versija spausdinimui
(3)
Labiausiai pasaulyje išsivysčiusiose šalyse, kuriose nuo 1960 metų nuolat didėjo išlaidavimas, dėl 2008 metais kilusios finansinės krizės, rekordiškai šoktelėjo jų turimos skolos ir šios šalys turi mažai galimybių manevruoti, šiandien perspėjo Tarptautinis Valiutos fondas.
Nepaisant rimtų perspėjimų ir gan prastų perspektyvų, susijusių su turtingiausiomis pasaulio šalimis, t.y. jų laukia ilgi metai diržų veržimosi, minimo fondo atstovai atkreipia dėmesį, kad rizika, susijusi su labiausiai įsiskolinusių Europos šalių nemokumu, tokių kaip pavyzdžiui Graikija, Airija bei Portugalija, buvo gerokai pervertinta.
Tarptautinio Valiutos fondo specialistai padarė išvadą, kad valstybės skola kaip amortizatorius ūgteli blogais laikais, tačiau sparčiai nemažėja ir gerais laikais. Minimo fondo atstovai savo atliktame tyrime pažymi, kad turtingosios šalys, dėl savo gyventojų amžiaus, t.y. jų spartaus senėjimo, patirs didesnius finansinius sunkumus. Tačiau jie taip pat perspėjo, kad šią problemą nereikėtų spręsti itin sparčiai ir drastiškomis priemonėmis.
„Reikėtų koreguoti biudžetą, tačiau ta korekcija neturi būti labai staigi. Reikėtų mažinti valdžios dydį, tačiau nepanaikinant jos svarbaus vaidmens susijusio su pagrindinių paslaugų teikimu, ypač siekiant išlaikyti vienodas sąlygas, t.y. suteikiant galimybes visiems asmenims ir neatsižvelgiant į jų gimimo metus“ – teigiama Tarptautinio Valiutos Fondo specialistų paruoštame tyrime.
„Dabartinė aplinka susijusi su mažomis palūkanų normomis, kurios padeda G7 grupės šalyse kontroliuoti skolų grąžinimą, nepaisant didėjančių skolų ir biudžeto deficito, suteikia galimybę per tam tikrą laikotarpį nustatyti reguliavimo procesą“ – atkreipia dėmesį minėtame pranešime.
Tarptautinio Valiutos Fondo specialistai pažymi, kad šalys yra skirtingose padėtyse norėdamos pasiekti priimtiną biudžeto deficito lygį. Tokios šalys kaip Australija, Danija, Pietų Korėja, Naujoji Zelandija bei Norvegija, gali skolintis daugiau, tuo tarpu kai kurios šalys Pietų Europoje bei Japonija, turi mažai galimybių dar labiau didinti ir taip milžiniškas savo skolas, todėl joms reikia mažinti savo išlaidas, o tai labai skiriasi nuo jų istorinės patirties.
Nerimą kelianti išvada yra ta, kad rinkos baiminasi dėl neigiamų ekonominių sukrėtimų, kurie gali padidinti palūkanų normas, o tai savo ruoštu esančias tvarioje situacijoje šalis gali nustumti į netvarumo padėtį, teigia Tarptautinio Valiutos Fondo specialistai.
Jie taip pat savo tyrime padarė išvadą, kad įsipareigojimų neįvykdymas būtų nereikalingas, yra nepageidaujamas ir mažai tikėtinas, nes šalys paskelbdamos apie savo nemokumą negautų daug naudos, nes struktūrinis deficitas, o ne palūkanų mokėjimas, yra esminė problema.
Istoriškai, šalys paskelbdavo apie nemokumą ne todėl, kad tai buvo strategija atsikratyti skolų, bet todėl, kad jos atsidurdavo refinansavimo krizės įkarštyje.
Nepaisant rimtų perspėjimų ir gan prastų perspektyvų, susijusių su turtingiausiomis pasaulio šalimis, t.y. jų laukia ilgi metai diržų veržimosi, minimo fondo atstovai atkreipia dėmesį, kad rizika, susijusi su labiausiai įsiskolinusių Europos šalių nemokumu, tokių kaip pavyzdžiui Graikija, Airija bei Portugalija, buvo gerokai pervertinta.
Tarptautinio Valiutos fondo specialistai padarė išvadą, kad valstybės skola kaip amortizatorius ūgteli blogais laikais, tačiau sparčiai nemažėja ir gerais laikais. Minimo fondo atstovai savo atliktame tyrime pažymi, kad turtingosios šalys, dėl savo gyventojų amžiaus, t.y. jų spartaus senėjimo, patirs didesnius finansinius sunkumus. Tačiau jie taip pat perspėjo, kad šią problemą nereikėtų spręsti itin sparčiai ir drastiškomis priemonėmis.
„Reikėtų koreguoti biudžetą, tačiau ta korekcija neturi būti labai staigi. Reikėtų mažinti valdžios dydį, tačiau nepanaikinant jos svarbaus vaidmens susijusio su pagrindinių paslaugų teikimu, ypač siekiant išlaikyti vienodas sąlygas, t.y. suteikiant galimybes visiems asmenims ir neatsižvelgiant į jų gimimo metus“ – teigiama Tarptautinio Valiutos Fondo specialistų paruoštame tyrime.
„Dabartinė aplinka susijusi su mažomis palūkanų normomis, kurios padeda G7 grupės šalyse kontroliuoti skolų grąžinimą, nepaisant didėjančių skolų ir biudžeto deficito, suteikia galimybę per tam tikrą laikotarpį nustatyti reguliavimo procesą“ – atkreipia dėmesį minėtame pranešime.
Tarptautinio Valiutos Fondo specialistai pažymi, kad šalys yra skirtingose padėtyse norėdamos pasiekti priimtiną biudžeto deficito lygį. Tokios šalys kaip Australija, Danija, Pietų Korėja, Naujoji Zelandija bei Norvegija, gali skolintis daugiau, tuo tarpu kai kurios šalys Pietų Europoje bei Japonija, turi mažai galimybių dar labiau didinti ir taip milžiniškas savo skolas, todėl joms reikia mažinti savo išlaidas, o tai labai skiriasi nuo jų istorinės patirties.
Nerimą kelianti išvada yra ta, kad rinkos baiminasi dėl neigiamų ekonominių sukrėtimų, kurie gali padidinti palūkanų normas, o tai savo ruoštu esančias tvarioje situacijoje šalis gali nustumti į netvarumo padėtį, teigia Tarptautinio Valiutos Fondo specialistai.
Jie taip pat savo tyrime padarė išvadą, kad įsipareigojimų neįvykdymas būtų nereikalingas, yra nepageidaujamas ir mažai tikėtinas, nes šalys paskelbdamos apie savo nemokumą negautų daug naudos, nes struktūrinis deficitas, o ne palūkanų mokėjimas, yra esminė problema.
Istoriškai, šalys paskelbdavo apie nemokumą ne todėl, kad tai buvo strategija atsikratyti skolų, bet todėl, kad jos atsidurdavo refinansavimo krizės įkarštyje.
