versija spausdinimui
(2)
Ispanijos bankai kitais metais norėdami pasiskolinti 85 mlrd. eurų, kad refinansuotų savo turimas skolas, gali turėti rimtų problemų, nes dėl išaugusio nerimo padidėjo skolinimosi kaštai, perspėja analitikai.
„Rinkoje šiuo metu labai stipriai padidėjo nerimas, kad tiek Portugalijos, tiek Ispanijos bei Italijos laukia toks pats likimas, kuris nesenai ištiko Airiją, ir su kuriuo prieš tai susidūrė Graikija“ – pareiškė investicinės kompanijos Royal London Asset Management atstovas Andrea Williams.
Didėja nuogąstavimai, kad Ispanijai nepavyks tinkamai sumažinti savo trečio pagal dydį visoje euro zonoje biudžeto deficito, todėl padidėjo ir šios šalies bankų skolinimosi kaina.
Vidutinė palūkanų norma, kurią norėtų gauti investuotojai už perkamas Ispanijos bankų išleidžiamas obligacijas eurais, vien per lapkritį padidėjo 117 bazinių punktų iki 361 bazinio punkto. Tai absoliučiai didžiausias šio rodiklio augimas per vieną mėnesį. Tuo tarpu vakarykštės prekybos metu Ispanijos dešimties metų trukmės valstybinės obligacijos atpigo labiausiai nuo pat euro įvedimo.
„Šiuo metu stabilizavimo fonde nėra tiek pinigų, kurie būtų reikalingi, jeigu ir Ispanijai prireiktų finansinės pagalbos. Ispanija - tai tikrai nėra Portugalija ar Airija.“ – primena žinomas ekonomistas Nouriel Roubini.
Analitikai neabejoja, kad Europos Centrinis bankas turės ir vėl imti aktyviai supirkinėti probleminių euro zonos šalių (tarp jų ir Ispanijos) obligacijas, kurias intensyviai išparduota investuotojai ir tuo pačiu didėja šių obligacijų pelningumas.
Šiandieninės prekybos metu Ispanijos akcijų rinkos pagrindinis indeksas IBEX faktiškai nėra pakeitęs savo vertės, na o nuo šių metų pradžios jo vertė jau spėjo kristi daugiau nei penktadaliu.
„Rinkoje šiuo metu labai stipriai padidėjo nerimas, kad tiek Portugalijos, tiek Ispanijos bei Italijos laukia toks pats likimas, kuris nesenai ištiko Airiją, ir su kuriuo prieš tai susidūrė Graikija“ – pareiškė investicinės kompanijos Royal London Asset Management atstovas Andrea Williams.
Didėja nuogąstavimai, kad Ispanijai nepavyks tinkamai sumažinti savo trečio pagal dydį visoje euro zonoje biudžeto deficito, todėl padidėjo ir šios šalies bankų skolinimosi kaina.
Vidutinė palūkanų norma, kurią norėtų gauti investuotojai už perkamas Ispanijos bankų išleidžiamas obligacijas eurais, vien per lapkritį padidėjo 117 bazinių punktų iki 361 bazinio punkto. Tai absoliučiai didžiausias šio rodiklio augimas per vieną mėnesį. Tuo tarpu vakarykštės prekybos metu Ispanijos dešimties metų trukmės valstybinės obligacijos atpigo labiausiai nuo pat euro įvedimo.
„Šiuo metu stabilizavimo fonde nėra tiek pinigų, kurie būtų reikalingi, jeigu ir Ispanijai prireiktų finansinės pagalbos. Ispanija - tai tikrai nėra Portugalija ar Airija.“ – primena žinomas ekonomistas Nouriel Roubini.
Analitikai neabejoja, kad Europos Centrinis bankas turės ir vėl imti aktyviai supirkinėti probleminių euro zonos šalių (tarp jų ir Ispanijos) obligacijas, kurias intensyviai išparduota investuotojai ir tuo pačiu didėja šių obligacijų pelningumas.
Šiandieninės prekybos metu Ispanijos akcijų rinkos pagrindinis indeksas IBEX faktiškai nėra pakeitęs savo vertės, na o nuo šių metų pradžios jo vertė jau spėjo kristi daugiau nei penktadaliu.