versija spausdinimui
(0)
Ketvirtadienį akcijų rinkos buvo linkusios smukti. Kinija paskelbė viena vertus geras naujienas, jog šalyje BVP augo sparčiau nei tikėtasi, kita vertus ši naujiena investuotojams atnešė baimės, jog vyriausybė imsis griežtesnių priemonių riboti spartų ekonominį augimą bei augančią infliaciją. Tai įtakojo prekyba ne tik Azijoje, bet ir Europoje ir JAV. Nasdaq indeksas sumenko 0,77 proc., o S&P 500 nukrito 0,13 procento.
JAV doleris pastarosiomis savaitėmis praranda pasitikėjimą. Jo kursui neigiamą įtaką darė tikėjimas, kad JAV Federalinių rezervų bankas kitą savaitę vyksiančiame susirinkime paliks bazinių palūkanų normą nepakeistą. JAV nedarbas siekia 9,2 proc., tad FED mato didelį poreikį toliau skatinti ekonomiką žemomis palūkanomis. Tuo tarpu pasitikėjimas euru didėjo dėl sėkmingų Europos šalių obligacijų išplatinimų, kurie, tikėtina, tęsis ir kitą savaitę.
Vakar skelbtas JAV naujų praėjusią savaitę užregistruotų bedarbių skaičius buvo mažesnis, negu tikėtasi ir siekė 404 tūkstančius (prognozuota 420 tūkst.). Nenaujų būstų pardavimas gruodį išaugo 12,3 procento, palyginti su prieš tai buvusiu mėnesiu, o ateities tendencijų rodiklis siekė 1,0 proc.
Šiandien bus skelbiamas (11:00) Vokietijos IFO pasitikėjimo verslu rodiklis. Tikimasi, kad sausį rodiklis siekė 109,9, t. y. rekordiškai geriausias rezultatas. Lietuva skelbs pramonės produkcijos apimtis (11:00).
Paklausa Europos skolos vertybiniams popieriams daro teigiama įtaką eurui. Pietinės Europos šalių leidžiamų obligacijų pajamingumai sąlyginai žemi dėl Vokietijos garantijų už šių šalių įsipareigojimus.
Seklus bendrovių skelbiamų naujienų srautas, smunkančios pagrindinės pasaulio akcijų rinkos bei uždirbto pelno fiksavimas sukėlė nemenką išpardavimų bangą. Labiausiai akcijų kainos nusmuko prieš tai stipriau augusioje Talino biržoje, kurios indeksas vakar nusmuko net 2,0 proc., o kritusių akcijų buvo šešis kartus daugiau negu kilusių. Vilniuje taip pat pardavėjų netrūko, kilo tik 6 akcijų kainos, o net 22 kaina leidosi žemyn. Reikia pažymėti, kad investuotojų aktyvumas šiek tiek išaugo, o sandorių skaičius perkopė per daugiau negu savaitę nematytą 1 tūkst. ribą.
Elektros skirstomųjų tinklų bendrovės „LESTO" akcijos ir vėl pasižymėjo aukštu likvidumu (apyvarta sudarė pusę visos biržos apyvartos) bei kainos šuoliu, kuris vakar siekė net 7,7 proc. bei sąlygojo 1,3 proc. dydžio Vilniaus biržos indekso OMXV prieaugį. Nors prekybos pradžioje kaina buvo linkusi koreguotis, investuotojams fiksuojant per trumpą laikotarpį uždirbtus nemenkus pelnus, tačiau vėliau pirkėjų optimizmas nugalėjo bei sėkmingai įveikė rinkoje susiformavusius pasipriešinimo lygius. Prekybos pabaigoje „LESTO" kaina užsifiksavo ties 1,185 euro riba - tai atitiktu anksčiau biržoje buvusių „Rytų skirstomųjų tinklų" bendrovės akcijų kainą 2,91 lito. Šis lygis yra dar toli nuo istorinių aukštumų, tačiau priartėta prie anksčiau buvusios svarbios 3 litų už akciją ribos, ties kuria tikėtinas nemenkas pardavėjų aktyvumas. Vakar žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Vyriausybė nebesvarsto idėjos iš dalies privatizuoti „LESTO", o tai neabejotinai turėtų atšaldyti pirkėjų optimizmą. Šie faktoriai, o kartu ir laukiamas stambiųjų užsienio pardavėjų pasirodymas rinkoje, verčia manyti, kad šiandien daugiau tikėtina sulaukti tam tikros kainos korekcijos, negu tolimesnio šuolio. Apskritai, užsienio investuotojams smarkiai sumažinus savo pirkimų apimtis, rinkoje yra jaučiamas tam tikras lėšų trūkumas, ir tai lemia besitęsiančią akcijų kainų nuosmukio tendenciją bei neaukštą rinkos likvidumą. Situaciją turėtų pakoreguoti savaitės-dviejų prasidėsiantis bendrovių metinių rezultatų skelbimo laikotarpis.
JAV doleris pastarosiomis savaitėmis praranda pasitikėjimą. Jo kursui neigiamą įtaką darė tikėjimas, kad JAV Federalinių rezervų bankas kitą savaitę vyksiančiame susirinkime paliks bazinių palūkanų normą nepakeistą. JAV nedarbas siekia 9,2 proc., tad FED mato didelį poreikį toliau skatinti ekonomiką žemomis palūkanomis. Tuo tarpu pasitikėjimas euru didėjo dėl sėkmingų Europos šalių obligacijų išplatinimų, kurie, tikėtina, tęsis ir kitą savaitę.
Vakar skelbtas JAV naujų praėjusią savaitę užregistruotų bedarbių skaičius buvo mažesnis, negu tikėtasi ir siekė 404 tūkstančius (prognozuota 420 tūkst.). Nenaujų būstų pardavimas gruodį išaugo 12,3 procento, palyginti su prieš tai buvusiu mėnesiu, o ateities tendencijų rodiklis siekė 1,0 proc.
Šiandien bus skelbiamas (11:00) Vokietijos IFO pasitikėjimo verslu rodiklis. Tikimasi, kad sausį rodiklis siekė 109,9, t. y. rekordiškai geriausias rezultatas. Lietuva skelbs pramonės produkcijos apimtis (11:00).
Paklausa Europos skolos vertybiniams popieriams daro teigiama įtaką eurui. Pietinės Europos šalių leidžiamų obligacijų pajamingumai sąlyginai žemi dėl Vokietijos garantijų už šių šalių įsipareigojimus.
Seklus bendrovių skelbiamų naujienų srautas, smunkančios pagrindinės pasaulio akcijų rinkos bei uždirbto pelno fiksavimas sukėlė nemenką išpardavimų bangą. Labiausiai akcijų kainos nusmuko prieš tai stipriau augusioje Talino biržoje, kurios indeksas vakar nusmuko net 2,0 proc., o kritusių akcijų buvo šešis kartus daugiau negu kilusių. Vilniuje taip pat pardavėjų netrūko, kilo tik 6 akcijų kainos, o net 22 kaina leidosi žemyn. Reikia pažymėti, kad investuotojų aktyvumas šiek tiek išaugo, o sandorių skaičius perkopė per daugiau negu savaitę nematytą 1 tūkst. ribą.
Elektros skirstomųjų tinklų bendrovės „LESTO" akcijos ir vėl pasižymėjo aukštu likvidumu (apyvarta sudarė pusę visos biržos apyvartos) bei kainos šuoliu, kuris vakar siekė net 7,7 proc. bei sąlygojo 1,3 proc. dydžio Vilniaus biržos indekso OMXV prieaugį. Nors prekybos pradžioje kaina buvo linkusi koreguotis, investuotojams fiksuojant per trumpą laikotarpį uždirbtus nemenkus pelnus, tačiau vėliau pirkėjų optimizmas nugalėjo bei sėkmingai įveikė rinkoje susiformavusius pasipriešinimo lygius. Prekybos pabaigoje „LESTO" kaina užsifiksavo ties 1,185 euro riba - tai atitiktu anksčiau biržoje buvusių „Rytų skirstomųjų tinklų" bendrovės akcijų kainą 2,91 lito. Šis lygis yra dar toli nuo istorinių aukštumų, tačiau priartėta prie anksčiau buvusios svarbios 3 litų už akciją ribos, ties kuria tikėtinas nemenkas pardavėjų aktyvumas. Vakar žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Vyriausybė nebesvarsto idėjos iš dalies privatizuoti „LESTO", o tai neabejotinai turėtų atšaldyti pirkėjų optimizmą. Šie faktoriai, o kartu ir laukiamas stambiųjų užsienio pardavėjų pasirodymas rinkoje, verčia manyti, kad šiandien daugiau tikėtina sulaukti tam tikros kainos korekcijos, negu tolimesnio šuolio. Apskritai, užsienio investuotojams smarkiai sumažinus savo pirkimų apimtis, rinkoje yra jaučiamas tam tikras lėšų trūkumas, ir tai lemia besitęsiančią akcijų kainų nuosmukio tendenciją bei neaukštą rinkos likvidumą. Situaciją turėtų pakoreguoti savaitės-dviejų prasidėsiantis bendrovių metinių rezultatų skelbimo laikotarpis.