versija spausdinimui
(3)
Amerikos viešoji arba valstybės skola pasiekė visų laikų aukščiausią lygį ir gruodžio mėnesio paskutinę savaitę peržengė 14 trilijonų dolerių ribą. Tai reiškia, kad kiekvienas amerikietis šiuo metu jau yra skolingas daugiau nei 45 tūkstančius dolerių.
Šokiruojantis faktas turėtų būti tai, kad maždaug pusę visos dabartinės Amerikos valstybinės skolos susidarė vos per paskutinius šešis metus. 2005 metais, kai prezidentas George'as W. Bushas pradėjo savo antrąją kadenciją, šalies viešoji skola dar sudarė 7,6 trilijonus dolerių, na o 2009 metų pradžioje, kai naujuoju Amerikos prezidentu tapo dabartinis šalies vadovas Barack Obama, šalies viešoji skola jau buvo pakilusi iki 10,6 trilijonų dolerių, na o šiuo metu ji jau sudaro net 14,02 trilijonus dolerių.
Valstybės skola paprastai mažėja taikos metu, bei įprastai didėja karo metu. Nuo 2005 metų prasidėjęs pastebimas Amerikos valstybės skolos augimas visų pirma susijęs su tuo, kad per šį laikotarpį Amerika dalyvavo dvejuose itin daug išlaidų pareikalavusiuose karuose, be to šalis nuo pat Didžiosios Depresijos laikų išgyveno rimčiausia ekonomikos krizę.
Savo laiške Amerikos Kongresui šalies Iždo sekretorius Timothy Geithner pranešė, kad jau šių metų kovą Amerikos valstybės skola pasieks bei viršys leistiną maksimalią valstybės skolos ribą, kuri šiuo metu sudaro 14,3 trilijonus dolerių.
Timothy Geithner įspėja, kad jeigu ši valstybės skolos riba nebus padidinta, tai šalies ekonomikos laukia toks pats nuosmukis arba netgi katastrofa, kuri buvo 2008 – 2009 metais.
Amerikos biudžeto deficitas praėjusiais metais sudarė 1,7 trilijonus dolerių. Šiais metais planuoja, kad Amerikos biudžeto išlaidos pajamas viršys 1,3 trilijonų dolerių suma. Tai reiškia, kad Amerikos valdžia norėdama išleisti vieną dolerį, turi skolintis net 41 centą.
Amerikos Iždo sekretorius perspėja, kad politinė kova šalies Kongrese tarp respublikonų ir demokratų, dėl biudžeto išlaidų ir dabartinio viešosios skolos limito išlaikymo, gali priversti Ameriką prie beprecedentės situacijos, t.y. kai Amerika negalės aptarnauti savo nuosavas skolas, trumpai tariant taps nemoki.
Šokiruojantis faktas turėtų būti tai, kad maždaug pusę visos dabartinės Amerikos valstybinės skolos susidarė vos per paskutinius šešis metus. 2005 metais, kai prezidentas George'as W. Bushas pradėjo savo antrąją kadenciją, šalies viešoji skola dar sudarė 7,6 trilijonus dolerių, na o 2009 metų pradžioje, kai naujuoju Amerikos prezidentu tapo dabartinis šalies vadovas Barack Obama, šalies viešoji skola jau buvo pakilusi iki 10,6 trilijonų dolerių, na o šiuo metu ji jau sudaro net 14,02 trilijonus dolerių.
Valstybės skola paprastai mažėja taikos metu, bei įprastai didėja karo metu. Nuo 2005 metų prasidėjęs pastebimas Amerikos valstybės skolos augimas visų pirma susijęs su tuo, kad per šį laikotarpį Amerika dalyvavo dvejuose itin daug išlaidų pareikalavusiuose karuose, be to šalis nuo pat Didžiosios Depresijos laikų išgyveno rimčiausia ekonomikos krizę.
Savo laiške Amerikos Kongresui šalies Iždo sekretorius Timothy Geithner pranešė, kad jau šių metų kovą Amerikos valstybės skola pasieks bei viršys leistiną maksimalią valstybės skolos ribą, kuri šiuo metu sudaro 14,3 trilijonus dolerių.
Timothy Geithner įspėja, kad jeigu ši valstybės skolos riba nebus padidinta, tai šalies ekonomikos laukia toks pats nuosmukis arba netgi katastrofa, kuri buvo 2008 – 2009 metais.
Amerikos biudžeto deficitas praėjusiais metais sudarė 1,7 trilijonus dolerių. Šiais metais planuoja, kad Amerikos biudžeto išlaidos pajamas viršys 1,3 trilijonų dolerių suma. Tai reiškia, kad Amerikos valdžia norėdama išleisti vieną dolerį, turi skolintis net 41 centą.
Amerikos Iždo sekretorius perspėja, kad politinė kova šalies Kongrese tarp respublikonų ir demokratų, dėl biudžeto išlaidų ir dabartinio viešosios skolos limito išlaikymo, gali priversti Ameriką prie beprecedentės situacijos, t.y. kai Amerika negalės aptarnauti savo nuosavas skolas, trumpai tariant taps nemoki.