versija spausdinimui
(0)
Besibaigiant 2010 metams, paskutinė prekybos sesija buvo itin rami. Viena vertus nebuvo skelbiama jokių svarbių makroekonominių naujienų, kita vertus, greičiausiai dauguma investuotojų jau šventė puikius investicijoms metus. Per 2010 metus Dow Jones akcijų indeksas paaugo beveik 11 proc., S&P 500 ūgtelėjo 13 proc., o pagrindinis technologijų indeksas Nasdaq augo 18 proc. Įsibėgėjus sausio mėnesiui prasidės įmonių veiklos rezultatų skelbimo maratonas, kuris greičiausiai suteiks akcijų rinkoms daugiau kintamumo. Daugumos ekonomistų nuomone, JAV ekonomika nors ir lėčiau nei prognozuota, tačiau atgauna augimo tempus, tad bendra makroekonominė būklė bus ne ką mažiau svarbus veiksnys akcijų rinkose.
Vakarų Europa
Paskutinę praėjusių metų prekybos sesiją apyvartos Europos biržose liko mažos, o dalis jų iš viso nedirbo. Nors 2010 metai buvo kupini iššūkių, Vakarų Europos finansų rinkos juos baigė su teigiamu pokyčiu. Per metus akcijų kainų indeksas MSCI Europe paaugo apie 4 proc., tačiau atskirų šalių biržose būta ir įspūdingesnių grąžų. Paskutinę 2010 metų savaitę akcijų rinkos optimizmas visgi neišliko ir indeksų reikšmės sumažėjo – panašu, kad metų pabaigoje atsirado dvejonių dėl to ar akcijų kainos nesidaro pervertintos palyginti su ekonomikos perspektyvomis.
Sausio pradžioje į biržas sugrįš daugiau investuotojų, tada veikiausiai pamatysime aiškesnę rinkos kryptį, jeigu bus prieita vieningos nuomonės dėl ekonomikos ateities. Bendrai, manome, kad šie metai finansų rinkoms bus sėkmingi. Tačiau 2011 metų bėgyje gali pasitaikyti blogų etapų susijusių su euro zonos viešųjų finansų klausimais bei Kinijos ekonomine politika, kuri šiuo metu krypsta ūkio plėtros lėtinimo link.
Baltijos šalys
Nuo 2011 metų sausio 1 d. Estija tapo euro zonos nare. Šalis šiuo metu ko gero vienintelė pinigų sąjungos narė, tenkinanti visus euro zonos narystei keliamus reikalavimus. Estija visus šiuos metus sugebėjo išlaikyti viešuosius finansus tvariame lygyje ir net ištikus giliai ekonomikos krizei sugebėjo neįbristi į skolas. Tiesa, žvelgiant į tai kaip įvykiai su viešaisiais finansais šiuo metu klostos euro zonoje, Estijoje daugėja skeptikų. Baiminamasi, kad dėl kitų šalių narių neatsakingumo ir bridimo į skolas, kitoms euro zonos narėms ir toliau teks mokėti už jų skolas idant būtų išsaugota stabili valiuta.
Estijoje šiuo metu sparčiausiai tarp Baltijos šalių ūkis brenda iš ekonomikos krizės. Penktadienį paskelbta, kad pramonės produkcija lapkričio mėnesį augo net 35,1 proc. metiniu tempu, t.y. gerokai greičiau nei Lietuvoje ar Latvijoje. Paspartėjo ir mažmeninės prekybos – vartotojų nuotaikų indikatoriaus – augimas. Ji lapkritį buvo 5 proc. didesnė nei prieš metus.
Žaliavos
„WTI“ žaliavinės naftos ateities sandorių kaina penktadienį, paskutinės 2010 m. dienos vakare, staigiai šoktelėjo į viršų, nors dar dienos metu kaina buvo nukritusi beveik iki 89 JAV dolerių už barelį. Susilpnėjęs JAV doleris svarbiausių valiutų atžvilgiu bei teigiami lūkesčiai dėl JAV ekonomikos stiprėjimo privertė naftos kainą kilti aukštyn. Beje, šalti orai šiauriniame pusrutulyje išlaiko didelę naftos produktų, skirtų šildymui, paklausą. Rinkoje jaučiama, kad 2011 m. naftos kaina gali priartėti prie 100 JAV dolerių už barelį, tačiau tuo pačiu didėjant kainai OPEC turi laisvas rankas didinti naftos gavybą ir taip neleisti naftos kainai pernelyg įsibėgėti į viršų. Tiesa, praėjusios savaitės pabaigoje naujienų agentūros „Bloomberg“ atliktos naftos rinkos dalyvių prognozės parodė, kad šią savaitę daugiau apklaustųjų laukia naftos pigimo nei brangimo.
Vakarų Europa
Paskutinę praėjusių metų prekybos sesiją apyvartos Europos biržose liko mažos, o dalis jų iš viso nedirbo. Nors 2010 metai buvo kupini iššūkių, Vakarų Europos finansų rinkos juos baigė su teigiamu pokyčiu. Per metus akcijų kainų indeksas MSCI Europe paaugo apie 4 proc., tačiau atskirų šalių biržose būta ir įspūdingesnių grąžų. Paskutinę 2010 metų savaitę akcijų rinkos optimizmas visgi neišliko ir indeksų reikšmės sumažėjo – panašu, kad metų pabaigoje atsirado dvejonių dėl to ar akcijų kainos nesidaro pervertintos palyginti su ekonomikos perspektyvomis.
Sausio pradžioje į biržas sugrįš daugiau investuotojų, tada veikiausiai pamatysime aiškesnę rinkos kryptį, jeigu bus prieita vieningos nuomonės dėl ekonomikos ateities. Bendrai, manome, kad šie metai finansų rinkoms bus sėkmingi. Tačiau 2011 metų bėgyje gali pasitaikyti blogų etapų susijusių su euro zonos viešųjų finansų klausimais bei Kinijos ekonomine politika, kuri šiuo metu krypsta ūkio plėtros lėtinimo link.
Baltijos šalys
Nuo 2011 metų sausio 1 d. Estija tapo euro zonos nare. Šalis šiuo metu ko gero vienintelė pinigų sąjungos narė, tenkinanti visus euro zonos narystei keliamus reikalavimus. Estija visus šiuos metus sugebėjo išlaikyti viešuosius finansus tvariame lygyje ir net ištikus giliai ekonomikos krizei sugebėjo neįbristi į skolas. Tiesa, žvelgiant į tai kaip įvykiai su viešaisiais finansais šiuo metu klostos euro zonoje, Estijoje daugėja skeptikų. Baiminamasi, kad dėl kitų šalių narių neatsakingumo ir bridimo į skolas, kitoms euro zonos narėms ir toliau teks mokėti už jų skolas idant būtų išsaugota stabili valiuta.
Estijoje šiuo metu sparčiausiai tarp Baltijos šalių ūkis brenda iš ekonomikos krizės. Penktadienį paskelbta, kad pramonės produkcija lapkričio mėnesį augo net 35,1 proc. metiniu tempu, t.y. gerokai greičiau nei Lietuvoje ar Latvijoje. Paspartėjo ir mažmeninės prekybos – vartotojų nuotaikų indikatoriaus – augimas. Ji lapkritį buvo 5 proc. didesnė nei prieš metus.
Žaliavos
„WTI“ žaliavinės naftos ateities sandorių kaina penktadienį, paskutinės 2010 m. dienos vakare, staigiai šoktelėjo į viršų, nors dar dienos metu kaina buvo nukritusi beveik iki 89 JAV dolerių už barelį. Susilpnėjęs JAV doleris svarbiausių valiutų atžvilgiu bei teigiami lūkesčiai dėl JAV ekonomikos stiprėjimo privertė naftos kainą kilti aukštyn. Beje, šalti orai šiauriniame pusrutulyje išlaiko didelę naftos produktų, skirtų šildymui, paklausą. Rinkoje jaučiama, kad 2011 m. naftos kaina gali priartėti prie 100 JAV dolerių už barelį, tačiau tuo pačiu didėjant kainai OPEC turi laisvas rankas didinti naftos gavybą ir taip neleisti naftos kainai pernelyg įsibėgėti į viršų. Tiesa, praėjusios savaitės pabaigoje naujienų agentūros „Bloomberg“ atliktos naftos rinkos dalyvių prognozės parodė, kad šią savaitę daugiau apklaustųjų laukia naftos pigimo nei brangimo.