versija spausdinimui
(0)
Vargu ar bus teigiančių, kad 2010 metai Lietuvos vertybinių popierių rinkai buvo nuobodūs. Tam, kad buvusių naujienų gausa nepasimestų laiko tėkmėje, sudarėme 10-ties svarbiausių Lietuvos vertybinių popierių rinkos įvykių sąrašą. 2010 m. mūsų šalies kapitalo rinka sustiprėjo, smulkieji akcininkai aktyviau gynė savo pozicijas, nors vis dar buvo bandymų nesiskaityti su jais. Tikime ir tikimės, kad 2011m. bus ne mažiau įdomūs ir sėkmingi.
1. Metų geroji painiava - prekyba eurais NASDAQ OMX Vilniaus biržoje
Nuo 2010 m. lapkričio 22 d. prekyba akcijomis Vilniaus vertybinių popierių biržoje vyksta atsiskaitant eurais. Dėl šio įvykio mūsų kapitalo rinka tampa patrauklesnė užsienio investuotojams, kuriems patogiau atsiskaityti ir suprasti akcijų kainas, kai jos išreikštos eurais. Visgi akcijų kainų kotiruotės eurais sukėlė nemažą tiek investuotojų, tiek maklerių sutrikimą, nes visiems buvo sunku prisitaikyti prie naujųjų kainų, kurios dar ir pateikiamos su trimis skaičiais po kablelio. Neveltui mūsų birža buvo praminta centinių akcijų rinka - beveik 2/3 visų akcijų kainų yra mažesnės nei 1 euras.
2. Metų IPO - "Linas Agro Group"
2010 m. prasidėjo netikėtu pranešimu apie „Linas Agro Group" planus viešai platinti savo akcijas NASDAQ OMX Vilniaus biržoje. Įmonei pavyko pritraukti tikrai nemažai pinigų (apie 97 mln. litų) vis dar pakankamai sunkiomis finansų rinkų sąlygomis ir sulaukti dėmesio iš nemažai užsienio institucinių klientų. Tiesa, akcijos buvo išplatintos už žemiausią platinimo kainą - 2,05 lito. Deja, akcijos kaina 2010 m. II pusm. rinkoje buvo žemesnė nei 2,05 lito, tad labiau džiaugtis turėtų ne investuotojai, o IPO organizatoriai.
3. Metų sandoris - „Invalda" ir „Trakcja Polska"
„Invalda" 2010 m. kėlėsi iš pelenų - įmonės grupės gerino finansinius rezultatus, nusiramino bankų spaudimas. Metus vainikavo įvykęs „Invaldos" ir „Trakcja Polska" sandoris dėl pirmosios turimų kelių tiesimo ir tiltų statybos įmonių sujungimo su lenkų įmone. Sandorio vertė - 194 mln. eurų ir tai yra vienas didžiausių įvykdytų sandorių Lietuvos kapitalo istorijoje. Beje, tai gali būti ir labai geras pavyzdys - „Invalda" skyrė apie 25 mln. litų kelių tiesimo ir tiltų statybos sektoriui, o dabar jai tenkanti šio sektoriaus įmonių vertė sudaro 275 mln. litų, tad ji padidinta net 11 kartų. Be to, „Invalda" su partneriais įrodė, kad lietuviai Lenkijoje gali atrasti sėkmingų investicijų.
4. Metų bankrotas - "ALT investicijos"
Dar šių metų vasario mėnesį Serbijos atsakingos institucijos pranešė, kad priimtas sprendimas nutraukti 2007 m. tarp Serbijos ir AB „Alita" sudarytą „Beogradska industrija piva" privatizavimo sutartį. Tad „ALT investicijos", kurios vienintelis turtas buvo 41,52 proc. serbų įmonės akcijų paketas ir suteikta paskola „United Nordic Beverages AB" tos pačios gamyklos 10,38 proc. akcijoms įsigyti, liko be turto. Galiausiai įmonės vadovas, matydamas, kad vilčių atgauti serbų gamyklos kontrolę nėra, kreipėsi į teismą dėl bankroto iškėlimo „ALT investicijos". Damoklo kardas pakibo ir ant įmonių grupės „Alita", kuri yra laidavusi už „ALT investicijos" skolas „Swedbank". Pamoka iš šios istorijos paprasta - investicijos į rizikingus regionus ne veltui vadinamos rizikingomis.
5. Metų išgyvenimas - "Agrowill Group" restruktūrizavimas
2010 m. pradžioje su įmone susiję asmenys sparčiai supirkinėjo „Agrowill Group" obligacijas iš smulkiųjų savininkų už mažesnę nei 30 proc. nominalią vertę. Tačiau obligacijų savininkų kantrybė pasiteisino - rudenį jiems buvo leista konvertuoti turimas obligacijas į akcijas ir netgi iš to uždirbti. Skolų kapitalizavimas - vienas iš dažniausiai taikomų veiksmų, gelbėjant arti bankroto atsidūrusias įmones, tad tai, kad šis bandymas išsaugoti įmonę pavyko, bent jau smulkiųjų akcininkų atžvilgiu yra palanku. Be to, įmonės kreditoriai (su įmone susiję fiziniai ir juridiniai asmenys) pritarė 4 metų restruktūrizacijos procesui. Visgi vargu, ar tai leis įgyvendinti pakankamai utopišką planą - sėkmingai įvykdyti „Agrowill Group" akcijų IPO Varšuvoje.
6. Metų bandymas - privalomas "Lifosos" akcijų supirkimas
Rusijos mineralinių ir cheminių trąšų gamintoja „Eurochem" šių metų pradžioje oficialiai peržengė 95 proc. „Lifosos" akcijų paketo ribą ir paskelbė privalomą likusių akcijų supirkimą, kai už akciją mokama 47 litus. Deja, „Eurochem" bandymas pasinaudoti susidariusia jiems palankia padėtimi nepavyko, susivienijus smulkiesiems akcininkams ir apskundus supirkimo kainą teismui. Teismo procesai veikiausiai užsitęs kelerius metus, o kol kas, panašu, šiek tiek pirmauja smulkieji.
7. Metų pokyčiai - elektros energetikos ūkio reforma
2010 m. Lietuvos elektros sektorius sulaukė žymių pokyčių - „Lietuvos elektrinė" perduota „Lietuvos energijai", nuo pastarosios atskirtas elektros perdavimo veikloje naudojamas turtas ir perduotas naujai įsteigtai įmonei „Litgrid turtas AB", o Rytų skirstomieji tinklai ir VST jungiamos į „LESTO". Norisi atkreipti dėmesį, kad šios įmonės metų pradžioje menkai atskleidinėjo informaciją apie būsimus pokyčius smulkiesiems investuotojams, tačiau prie to, kaip metų pabaigoje išsamiai buvo pateikiama informacija, sunku prikibti. Šiuos elektros rinkos pokyčius smulkiesiems investuotojams suvokti išties yra sudėtinga, bet nors ir klystant, norisi sakyti, kad šįkart viskas yra kitaip ir kad tai turėtų būti tik į gera.
8. Metų plėtra - "Klaipėdos kartono" įsigijimas
„Grigiškės" sausio mėn. paskelbė apie „Klaipėdos kartono", gaminančio gofruotąjį kartoną ir jo produktus, įsigijimą. Pastaroji įmonė, daug investavusi į plėtrą, suprastėjus jos finansiniams rezultatams ir slegiant nemenkoms paskoloms, susidūrė su dideliais sunkumais. „Grigiškės" sumokėjo vos 545 tūkst. litų už šią įmonių grupę pardavėjui „Hanner" ir laidavo 10 mln. litų suma už „Klaipėdos kartono" finansinius įsipareigojimus (jie siekė daugiau nei 75 mln. litų). 2010 m. buvo labai sėkmingi Klaipėdos įmonei ir ji tapo pagrindiniu „Grigiškių" grupės augimo šaltiniu, tad labai naudingas „Grigiškėms" įsigijimas buvo atliktas pačiu laiku ir nebrangiai.
9. Metų pasiūlymas — oficialus siūlymas supirkti „Panevėžio statybos tresto" akcijas
„Panevėžio keliai" ir susiję asmenys pagaliau atliko savo prievolę, kilusią dar 2003 m., ir paskelbė oficialųjį siūlymą supirkti likusias „Panevėžio statybos tresto" akcijas, mokant už vieną 4,45 lito. Aplinkybės oficialaus siūlymo metu buvo labai palankios - biržoje akcijos kilo, tad šis siūlymas visiškai nesulaukė investuotojų dėmesio ir „Panevėžio keliai" turėjo likti laimingi neišleidę nė vieno lito. Vertybinių popierių komisija taip pat šioje istorijoje turėjo likti patenkinta, kad sugebėjo išreikalauti didesnės oficialaus siūlymo kainos.
10. Tylusis pasitraukimas - "Pramprojekto" akcijų išbraukimas iš biržos sąrašų
Mažai kas atkreipė dėmesį, kad šiais metais iš biržos sąrašų dingo „Pramprojektas", o pats oficialus siūlymas, siekiant išbraukti „Pramprojekto" akcijas iš prekybos reguliuojamoje biržoje, buvo atliktas nepalankiomis smulkiesiems akcininkams sąlygomis - už vieną akciją buvo pasiūlyta vos už 1,57 lito. Pagal 2010 m. I ketv. finansinę atskaitomybę, įmonės vienos akcijos buhalterinė vertė siekė 4,47 lito, o vienai akcijai tenkantis likvidus trumpalaikis finansinis turtas sudarė 3,5 lito. Pagrindiniams įmonės savininkams akcijas pardavė tik 0,49 proc. akcijų turėję įmonės savininkai (siūlymas galiojo 10,42 proc. akcijų turintiems akcininkams), tad likusiems akcininkams nebent lieka laukti, kada įmonė išmokės dividendus.
Paruošė Tadas Povilauskas, AB banko „Finasta" analitikas
1. Metų geroji painiava - prekyba eurais NASDAQ OMX Vilniaus biržoje
Nuo 2010 m. lapkričio 22 d. prekyba akcijomis Vilniaus vertybinių popierių biržoje vyksta atsiskaitant eurais. Dėl šio įvykio mūsų kapitalo rinka tampa patrauklesnė užsienio investuotojams, kuriems patogiau atsiskaityti ir suprasti akcijų kainas, kai jos išreikštos eurais. Visgi akcijų kainų kotiruotės eurais sukėlė nemažą tiek investuotojų, tiek maklerių sutrikimą, nes visiems buvo sunku prisitaikyti prie naujųjų kainų, kurios dar ir pateikiamos su trimis skaičiais po kablelio. Neveltui mūsų birža buvo praminta centinių akcijų rinka - beveik 2/3 visų akcijų kainų yra mažesnės nei 1 euras.
2. Metų IPO - "Linas Agro Group"
2010 m. prasidėjo netikėtu pranešimu apie „Linas Agro Group" planus viešai platinti savo akcijas NASDAQ OMX Vilniaus biržoje. Įmonei pavyko pritraukti tikrai nemažai pinigų (apie 97 mln. litų) vis dar pakankamai sunkiomis finansų rinkų sąlygomis ir sulaukti dėmesio iš nemažai užsienio institucinių klientų. Tiesa, akcijos buvo išplatintos už žemiausią platinimo kainą - 2,05 lito. Deja, akcijos kaina 2010 m. II pusm. rinkoje buvo žemesnė nei 2,05 lito, tad labiau džiaugtis turėtų ne investuotojai, o IPO organizatoriai.
3. Metų sandoris - „Invalda" ir „Trakcja Polska"
„Invalda" 2010 m. kėlėsi iš pelenų - įmonės grupės gerino finansinius rezultatus, nusiramino bankų spaudimas. Metus vainikavo įvykęs „Invaldos" ir „Trakcja Polska" sandoris dėl pirmosios turimų kelių tiesimo ir tiltų statybos įmonių sujungimo su lenkų įmone. Sandorio vertė - 194 mln. eurų ir tai yra vienas didžiausių įvykdytų sandorių Lietuvos kapitalo istorijoje. Beje, tai gali būti ir labai geras pavyzdys - „Invalda" skyrė apie 25 mln. litų kelių tiesimo ir tiltų statybos sektoriui, o dabar jai tenkanti šio sektoriaus įmonių vertė sudaro 275 mln. litų, tad ji padidinta net 11 kartų. Be to, „Invalda" su partneriais įrodė, kad lietuviai Lenkijoje gali atrasti sėkmingų investicijų.
4. Metų bankrotas - "ALT investicijos"
Dar šių metų vasario mėnesį Serbijos atsakingos institucijos pranešė, kad priimtas sprendimas nutraukti 2007 m. tarp Serbijos ir AB „Alita" sudarytą „Beogradska industrija piva" privatizavimo sutartį. Tad „ALT investicijos", kurios vienintelis turtas buvo 41,52 proc. serbų įmonės akcijų paketas ir suteikta paskola „United Nordic Beverages AB" tos pačios gamyklos 10,38 proc. akcijoms įsigyti, liko be turto. Galiausiai įmonės vadovas, matydamas, kad vilčių atgauti serbų gamyklos kontrolę nėra, kreipėsi į teismą dėl bankroto iškėlimo „ALT investicijos". Damoklo kardas pakibo ir ant įmonių grupės „Alita", kuri yra laidavusi už „ALT investicijos" skolas „Swedbank". Pamoka iš šios istorijos paprasta - investicijos į rizikingus regionus ne veltui vadinamos rizikingomis.
5. Metų išgyvenimas - "Agrowill Group" restruktūrizavimas
2010 m. pradžioje su įmone susiję asmenys sparčiai supirkinėjo „Agrowill Group" obligacijas iš smulkiųjų savininkų už mažesnę nei 30 proc. nominalią vertę. Tačiau obligacijų savininkų kantrybė pasiteisino - rudenį jiems buvo leista konvertuoti turimas obligacijas į akcijas ir netgi iš to uždirbti. Skolų kapitalizavimas - vienas iš dažniausiai taikomų veiksmų, gelbėjant arti bankroto atsidūrusias įmones, tad tai, kad šis bandymas išsaugoti įmonę pavyko, bent jau smulkiųjų akcininkų atžvilgiu yra palanku. Be to, įmonės kreditoriai (su įmone susiję fiziniai ir juridiniai asmenys) pritarė 4 metų restruktūrizacijos procesui. Visgi vargu, ar tai leis įgyvendinti pakankamai utopišką planą - sėkmingai įvykdyti „Agrowill Group" akcijų IPO Varšuvoje.
6. Metų bandymas - privalomas "Lifosos" akcijų supirkimas
Rusijos mineralinių ir cheminių trąšų gamintoja „Eurochem" šių metų pradžioje oficialiai peržengė 95 proc. „Lifosos" akcijų paketo ribą ir paskelbė privalomą likusių akcijų supirkimą, kai už akciją mokama 47 litus. Deja, „Eurochem" bandymas pasinaudoti susidariusia jiems palankia padėtimi nepavyko, susivienijus smulkiesiems akcininkams ir apskundus supirkimo kainą teismui. Teismo procesai veikiausiai užsitęs kelerius metus, o kol kas, panašu, šiek tiek pirmauja smulkieji.
7. Metų pokyčiai - elektros energetikos ūkio reforma
2010 m. Lietuvos elektros sektorius sulaukė žymių pokyčių - „Lietuvos elektrinė" perduota „Lietuvos energijai", nuo pastarosios atskirtas elektros perdavimo veikloje naudojamas turtas ir perduotas naujai įsteigtai įmonei „Litgrid turtas AB", o Rytų skirstomieji tinklai ir VST jungiamos į „LESTO". Norisi atkreipti dėmesį, kad šios įmonės metų pradžioje menkai atskleidinėjo informaciją apie būsimus pokyčius smulkiesiems investuotojams, tačiau prie to, kaip metų pabaigoje išsamiai buvo pateikiama informacija, sunku prikibti. Šiuos elektros rinkos pokyčius smulkiesiems investuotojams suvokti išties yra sudėtinga, bet nors ir klystant, norisi sakyti, kad šįkart viskas yra kitaip ir kad tai turėtų būti tik į gera.
8. Metų plėtra - "Klaipėdos kartono" įsigijimas
„Grigiškės" sausio mėn. paskelbė apie „Klaipėdos kartono", gaminančio gofruotąjį kartoną ir jo produktus, įsigijimą. Pastaroji įmonė, daug investavusi į plėtrą, suprastėjus jos finansiniams rezultatams ir slegiant nemenkoms paskoloms, susidūrė su dideliais sunkumais. „Grigiškės" sumokėjo vos 545 tūkst. litų už šią įmonių grupę pardavėjui „Hanner" ir laidavo 10 mln. litų suma už „Klaipėdos kartono" finansinius įsipareigojimus (jie siekė daugiau nei 75 mln. litų). 2010 m. buvo labai sėkmingi Klaipėdos įmonei ir ji tapo pagrindiniu „Grigiškių" grupės augimo šaltiniu, tad labai naudingas „Grigiškėms" įsigijimas buvo atliktas pačiu laiku ir nebrangiai.
9. Metų pasiūlymas — oficialus siūlymas supirkti „Panevėžio statybos tresto" akcijas
„Panevėžio keliai" ir susiję asmenys pagaliau atliko savo prievolę, kilusią dar 2003 m., ir paskelbė oficialųjį siūlymą supirkti likusias „Panevėžio statybos tresto" akcijas, mokant už vieną 4,45 lito. Aplinkybės oficialaus siūlymo metu buvo labai palankios - biržoje akcijos kilo, tad šis siūlymas visiškai nesulaukė investuotojų dėmesio ir „Panevėžio keliai" turėjo likti laimingi neišleidę nė vieno lito. Vertybinių popierių komisija taip pat šioje istorijoje turėjo likti patenkinta, kad sugebėjo išreikalauti didesnės oficialaus siūlymo kainos.
10. Tylusis pasitraukimas - "Pramprojekto" akcijų išbraukimas iš biržos sąrašų
Mažai kas atkreipė dėmesį, kad šiais metais iš biržos sąrašų dingo „Pramprojektas", o pats oficialus siūlymas, siekiant išbraukti „Pramprojekto" akcijas iš prekybos reguliuojamoje biržoje, buvo atliktas nepalankiomis smulkiesiems akcininkams sąlygomis - už vieną akciją buvo pasiūlyta vos už 1,57 lito. Pagal 2010 m. I ketv. finansinę atskaitomybę, įmonės vienos akcijos buhalterinė vertė siekė 4,47 lito, o vienai akcijai tenkantis likvidus trumpalaikis finansinis turtas sudarė 3,5 lito. Pagrindiniams įmonės savininkams akcijas pardavė tik 0,49 proc. akcijų turėję įmonės savininkai (siūlymas galiojo 10,42 proc. akcijų turintiems akcininkams), tad likusiems akcininkams nebent lieka laukti, kada įmonė išmokės dividendus.
Paruošė Tadas Povilauskas, AB banko „Finasta" analitikas