Kinai keičia savo rezervų struktūrą

» Verslo ir rinkų naujienos
Autorius: traders.lt Data: 2010-08-19 13:29 Komentarai: (1)
Per šiuos metus Kinijos valdžia savo rezervuose turėtų Pietų Korėjos valstybinių skolos vertybinių popierių kiekį padidino daugiau nei dvigubai. Na o tai tuo pačiu lėmė ilgiausiai per pastaruosius tris metus trunkantį Pietų Korėjos skolos vertybinių popierių kainų augimą.

Per pirmą šių metų pusmetį kinai turėtų Pietų Korėjos valstybinių obligacijų kiekį savo rezervuose padidino net 111 procentų iki 10,4 mlrd. dolerių.

Tai dar vienas įrodymas, kad Kinija, kurios turimi užsienio rezervai šiuo metu yra didžiausi pasaulyje, dabar intensyviai keičią savo turimų užsienio rezervų struktūrą. Pagrindinis Kinijos tikslas yra sumažinti turimų dolerinių ir eurinių rezervų kiekį ir jį pakeisti į kai kurių Azijos valiutų rezervus.

Per pirmą šių metų pusmetį Kinija savo turimų Amerikos valstybinių obligacijų kiekį savo rezervuose sumažino šešiais procentais iki 843,7 mlrd. dolerių, tuo tarpu per tą patį laikotarpį papildomai įsigijo Japonijos skolos vertybinių popierių už 20,1 mlrd. dolerių sumą.

Panašūs straipsniai:

(Kinija,ekonomika,finansai)

2026-07-23 » ECB palūkanos nepakeistos
2026-07-23 » Lietuvoje beveik sparčiausias naujų automobilių registracijos prieaugis
2026-07-22 » Lietuvoje degalai brango beveik labiausiai visoje ES
2026-07-22 » Rinkoje laukiama dviejų ECB palūkanų kėlimų
2026-07-22 » Dujų kainos Europoje pasiekė keturių mėnesių aukštumas
2026-07-21 » Stambiausio JAV banko vadovas dabar nepirktų nei Amerikos akcijų, nei obligacijų
2026-07-21 » Londono vertybinių popierių birža pristato LSE 24 - prekyba beveik be perstojo
2026-07-21 » Vokietijos investuotojų ir analitikų lūkesčiai pasiekė penkių mėnesių aukštumas
2026-07-20 » Mažmeniniai investuotojai nukentėjo dėl finansinio sverto
2026-07-17 » Gazprom akcijos rekordinėse žemumose

 
1.   Parašė siaures vejas   2010-08-19 17:18  

suprato, kad savame kieme lengviau valdyti- is US ar Europos issireikalauti turto uz skolas butu sunkiau, o stai aplink turbut niekas labai ir nepriestaraus. Juolab kad galima ir siauriniu kaimynu pagalbos paprasyti O tie ne karta istorijoje yra irode, kad moka uzimti pietines lygumas.

Tik proporcija vis dar islieka: 843 (US) vs 10 (Koreja), 20 (Japan). Galetu koks Vietnamas su Cambodia prasiskolint. Na ir rusams skola uz nafta- ideja nebloga. Kada nors turbut ir del koncesiju Sibiro platybese padiskutuos.