versija spausdinimui
(0)
Penktadienį JAV pranešus, jog liepos mėnesį didmeninių atsargos išaugo daugiausiai per dvejus metus, DJIA ir S&P 500 indeksai ūgtelėjo 0,5 proc. Tai buvo jau septintoji teigiama prekybos sesija per aštuonias darbo dienas, tačiau augimas rinkose yra paremtas itin žemomis prekybos apyvartomis, todėl kol kas išlieka itin trapus. Šią savaitę JAV skelbs rugpjūčio mėnesio mažmenininkų rezultatus, verslo optimizmo rodiklius bei infliacijos duomenis. Rinkos analitikai tikisi geresnių nei praėjusio laikotarpio rezultatų. Jei rinkos nenusivils pranešimais, tikėtina, jog akcijų kainų augimas užsitęs.
Praėjusią savaitę finansinio sektoriaus atstovai nekantriai laukė bankų priežiūros Bazelio komiteto sprendimo dėl bankų kapitalo reikalavimo, kuris buvo paskelbtas sekmadienį. Pranešta, jog daugiau nei dukart padidintas nuosavo kapitalo reikalavimas (iki 7 proc. įskaitant 2,5 proc. amortizacinį buferį) privalo būti įgyvendintas iki 2019, kai kuriais atvejais ir vėliau. Taip pat naujai apibrėžtas ir sugriežtintas banko rizikų valdymas, bei informuota, jog esant nepakankamam bankų kapitalui, draudžiamas bet koks dividendų išmokėjimas ar darbuotojų papildomas skatinimas premijomis. To pasekmėje šiandien didelio dėmesio rinkose susilauks bankinio sektoriaus akcijos. Nuotaikos investuotojų tarpe turėtų būti nevienareikšmiškos, nes, vieną vertus, kompanijos bus priverstos daugiau kapitalo laikyti rezervuose, kita vertus, tam yra duotas ilgas pereinamasis laikotarpis, per kurį bendrovės be turėtų sustiprinti savo kapitalą. Europos akcijų rinkų ateities sandoriai rodo, jog pagrindiniai senojo žemyno indeksai turėtų kilti apie 1 proc., (9.30 val. Lietuvos laiku).
Kinija pranešė, jog šalyje pramonės gamyba per praėjusį mėnesį išaugo daugiau nei buvo analitikų tikėtasi. Ši naujiena, o taip pat pranešimai iš JAV bei Šveicarijos šįryt pakėlė Azijos indeksus 0,9 proc. (9.30 val. Lietuvos laiku).
Penktadienį Baltijos šalių akcijų rinkos optimizmo nestokojo. Nepaisant prieštaringų nuotaikų pagrindinėse Europos prekybinėse aikštelėse, Vilniaus biržos indeksas OMXV padidėjo 0,6 proc. Talino OMXT ūgtelėjo 0,2 proc. ir tik Rygos biržoje, išsiskiriančioje žemesniu likvidumu, kainos judėjo žemyn, o OMXR nusmuko 0,9 proc.
Pastaruoju metu rinkos dalyvius vis pasiekia neblogos vienokio ar kitokio pobūdžio naujienos, kurios ne tik skatina investuotojų pasitikėjimą, bet ir privilioja naujų lėšų į rinką. Tiesa, kol kas šios lėšos yra daugiausiai vietinės kilmės, tačiau po truputį rinkoje matome aktyvėjančius ir institucinius investuotojus iš užsienio (pavyzdžiui Lietuvos dujių, Sanito, Tallink Grupp akcijų pozicijose). Tuo tarpu vietos investuotojai kol kas daugiausiai koncentruojasi ties didesnius svyravimus demonstruojančiomis akcijomis, tokiomis kaip Snaigė, Panevėžio statybos trestas, Apranga, Invalda ir pan.
Šios savaitės pradžioje lauktume tolimesnio akcijų kilimo, kuriam daugiausiai įtakos turės naujų lėšų srautas į rinką, teigiamas pagrindinių pasaulio rinkų fonas bei vis stiprėjantis investuotojų tikėjimas, kad Baltijos šalių ekonomikos vis tvirčiau žengia atsigavimo keliu.
Praėjusią savaitę finansinio sektoriaus atstovai nekantriai laukė bankų priežiūros Bazelio komiteto sprendimo dėl bankų kapitalo reikalavimo, kuris buvo paskelbtas sekmadienį. Pranešta, jog daugiau nei dukart padidintas nuosavo kapitalo reikalavimas (iki 7 proc. įskaitant 2,5 proc. amortizacinį buferį) privalo būti įgyvendintas iki 2019, kai kuriais atvejais ir vėliau. Taip pat naujai apibrėžtas ir sugriežtintas banko rizikų valdymas, bei informuota, jog esant nepakankamam bankų kapitalui, draudžiamas bet koks dividendų išmokėjimas ar darbuotojų papildomas skatinimas premijomis. To pasekmėje šiandien didelio dėmesio rinkose susilauks bankinio sektoriaus akcijos. Nuotaikos investuotojų tarpe turėtų būti nevienareikšmiškos, nes, vieną vertus, kompanijos bus priverstos daugiau kapitalo laikyti rezervuose, kita vertus, tam yra duotas ilgas pereinamasis laikotarpis, per kurį bendrovės be turėtų sustiprinti savo kapitalą. Europos akcijų rinkų ateities sandoriai rodo, jog pagrindiniai senojo žemyno indeksai turėtų kilti apie 1 proc., (9.30 val. Lietuvos laiku).
Kinija pranešė, jog šalyje pramonės gamyba per praėjusį mėnesį išaugo daugiau nei buvo analitikų tikėtasi. Ši naujiena, o taip pat pranešimai iš JAV bei Šveicarijos šįryt pakėlė Azijos indeksus 0,9 proc. (9.30 val. Lietuvos laiku).
Penktadienį Baltijos šalių akcijų rinkos optimizmo nestokojo. Nepaisant prieštaringų nuotaikų pagrindinėse Europos prekybinėse aikštelėse, Vilniaus biržos indeksas OMXV padidėjo 0,6 proc. Talino OMXT ūgtelėjo 0,2 proc. ir tik Rygos biržoje, išsiskiriančioje žemesniu likvidumu, kainos judėjo žemyn, o OMXR nusmuko 0,9 proc.
Pastaruoju metu rinkos dalyvius vis pasiekia neblogos vienokio ar kitokio pobūdžio naujienos, kurios ne tik skatina investuotojų pasitikėjimą, bet ir privilioja naujų lėšų į rinką. Tiesa, kol kas šios lėšos yra daugiausiai vietinės kilmės, tačiau po truputį rinkoje matome aktyvėjančius ir institucinius investuotojus iš užsienio (pavyzdžiui Lietuvos dujių, Sanito, Tallink Grupp akcijų pozicijose). Tuo tarpu vietos investuotojai kol kas daugiausiai koncentruojasi ties didesnius svyravimus demonstruojančiomis akcijomis, tokiomis kaip Snaigė, Panevėžio statybos trestas, Apranga, Invalda ir pan.
Šios savaitės pradžioje lauktume tolimesnio akcijų kilimo, kuriam daugiausiai įtakos turės naujų lėšų srautas į rinką, teigiamas pagrindinių pasaulio rinkų fonas bei vis stiprėjantis investuotojų tikėjimas, kad Baltijos šalių ekonomikos vis tvirčiau žengia atsigavimo keliu.