Sunku pasakyti, kuo buvo pagrįsta vakarykštė prekyba JAV rinkoje - plataus masto tyrimu dėl prekybos pasinaudojus vidine informacija, B. Obamos pareiškimų ar „Fitch" reitingų agentūros komentarų, o gal tiesiog kiek perkaitusios akcijų rinkos - tačiau indeksų kreivės nesugebėjo išlaikyti teigiamų prieaugių. Per paskutines penkias prekybos dienas ūgtelėję apie 5 proc., antradienį pagrindiniai šalies indeksai S&P 500 ir DOW JONES galiausiai liko beveik nepakitę. Šiandien prekyba akcijomis daugumoje pasaulio rinkų pasižymės labiau korekcinėmis nuotaikomis.
Negatyvios nuotaikos, be abejo, pirmiausia stebimos Azijos rinkose. Daugumoje rinkų akcijų indeksai yra smukę 0,5-1 proc., o didžiausi svyravimai, kaip jau tapo įprasta, fiksuojami Kinijos akcijų biržose - Honkongo HANG SENG indekso kreivė 9 val. Lietuvos laiku buvo sumenkusi net 1,47 proc. Kiek kitokia situacija stebima Japonijos biržoje. Čia dėl pingančios jenos akcijų kainos pasiekė septynių mėnesių aukštumas. Tiesa, ne itin džiugios makroekonominės prognozės vargu ar leis fiksuoti tolesnius kainų prieaugius.
Rytinė prekyba Senajame žemyne optimizmu nepasižymės. Prognozuojama, jog prekybos diena prasidės apytiksliais 0,5-0,6 proc. indeksų nuosmukiais. Tai didele dalimi įtakojo neužtikrinta vakarykštė prekyba JAV rinkose bei atidžiais stebimos vidinės ES, ypač Airijos, problemos. Vakar pastarojoje šalyje buvo pradėtas 2011 metų biudžeto tvirtinimas, o nuo jo sėkmės didele dalimi priklauso tolesnis veiksmų planas ne tik šios šalies ekonomikoje, bet ir visoje bendrijoje. Jei nuotaikos dienos eigoje nepasikeis, teigiamų tendencijų neišvysime ir prekyboje JAV biržose.
Antradienį, kaip ir buvo laukta, Baltijos biržose akcijų kainos neįgavo vieningos krypties: brangusių-pigusių pozicijų skaičius buvo apylygis, Vilniaus indeksas OMXV ūgtelėjo 0,2 proc., o Talino OMXT ir likvidžiausių dešimties Baltijos biržų bendrovių OMXB10 indeksai smuktelėjo po 0,2 proc. Tačiau, Vilniuje išaugęs investuotojų aktyvumas, sudarytų sandorių skaičių ir apyvartą, palyginus su pirmadienine prekybos sesija, padidino dvigubai. Nusekus bendrovių naujienų srautui, rinkos dalyvių žvilgsniai nukrypo į pastaruoju metu kiek primirštą bankinį sektorių. Šiuo metu didžiausia investuotojų lūkesčių kurstytoja yra planuojama 356,6 mln. litų nominalios vertės dydžio banko „Snoras" akcijų emisija, kurios išleidimui turėtų pritarti gruodžio 21 dieną šaukiamas neeilinis visuotinis banko akcininkų susirinkimas. Rinkoje iškylantys dalyvių pasvarstymai, kad šios emisijos metu bankas gali susilaukti naujo stambaus investuotojo, skatina aktyvius pirkėjų veiksmus, o tai teigiamai įtakoja banko akcijų kainą biržoje - vakar jos pašoko net 5 proc., o bendras 3 paskutinių savaičių prieaugis sudaro 28 proc. Pastaruoju metu vietoje trypčiojusios Ūkio banko akcijos taipogi nestokojo pirkėjų dėmesio, su generavo didžiausią apyvartą tarp Baltijos šalių akcijų (110 tūkst. eurų), o jų kaina kilo 2,3 proc. Tuo tarpu Šiaulių banko akcijos kol kas išliko nuošalyje su palyginus menka apyvarta ir nuliniu kainos pokyčiu. Matyt potencialūs pirkėjai įvertino pastaruoju metu įvykdytus susijusių asmenų pardavimus ir neskubėjo kelti kainos.
Biržai pranešus, kad gruodžio 13 d. dėl visuotinio akcininkų susirinkimo (kurio metu bus sprendžiama dėl susijungimo su VST į naują bendrovę LESTO) bus stabdoma prekyba „Rytų skirstomųjų tinklų" akcijomis, į pardavėjų gretas aktyviau įsijungė užsienio investuotojai. To pasekmėje pamatėme išaugusią apyvartą ir 1,3 proc. smukusią kainą. Artimiausiu metu pasiūla iš pardavėjų, siekiančių išvengti lėšų įšaldymo, pusės turėtų sustiprėti dar labiau, todėl lauktume tolimesnio skirstomųjų tinklų bendrovės kainos susilpnėjimo. Vakar vakare per Vilniaus biržos informacinę sistemą buvo pranešta, kad susiję asmenys atnaujino „Aprangos" akcijų supirkimą. Ši naujiena neturėtų praslysti pro investuotojų ausis. Pastaruoju metu pastebima tendencija, kad bendrovės akcijų kaina yra linkusi atsispirti bendroms korekcinėms nuotaikoms biržose, nepaisant ypač aukštų santykinių pelningumo rodiklių, kai kurių investuotojų akyse vis labiau įgyja gynybinės pozicijos įvaizdį. Artimiausioje ateityje staigesnio šios akcijos augimo nelauktume, tačiau žymesnį nuosmukį galėtų iššaukti nebent tik aktyvūs stambaus užsienio pardavėjo veiksmai.
Negatyvios nuotaikos, be abejo, pirmiausia stebimos Azijos rinkose. Daugumoje rinkų akcijų indeksai yra smukę 0,5-1 proc., o didžiausi svyravimai, kaip jau tapo įprasta, fiksuojami Kinijos akcijų biržose - Honkongo HANG SENG indekso kreivė 9 val. Lietuvos laiku buvo sumenkusi net 1,47 proc. Kiek kitokia situacija stebima Japonijos biržoje. Čia dėl pingančios jenos akcijų kainos pasiekė septynių mėnesių aukštumas. Tiesa, ne itin džiugios makroekonominės prognozės vargu ar leis fiksuoti tolesnius kainų prieaugius.
Rytinė prekyba Senajame žemyne optimizmu nepasižymės. Prognozuojama, jog prekybos diena prasidės apytiksliais 0,5-0,6 proc. indeksų nuosmukiais. Tai didele dalimi įtakojo neužtikrinta vakarykštė prekyba JAV rinkose bei atidžiais stebimos vidinės ES, ypač Airijos, problemos. Vakar pastarojoje šalyje buvo pradėtas 2011 metų biudžeto tvirtinimas, o nuo jo sėkmės didele dalimi priklauso tolesnis veiksmų planas ne tik šios šalies ekonomikoje, bet ir visoje bendrijoje. Jei nuotaikos dienos eigoje nepasikeis, teigiamų tendencijų neišvysime ir prekyboje JAV biržose.
Antradienį, kaip ir buvo laukta, Baltijos biržose akcijų kainos neįgavo vieningos krypties: brangusių-pigusių pozicijų skaičius buvo apylygis, Vilniaus indeksas OMXV ūgtelėjo 0,2 proc., o Talino OMXT ir likvidžiausių dešimties Baltijos biržų bendrovių OMXB10 indeksai smuktelėjo po 0,2 proc. Tačiau, Vilniuje išaugęs investuotojų aktyvumas, sudarytų sandorių skaičių ir apyvartą, palyginus su pirmadienine prekybos sesija, padidino dvigubai. Nusekus bendrovių naujienų srautui, rinkos dalyvių žvilgsniai nukrypo į pastaruoju metu kiek primirštą bankinį sektorių. Šiuo metu didžiausia investuotojų lūkesčių kurstytoja yra planuojama 356,6 mln. litų nominalios vertės dydžio banko „Snoras" akcijų emisija, kurios išleidimui turėtų pritarti gruodžio 21 dieną šaukiamas neeilinis visuotinis banko akcininkų susirinkimas. Rinkoje iškylantys dalyvių pasvarstymai, kad šios emisijos metu bankas gali susilaukti naujo stambaus investuotojo, skatina aktyvius pirkėjų veiksmus, o tai teigiamai įtakoja banko akcijų kainą biržoje - vakar jos pašoko net 5 proc., o bendras 3 paskutinių savaičių prieaugis sudaro 28 proc. Pastaruoju metu vietoje trypčiojusios Ūkio banko akcijos taipogi nestokojo pirkėjų dėmesio, su generavo didžiausią apyvartą tarp Baltijos šalių akcijų (110 tūkst. eurų), o jų kaina kilo 2,3 proc. Tuo tarpu Šiaulių banko akcijos kol kas išliko nuošalyje su palyginus menka apyvarta ir nuliniu kainos pokyčiu. Matyt potencialūs pirkėjai įvertino pastaruoju metu įvykdytus susijusių asmenų pardavimus ir neskubėjo kelti kainos.
Biržai pranešus, kad gruodžio 13 d. dėl visuotinio akcininkų susirinkimo (kurio metu bus sprendžiama dėl susijungimo su VST į naują bendrovę LESTO) bus stabdoma prekyba „Rytų skirstomųjų tinklų" akcijomis, į pardavėjų gretas aktyviau įsijungė užsienio investuotojai. To pasekmėje pamatėme išaugusią apyvartą ir 1,3 proc. smukusią kainą. Artimiausiu metu pasiūla iš pardavėjų, siekiančių išvengti lėšų įšaldymo, pusės turėtų sustiprėti dar labiau, todėl lauktume tolimesnio skirstomųjų tinklų bendrovės kainos susilpnėjimo. Vakar vakare per Vilniaus biržos informacinę sistemą buvo pranešta, kad susiję asmenys atnaujino „Aprangos" akcijų supirkimą. Ši naujiena neturėtų praslysti pro investuotojų ausis. Pastaruoju metu pastebima tendencija, kad bendrovės akcijų kaina yra linkusi atsispirti bendroms korekcinėms nuotaikoms biržose, nepaisant ypač aukštų santykinių pelningumo rodiklių, kai kurių investuotojų akyse vis labiau įgyja gynybinės pozicijos įvaizdį. Artimiausioje ateityje staigesnio šios akcijos augimo nelauktume, tačiau žymesnį nuosmukį galėtų iššaukti nebent tik aktyvūs stambaus užsienio pardavėjo veiksmai.