versija spausdinimui
(0)
Pirmadienį JAV investuotojų nuotaikos kiek pragiedrėjo prieš antradienį skelbtiną ir labai laukiamą šalies centrinio banko (FED) ataskaitą. Investuotojai tikisi, kad šįkart FED tonas bus kiek švelnesnis ir kad tai paskatins akcijas nors trumpam brangti.
Pirmadienį nesant svarbesnių ekonomikos duomenų, natūralu, kad investuotojai ėmė vertinti būsimą FED sprendimą dėl bazinės palūkanų normos. Tikimasi, kad bazinė palūkanų norma išliks nepakeista ir artima nuliui.
Bendrovė „Apple“ patvirtino, kad pasikeitė už „iPod“ padalinį atsakingas vadovas. Nors ši naujiena buvo gana plačiai diskutuojama žiniasklaidoje, bendrovės akcijos kaina beveik nepakito. Interneto pokalbių įmonė „Skype“ paskelbė ketinanti pradėti kotiruoti savo akcijas biržoje. Nuo „eBay“ bendrovės ji buvo atskirta praėjusių metų rugsėjį.
Iždo obligacijų kainos pakito nedaug investuotojams nesitikint didesnių pinigų politikos pokyčių po FED susirinkimo.
Vakarų Europa
Vakar augo 16 iš 18 Vakarų Europos indeksų. Tai iš dalies lėmė pasirodžiusios teigiamos ekonominės naujienos.
Euro zonos investuotojų pasitikėjimas rugpjūčio mėnesį pasiekė 2,5 metų aukštumas. Tai rodo Sentix instituto skaičiuojamas to paties pavadinimo indeksas, kuris padidėjo nuo liepą buvusių minus 1,3 iki 8,5. Gerėjo tiek dabartinių verslo sąlygų, tiek lūkesčių vertinimai.
Teigiamų naujienų sulaukta iš Vokietijos. Birželį antros pagal dydį pasaulio eksportuotojos eksportas augo daugiau nei tikėtasi, labiausiai prie to prisidėjo prekyba su Azijos šalimis. Palyginti su geguže, į užsienį išvežta 3,8 proc. daugiau, kai tikėtasi 1,5 proc. prieaugio. Metinis pokytis siekia 29 proc. Tai leido pagerinti prekybos balansą – per birželį perteklius išaugo 4,3 mlrd. eurų iki 14,1 mlrd. eurų. Būtent eksportas šiuo metu laikomas pagrindiniu ekonomikos varikliu.
Azija
Japonijos bankas po dvi dienas trukusio kasmėnesinio susitikimo paliko galioti 0,1 proc. bazinę palūkanų normą. Tokio sprendimo tikėjosi 16 iš 17 „Bloomberg News“ apklaustų ekonomistų. Tačiau pasigirsta vis daugiau nuogąstavimų, kad stiprėjanti jena ir silpstantys ekonomikos atsigavimo ženklai rodo, kad Japonijos ekonomikai reikia papildomo impulso.
Kinija šiandien ryte paskelbė liepos mėn. užsienio prekybos duomenis. Jos eksportas praėjusį mėn. išaugo 38,1 proc., o importo apimtys padidėjo 22,7 proc. per metus Eksporto rezultatas viršijo ekonomistų lūkesčius, nors metinis pokytis buvo mažesnis nei birželį, kai siekė 43,9 proc. Importo duomenys, priešingai, nuvylė rinkos dalyvių lūkesčius. Birželio mėn. metinis importo pokytis siekė 34,1 proc. Tokie užsienio prekybos rezultatai lėmė, kad užsienio prekybos perteklius liepos mėn. Kinijoje sudarė 28,7 mlrd. JAV dolerių ir buvo didžiausias nuo 2009 m. sausio mėn. Tai dar kartą paskatino svarstymus, kad Kinija turėtų toliau leisti stiprėti nacionalinei juanio valiutai. Be to, akivaizdu, kad pasaulinė Kinijos prekių paklausa išlieka stipri.
Baltijos šalys
Estija 2010 m. birželio mėn. eksportavo prekių už 652 mln. eurų, o importavo už 770 mln. eurų, arba atitinkamai 7 proc. ir 23 proc. daugiau nei praėjusių metų palyginamąjį mėn. Tiesa, lyginant su gegužės mėn. eksportas buvo 9,6 proc., o importas 3,8 proc. mažesnis. Atsižvelgiant į tai, kad praėjusių metų liepos mėn. eksportas buvo daug silpnesnis nei birželį, o šių metų liepos mėn. padėtis eksporto rinkose išliko stabili, galime laukti vėl išaugsiančio teigiamo metinio eksporto pokyčio liepos mėn. Užsienio prekybos deficitas sudarė 118 mln. eurų ir buvo aštuonis kartus didesnis nei prieš metus.
Lietuvoje 2010 m. birželio mėn. buvo eksportuota prekių už 4,6 mlrd. Lt (1,33 mlrd. eurų), o importuota prekių už 5 mlrd. Lt (1,45 mlrd. eurų). Eksporto apimčių metinis pokytis sudarė 35 proc., o importo 32 proc. Jeigu atmestume mineralinius produktus, Lietuvos eksportas per metus išaugo 29,9 proc. Mėnesinis eksporto pokytis siekė 7,4 proc., importo 8,7 proc. Per 2010 m. II ketv. eksporto apimtys buvo net 37 proc. didesnės nei 2009 m. II ketv. Tokie rodikliai yra labai džiuginantys ir parodantys, kad Lietuva sugeba pasinaudoti aktyvesnėmis eksporto rinkomis. Eksporto apimtys 2010 m. III ketv. turėtų dar augti, tad metinis eksporto apimčių pokytis ir toliau bus dviženklis.
Vidurio ir Rytų Europa
Pirmadienį Rusijos premjeras V. Putinas paskelbė, kad artimiausiu metu sprendimo atšaukti draudimą eksportuoti grūdus iš Rusijos tikėtis neverta. Primintina, kad dėl sausros, Rusijos vyriausybė priėmė sprendimą laikinai (nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 31 d.) uždrausti grūdų ir iš jų pagamintos produkcijos eksportą. Premjeras pažymėjo, kad šiais metais šalyje bus suvartota apie 78 mln. tonų grūdų, o derlius sieks apie 60-65 mln. tonas. Šiuo metu intervencijų fondą sudaro 9,5 mln. tonų grūdų ir 21 mln. tonų yra pereinamas likutis nuo 2009 m., taigi sprendimas pratęsti ar nutraukti grūdų eksporto draudimą bus priimamas gruodžio mėnesį, kai bus aišku, kiek derliaus yra surinkta, teigė Rusijos premjeras.
Lėtėjant infliacijai, Ukrainos centrinis bankas „Natsionalnyi Bank Ukrainy“ nuo 8,5 proc. iki 7,75 proc. sumažino bazinę palūkanų normą. Tai žemiausias lygis nuo 2004 m. birželio. Ukrainoje metinė infliacija mažėjo penktą mėnesį iš eilės ir liepą siekė 6,8 proc.
Čekijos nedarbo lygis liepą augo pirmą kartą per penkis mėnesius. Nedarbo lygis išaugo nuo 8,5 proc. iki 8,7 proc., o ankstesnius mėnesius jis mažėjo atsigaunant ekonomikai. Čekijos infliacijos lygis liepą (1,9 proc.) buvo didžiausias nuo 2009 m. kovo. Birželį jis siekė 1,2 proc. Manoma, kad tokia infliacija nepaskatins centrinio banko didinti bazinę palūkanų normą, nes ji vis dar mažesnė už tikslinę (2 proc.).
Reitingų agentūra „Fitch Ratings“ paliko nepakeistus Rumunijos skolinimosi reitingus: ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta – „BB+“, ilgalaikio skolinimosi vietos valiuta – „BBB-“. Agentūra pareiškė, kad nors šalis susiduria su rimtais iššūkiais, tačiau vyriausybės pademonstruotas ryžtas tvarkyti šalies finansų būklę leidžia tikėtis, kad šalis sugebės atkurti ekonomikos augimą ir stabilizuoti viešuosius finansus. Agentūra tikisi, kad biudžeto deficitas Rumunijoje 2010 m. sieks 7,3 proc. nuo BVP.
Žaliavos
Pirmadienį „WTI“ naftos ateities sandorių kaina „NYMEX“ biržoje pakilo, o sandoriai daugiausia buvo sudaromi nuo 81 iki 81,5 JAV dolerių už barelį. Naftos kainą į viršų kilti skatino pakankamai neblogos nuotaikos finansų rinkose, kurios leido išaugti ir daugumai akcijų indeksų. Artimiausias dvi dienas naftos rinkos dalyviai lauks pranešimų apie JAV atsargų pokyčius per praėjusią savaitę. Panašu, kad žaliavinės naftos atsargos turėjo kristi, bet daugiau nerimo kelia benzino atsargų ir naftos produktų suvartojimo pokyčių rezultatas. Beje, šiandien ryte pranešta, kad Kinijos žaliavinės naftos importo apimtys liepos mėn. siekė vidutiniškai 4,47 mln. barelių per dieną ir buvo 2 proc. mažesnės nei atitinkamą mėn. prieš metus ir net 14,9 proc. mažesnės nei birželio mėn., kai buvo pasiektas šalies naftos importuoto kiekio rekordas. Liepos mėn. importuoto kiekio sumažėjimo buvo laukiama, tačiau kritimo dydis turėjo kiek neigiamai nustebinti rinkos dalyvius. Naftos importo smukimą lemia Kinijos ekonomikos augimo lėtėjimas. Ši naujiena turės neigiamos įtakos naftos kainai šiandien.
Pirmadienį nesant svarbesnių ekonomikos duomenų, natūralu, kad investuotojai ėmė vertinti būsimą FED sprendimą dėl bazinės palūkanų normos. Tikimasi, kad bazinė palūkanų norma išliks nepakeista ir artima nuliui.
Bendrovė „Apple“ patvirtino, kad pasikeitė už „iPod“ padalinį atsakingas vadovas. Nors ši naujiena buvo gana plačiai diskutuojama žiniasklaidoje, bendrovės akcijos kaina beveik nepakito. Interneto pokalbių įmonė „Skype“ paskelbė ketinanti pradėti kotiruoti savo akcijas biržoje. Nuo „eBay“ bendrovės ji buvo atskirta praėjusių metų rugsėjį.
Iždo obligacijų kainos pakito nedaug investuotojams nesitikint didesnių pinigų politikos pokyčių po FED susirinkimo.
Vakarų Europa
Vakar augo 16 iš 18 Vakarų Europos indeksų. Tai iš dalies lėmė pasirodžiusios teigiamos ekonominės naujienos.
Euro zonos investuotojų pasitikėjimas rugpjūčio mėnesį pasiekė 2,5 metų aukštumas. Tai rodo Sentix instituto skaičiuojamas to paties pavadinimo indeksas, kuris padidėjo nuo liepą buvusių minus 1,3 iki 8,5. Gerėjo tiek dabartinių verslo sąlygų, tiek lūkesčių vertinimai.
Teigiamų naujienų sulaukta iš Vokietijos. Birželį antros pagal dydį pasaulio eksportuotojos eksportas augo daugiau nei tikėtasi, labiausiai prie to prisidėjo prekyba su Azijos šalimis. Palyginti su geguže, į užsienį išvežta 3,8 proc. daugiau, kai tikėtasi 1,5 proc. prieaugio. Metinis pokytis siekia 29 proc. Tai leido pagerinti prekybos balansą – per birželį perteklius išaugo 4,3 mlrd. eurų iki 14,1 mlrd. eurų. Būtent eksportas šiuo metu laikomas pagrindiniu ekonomikos varikliu.
Azija
Japonijos bankas po dvi dienas trukusio kasmėnesinio susitikimo paliko galioti 0,1 proc. bazinę palūkanų normą. Tokio sprendimo tikėjosi 16 iš 17 „Bloomberg News“ apklaustų ekonomistų. Tačiau pasigirsta vis daugiau nuogąstavimų, kad stiprėjanti jena ir silpstantys ekonomikos atsigavimo ženklai rodo, kad Japonijos ekonomikai reikia papildomo impulso.
Kinija šiandien ryte paskelbė liepos mėn. užsienio prekybos duomenis. Jos eksportas praėjusį mėn. išaugo 38,1 proc., o importo apimtys padidėjo 22,7 proc. per metus Eksporto rezultatas viršijo ekonomistų lūkesčius, nors metinis pokytis buvo mažesnis nei birželį, kai siekė 43,9 proc. Importo duomenys, priešingai, nuvylė rinkos dalyvių lūkesčius. Birželio mėn. metinis importo pokytis siekė 34,1 proc. Tokie užsienio prekybos rezultatai lėmė, kad užsienio prekybos perteklius liepos mėn. Kinijoje sudarė 28,7 mlrd. JAV dolerių ir buvo didžiausias nuo 2009 m. sausio mėn. Tai dar kartą paskatino svarstymus, kad Kinija turėtų toliau leisti stiprėti nacionalinei juanio valiutai. Be to, akivaizdu, kad pasaulinė Kinijos prekių paklausa išlieka stipri.
Baltijos šalys
Estija 2010 m. birželio mėn. eksportavo prekių už 652 mln. eurų, o importavo už 770 mln. eurų, arba atitinkamai 7 proc. ir 23 proc. daugiau nei praėjusių metų palyginamąjį mėn. Tiesa, lyginant su gegužės mėn. eksportas buvo 9,6 proc., o importas 3,8 proc. mažesnis. Atsižvelgiant į tai, kad praėjusių metų liepos mėn. eksportas buvo daug silpnesnis nei birželį, o šių metų liepos mėn. padėtis eksporto rinkose išliko stabili, galime laukti vėl išaugsiančio teigiamo metinio eksporto pokyčio liepos mėn. Užsienio prekybos deficitas sudarė 118 mln. eurų ir buvo aštuonis kartus didesnis nei prieš metus.
Lietuvoje 2010 m. birželio mėn. buvo eksportuota prekių už 4,6 mlrd. Lt (1,33 mlrd. eurų), o importuota prekių už 5 mlrd. Lt (1,45 mlrd. eurų). Eksporto apimčių metinis pokytis sudarė 35 proc., o importo 32 proc. Jeigu atmestume mineralinius produktus, Lietuvos eksportas per metus išaugo 29,9 proc. Mėnesinis eksporto pokytis siekė 7,4 proc., importo 8,7 proc. Per 2010 m. II ketv. eksporto apimtys buvo net 37 proc. didesnės nei 2009 m. II ketv. Tokie rodikliai yra labai džiuginantys ir parodantys, kad Lietuva sugeba pasinaudoti aktyvesnėmis eksporto rinkomis. Eksporto apimtys 2010 m. III ketv. turėtų dar augti, tad metinis eksporto apimčių pokytis ir toliau bus dviženklis.
Vidurio ir Rytų Europa
Pirmadienį Rusijos premjeras V. Putinas paskelbė, kad artimiausiu metu sprendimo atšaukti draudimą eksportuoti grūdus iš Rusijos tikėtis neverta. Primintina, kad dėl sausros, Rusijos vyriausybė priėmė sprendimą laikinai (nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 31 d.) uždrausti grūdų ir iš jų pagamintos produkcijos eksportą. Premjeras pažymėjo, kad šiais metais šalyje bus suvartota apie 78 mln. tonų grūdų, o derlius sieks apie 60-65 mln. tonas. Šiuo metu intervencijų fondą sudaro 9,5 mln. tonų grūdų ir 21 mln. tonų yra pereinamas likutis nuo 2009 m., taigi sprendimas pratęsti ar nutraukti grūdų eksporto draudimą bus priimamas gruodžio mėnesį, kai bus aišku, kiek derliaus yra surinkta, teigė Rusijos premjeras.
Lėtėjant infliacijai, Ukrainos centrinis bankas „Natsionalnyi Bank Ukrainy“ nuo 8,5 proc. iki 7,75 proc. sumažino bazinę palūkanų normą. Tai žemiausias lygis nuo 2004 m. birželio. Ukrainoje metinė infliacija mažėjo penktą mėnesį iš eilės ir liepą siekė 6,8 proc.
Čekijos nedarbo lygis liepą augo pirmą kartą per penkis mėnesius. Nedarbo lygis išaugo nuo 8,5 proc. iki 8,7 proc., o ankstesnius mėnesius jis mažėjo atsigaunant ekonomikai. Čekijos infliacijos lygis liepą (1,9 proc.) buvo didžiausias nuo 2009 m. kovo. Birželį jis siekė 1,2 proc. Manoma, kad tokia infliacija nepaskatins centrinio banko didinti bazinę palūkanų normą, nes ji vis dar mažesnė už tikslinę (2 proc.).
Reitingų agentūra „Fitch Ratings“ paliko nepakeistus Rumunijos skolinimosi reitingus: ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta – „BB+“, ilgalaikio skolinimosi vietos valiuta – „BBB-“. Agentūra pareiškė, kad nors šalis susiduria su rimtais iššūkiais, tačiau vyriausybės pademonstruotas ryžtas tvarkyti šalies finansų būklę leidžia tikėtis, kad šalis sugebės atkurti ekonomikos augimą ir stabilizuoti viešuosius finansus. Agentūra tikisi, kad biudžeto deficitas Rumunijoje 2010 m. sieks 7,3 proc. nuo BVP.
Žaliavos
Pirmadienį „WTI“ naftos ateities sandorių kaina „NYMEX“ biržoje pakilo, o sandoriai daugiausia buvo sudaromi nuo 81 iki 81,5 JAV dolerių už barelį. Naftos kainą į viršų kilti skatino pakankamai neblogos nuotaikos finansų rinkose, kurios leido išaugti ir daugumai akcijų indeksų. Artimiausias dvi dienas naftos rinkos dalyviai lauks pranešimų apie JAV atsargų pokyčius per praėjusią savaitę. Panašu, kad žaliavinės naftos atsargos turėjo kristi, bet daugiau nerimo kelia benzino atsargų ir naftos produktų suvartojimo pokyčių rezultatas. Beje, šiandien ryte pranešta, kad Kinijos žaliavinės naftos importo apimtys liepos mėn. siekė vidutiniškai 4,47 mln. barelių per dieną ir buvo 2 proc. mažesnės nei atitinkamą mėn. prieš metus ir net 14,9 proc. mažesnės nei birželio mėn., kai buvo pasiektas šalies naftos importuoto kiekio rekordas. Liepos mėn. importuoto kiekio sumažėjimo buvo laukiama, tačiau kritimo dydis turėjo kiek neigiamai nustebinti rinkos dalyvius. Naftos importo smukimą lemia Kinijos ekonomikos augimo lėtėjimas. Ši naujiena turės neigiamos įtakos naftos kainai šiandien.