavimo pajamų augimas jau penktą ketvirtį iš eilės buvo didesnis nei 20 proc., o tokio grynojo pelno per ketvirtį įmonė iš viso nebuvo pasiekusi. Džiugu ir tai, kad didžiausios baimės dėl didėjančios pagamintos produkcijos savikainos bei atitinkamai mažėjančio bendrojo pelningumo nepasiteisino. Priešingai, bendrasis pelningumas grįžo aukščiau 40 proc. dėl brangesnių ir aukštesnių pelningumų apatinio trikotažo produktų pardavimų. Didmeniniai apatinio trikotažo pardavimai Rusijoje išliko pagrindiniu augimo veiksniu. Tiesa, didžiausia grėsme II ketv. rezultatams tapo Baltarusijos finansų rinkos griūtis, kuri privedė šalį prie šalies valiutos devalvavimo bei atsiskaitymų užsienio valiuta sutrikimo. Šioje šalyje gaunama apie ketvirtadalis pajamų, tad Baltarusijos rublio devalvavimas turės neigiamą įtaką pajamoms, išreikštoms eurais. Tiesa, kartu reikia pastebėti, kad didžioji dalis produkcijos yra gaminama Baltarusijoje, tad atitinkamai dėl devalvacijos mažės ir gamybos sąnaudos.
Šiaulių bankas – šis bankas investuotojus pradžiugino pirmuoju grynu ketvirčio pelnu po dviejų metų pertraukos. Labiausiai prie pelno prisidėjo didesnės nei prieš metus grynosios palūkanų pajamos bei susigrąžinti atidėjiniai paskolų portfeliui. Banko paskolų portfelis išaugo 4,4 proc., o indėlių 5,9 proc. ir viršijo šalies bankinio sektoriaus vidurkio pokyčius. Pastaruoju metu bankas lepina investuotojus įvairiais pranešimais, susijusiais su banko ateities rezultatų lūkesčiais. Bankas tikisi, kad šiais metais turėtų dirbti pelningai, o paskolų portfelį išauginti 34 proc. Tad jau II ketv. rezultatai parodys ar bankui pavyksta kryptingai siekti užsibrėžto tikslo bei konkuruoti su kitais bankais. Didele grėsme II ketv. rezultatams gali tapti ir kiek mažesnė grynoji palūkanų marža augant finansavimo sąnaudoms.
„Klaipėdos nafta“ – įmonė 2011 m. I ketv. pademonstravo solidžius finansinius rezultatus. Įmonės pajamos padidėjo 10 proc., EBITDA šoktelėjo 20,6 proc., o grynasis pelnas išaugo 27 proc., palyginti su atitinkamu ketvirčiu prieš metus. Visa tai buvo pasiekta nepaisant 4 proc. mažesnių naftos produktų krovos apimčių. Tai dar kartą įrodo, kad vadovybės pasikeitimas ir sutarčių su klientais perrašymas išėjo tik į gera, nes dabar įmonė sugeba pasiekti didesnes pajamas už vieną naftos produktų perkrautą toną. Įmonė išties yra pinigus generuojantis vienetas – per ketvirtį grynasis teigiamas įmonės pinigų srautas siekė 10 mln. Lt, tad panašia suma pasipildė likvidžių lėšų pozicija. Tiesa, investuotojams aktualiau tai, kaip toliau vystysis suskystintų dujų terminalo statybos projektas ir koks tolesnis vaidmuo teks „Klaipėdos naftai“. Panašu, kad dabar Energetikos Ministerija, pagrindinis įmonės akcininkas, nenori kad įmonė mokėtų dividendus ir taip pinigai paliktų įmonę.
„Pieno žvaigždės“ – pelningumu nustebinusi įmonė, ji sugebėjo sezoniškai silpnu pieno perdirbimo sektoriaus atstovams ketvirčiu pasiekti didesnį nei 10 proc. EBITDA pelningumą ir gerokai aplenkti kitas pieno perdirbimo įmones, kurių akcijos listinguojamos biržoje. Vien per I ketv. įmonė sugeneravo 21 mln. Lt iš pagrindinės veiklos. Uždirbti pinigai daugiausia nukeliavo į ilgalaikio materialaus turto pirkimą ir skolų bankams mažinimą. Nenuostabu, kad įmonė, sugeneravusi tokius pinigų srautus, galėjo išmokėti beveik 25 mln. Lt dividendų. Beje, toks dividendų išmokėjimas rodo, kad įmonė pasitiki ir II ketv. situacija pieno perdirbimo rinkoje bei tikisi, kad sugeneruos teigiamus pinigų srautus. Kaip ir buvo galima tikėtis, daugiausia padidėjo pajamos iš pieno produktų pardavimų Rusijos Federacijoje, kurios I ketv. sudarė 39 proc. visų įmonės pajamų. Pieno produktų kainos eksporto rinkose balandį smuko, bet gegužę buvo matomas kainų stabilizavimasis, o kai kurių produktų kainos netgi šiek tiek pakilo. Tad II ketv. rezultatai turėtų būti pakankamai stiprūs, jeigu birželis nepateiks staigmenų pardavimų rinkose.
Atitikę lūkesčius rezultatai
„Grigiškės“ – šios įmonių grupės pajamų augimas 2011 m. I ketv. siekė 89,6 proc. Prie tokio augimo labiausiai prisidėjo „Klaipėdos kartono“ rezultatų konsolidavimas (rezultatai pradėti konsoliduoti tik nuo 2010 m. kovo mėn. 1 d.). Tiesa, popieriaus produktų eksporto rinkos taip pat išliko ganėtinai stiprios ir jų perspektyvos lieka geros. Grupės EBITDA sudarė 9,2 mln. Lt. reiktų pastebėti, kad jau keturis ketvirčius iš eilės EBITDA siekia apie 9 mln. Lt, tad pelnas tampa pakankamai stabilus. Didžiausia problema įmonei artimiausiu metu išliks augančios žaliavų kainos. Beje, įmonė šiuo metu instituciniams klientams platina naują akcijų emisiją, iš kurios pritraukti pinigai bus skirti investicijoms į gamybos pajėgumų didinimą. Tad panašu, kad įmonės vadovai tiki sektoriaus atsigavimu ir jų galimybėmis užkariauti eksporto rinkas.
LESTO – nors įmonė, susidariusi sujungus „VST“ ir „Rytų skirstomuosius tinklus“ bei pradėjusi veiklą tik 2011 m., nepateikia rezultatų palyginimo su 2010 m. I ketv., bet beveik tikslus įvertinimas gaunasi, jeigu sujungtume „VST“ ir „Rytų skirstomųjų tinklų“ 2010 m. I ketv. rezultatus. Pamatytume, kad LESTO pasiekta EBITDA 2011 m. buvo tik 3,5 proc. mažesnė nei prieš metus, o tai yra neblogas rezultatas atsižvelgus į 2011 m. apie 10 proc. sumažėjusias viršutines elektros energijos skirstymo kainų ribas. LESTO įrodė, kad jos planai mažinti veiklos sąnaudas yra įgyvendinami. Tiesa, piniginių lėšų įmonėje beveik nepadaugėjo, nes beveik visas sugeneruotas pinigų srautas iš pagrindinės veiklos nukeliavo paskolų grąžinimui ir investicijoms. Beje, pastarosios buvo daugiau nei dvigubai didesnės nei prieš metus. Tad jeigu investicijos išliks didesnės nei praėjusiais metais, įmonei bus sunku sugeneruoti pakankamai lėšų, kad dividendai kitais metais viršytų šiųmečius.
„Apranga“ – įmonės veikla turėtų džiuginti investuotojus, nes jau kelis ketvirčius iš eilės skelbiami įmonės rezultatai nenuvilia investuotojų ir pateisina lūkesčius, kurie atsispindi akcijos kainoje. Konsoliduotų įmonės pajamų pokytis 2011 m. I ketv. siekė 7,8 proc. ir buvo teigiamas trečią ketvirtį iš eilės. Nors pajamų augimas nėra didelis, o I-as metų ketvirtis yra sezoniškai silpniausias, įmonė sugebėjo dirbti pelningai ir pasiekti 1,1 mln. Lt grynąjį pelną. Tiesa, po truputį ima augti ir „Aprangos“ veiklos sąnaudos, tačiau tai yra pateisinama, kol įmonė rodo didėjantį pardavimo pajamų augimą (gegužę metinis įmonės apyvartos augimas siekė 10,9 proc.) ir sugeba didinti bendrąjį pelną. Artimiausių ketvirčių rezultatai turėtų išlaikyti stiprėjimo tendenciją, bet tam būtina, kad tęstųsi mažmeninės prekybos atsigavimas Baltijos valstybėse.
„Vilniaus baldai“ – įmonės rezultatai toliau išlieka stiprūs, nors pasiekti didesnės EBITDA nei prieš metus nepavyksta. Praėjusį ketvirtį įmonės EBITDA siekė 9,2 mln. Lt ir buvo 6 proc. mažesnė nei prieš metus. Labai išaugo administracinės ir paskirstymo sąnaudos. Bendrasis pelningumas dėl didesnių žaliavų sąnaudų mažėja ir 2011 m. I ketv. jis siekė 18,4 proc. Įmonė ir toliau generuoja teigiamus pinigų srautus, kurie nukreipiami paskolų suteikimui pagrindiniam akcininkui „Invalda“. Tiesa, įmonė nusprendė už 2010 m. išmokėti 15,5 mln. Lt dividendų, tad greičiausiai mokėtini dividendai „Invaldai“ bus sudengti su jai suteikta dalimi paskolų. Artimiausiu metu turėtų išlikti panašios tendencijos – EBITDA šiek tiek mažės, bet išliks istoriškai aukšta.
„Olympic Entertainment Group“ – nors ši įmonė 2011 m. I ketv. uždirbo tik 0,2 mln. Lt grynojo pelno, tačiau reiktų pastebėti, kad labiausiai pelną nusmukdė vienkartinis 2,9 mln. eurų nuostolis iš veiklos Rumunijoje pardavimo. Grupės EBITDA sudarė 6,3 mln. eurų ir buvo 43 proc. didesnė nei prieš metus. Pajamos I ketv. daugiausia augo Baltarusijoje ir Estijoje. Galime laukti, kad ir ateinančiais ketvirčiais pajamos iš įmonės turimų kazino augs, tačiau nerimą kelia padėtis Baltarusijoje. Beje, jau II ketv. nebebus konsoliduojami įmonės Rumunijoje rezultatai, kurie įprastai būdavo nuostolingi, tad galima laukti pakankamai stipriai atrodančių grupės rezultatų, jeigu įmonė sugebės išlaikyti ne mažesnį pajamų augimą, o veiklos sąnaudas palaikys praėjusių ketvirčių lygyje.
Nuvylę rezultatai
„Merko Ehitus“ – įmonė paskelbė prastus 2011 m. I ketv. finansinius rezultatus. Įmonės pajamų metinis kritimas sudarė 18 proc. ir priešingai nei kitų statybos bendrovių, jos pajamų metinis kritimas vis spartėja. Įmonės EBITDA antrą ketvirtį iš eilės buvo neigiama ir sudarė 3,3 mln. Lt. Nors I ketv. statybų bendrovėms visada būna silpnas, tačiau tokie nuostoliai sunkiai pateisinami, ypač kai įmonė sunkiausiais 2009 m. ir 2010 m. sugebėjo dirbti pelningai. Anot įmonės komentaro, pajamų kritimą nemažai lėmė tam tikrų projektų atidėjimas I ketv., o prie nuostolių daugiausia prisidėjo išaugusios statybos žaliavų ir subrangos sąnaudos. Įmonės turima statybos darbų vertė kiek sumažėjo per I ketv. Visgi tikimės, kad sezoniškai stipresnis statybų įmonėms II ketv. turėtų būti palankesnis ir „Merko Ehitus“, nors pelningumas veikiausiai bus mažesnis nei prieš metus.
„Snaigė“ – įmonės 2011 m. I ketv. rezultatai mus vėl kiek nuvylė. Palankiai vertintina tai, kad įmonės pardavimų metinis pokytis I ketv. siekė 25 proc., o EBITDA, priešingai nei prieš metus, buvo teigiama. Tačiau jos pardavimai ir bendrasis pelnas yra per mažas, kad jai pavyktų siekti grynojo pelno. Nerimą kelia didėjančios žaliavų kainos, kurios kelia pagamintos produkcijos savikainą, tad ir artimiausiu metu išliks spaudimas bendrajam pelningumui. Tad tam, kad bendrojo pelno užtektų padengti veiklos sąnaudas, reiktų toliau smarkiai didinti pardavimus, o tam sąlygos eksporto rinkose yra ganėtinai palankios. Beje, įmonei pavyko restruktūrizuoti savo obligacijų įsipareigojimus – dalis jų buvo konvertuota į akcijas, dalis refinansuota naujomis, tad tai turėtų sumažinti įmonės vadovų galvos skausmą ir leisti įmonei labiau orientuotis į veiklos rezultatų gerinimą kad ir kaip tai būtų sudėtinga.
„Premia Foods“ – įmonės rezultatai nuvylė investuotojus, nes dauguma jos veiklos segmentų 2011 m. I ketv. paskelbė apie prastesnius rezultatus nei prieš metus. Nors įmonės metinis pajamų pokytis sudarė 11,2 proc., tačiau daugiausia prie to prisidėjo Rusijos ledų gamintojos rezultatų konsolidavimas (prieš metus jie nebuvo konsoliduojami). Beje, stipriai išaugo įmonės veiklos sąnaudos, tad ketvirčio EBITDA buvo neigiama, nors prieš metus ji dar buvo su nedideliu pliuso ženklu. Įmonė pateikia nemažai logiškų paaiškinimų, kodėl jos rezultatai suprastėjo ir kad artimiausiais ketvirčiais galima laukti teigiamų rezultatų pokyčių, tačiau rinka paprastai tokių dalykų kaip pasiaiškinimai nemėgsta.
Ūkio bankas – bankas turėjo kiek nuliūdinti investuotojus paskelbdamas 6 mln. Lt grynąjį nuostolį, nors dar pernai jis dirbo pelningai. Tiesa, praėjusių metų I ketv. pelną daugiausia lėmė 17,3 mln. Lt pelnas iš operacijų vertybiniais popieriais. Akivaizdu, kad banko pagrindinės veiklos pajamų šaltiniai - grynosios palūkanų pajamos ir grynosios komisinių pajamos yra per mažos pasiekti teigiamą galutinį rezultatą. O kita bankinė veikla, tokia kaip užsienio valiutos keitimas ar operacijos vertybiniais popieriais 2011 m. I ketv. daug pelno neatnešė. Beje, banko paskolų portfelis per ketvirtį susitraukė 7,3 proc., o indėlių išaugo 1,0 proc. Tad tokios tendencijos bankui natūraliai neleidžia uždirbti didesnio pelno ir šiais metais bankas privalo didinti paskolų portfelį, jeigu nori pademonstruoti geresnius rezultatus.
„Baltika“ – įmonės finansiniai rezultatai eilinį sykį nuvylė investuotojus. Nors „Baltikos“ pardavimų pajamos ir išaugo 6,6 proc., o pajamų augimas vienam kvadratiniam metrui siekė 18 proc., tačiau toks pajamų augimas vis dar yra ženkliai per mažas, kad įmonė sugebėtų dirbti pelningai. Žinoma, džiugina tai, kad bendrasis pelningumas sugebėjo išaugti iki 50 proc., bet veiklos sąnaudų augimas kiek nustebino. Tam, kad įmonė sugebėtų pademonstruoti grynąjį pelną, jai reikia imtis drastiškesnių priemonių didinant pardavimus, nes su dabartiniais jų pokyčiais (metinis pardavimo pajamų pokytis balandžio mėn. buvo neigiamas ir sudarė -1 proc.), vargu ar įmonei greitai pavyks pasiekti investuotojus džiuginančius rezultatus.
Paruošė Tadas Povilauskas, AB banko „Finasta“ analitikas