versija spausdinimui
(2)
Šiais metais šio tipo pensijų fondų tiek grynųjų aktyvų vertė, tiek dalyvių skaičius krito daugiau nei trečdaliu. Žinoma, tai tiesiogiai susiję su atsiradusią galimybę pasitraukti iš antrosios pakopos pensijų fondų. Visų jų grąža 2026 metais yra teigiama, o nuo veiklos pradžios rizikingiausiųjų uždarbis siekia apie 130 procentų.
Lietuvoje veikiantys antrosios pakopos pensijų fondai
Antrosios pakopos pensijų fondų dalyvių lėšos investuojamos pagal gyvenimo ciklo principą. Kiekviena pensijų valdymo įmonė, kurių šiuo metu yra šešios (Luminor investicijų valdymas, Artea Asset Management, SEB investicijų valdymas, Swedbank investicijų valdymas, Allianz Lietuva gyvybės draudimas bei Goindex UAB), turi po 7 tikslinės grupės pensijų fondus (1961–1967, 1968–1974, 1975–1981, 1982–1988, 1989–1995, 1996–2002 ir naują 2003-2009 gimimo metų dalyvių grupėms) bei po pensijų turto išsaugojimo pensijų fondą. Į gyvenimo ciklo fondą II pakopos pensijų fonduose kaupiantys gyventojai yra priskiriami automatiškai pagal savo gimimo metus, o pensijų fondas „sensta“ drauge su savo dalyviais – fondo dalyviams artėjant prie pensinio amžiaus, pensijų fondo investavimo rizika bus automatiškai keičiama į konservatyvesnę. Kaupiančiajam nebereikia galvoti, kokio rizikingumo fondą pasirinkti ir kada jį keisti, – tai daroma automatiškai atsižvelgiant į laiką, likusį iki pensijos.
Antrosios pakopos pensijų fondų veiklos rezultatai
Taigi, naujausi Lietuvos banko pateikti duomenys. Birželio mėnesio pabaigoje apžvelgiamo tipo fondai iš viso valdė 6,757 mlrd. eurų, arba 36,3 procento mažiau nei 2025 metų pabaigoje, kai jų turtas siekė 10,609 mlrd. eurų. Tai tiesiogiai susiję su atsiradusia galimybe dalyviams pasitraukti iš antrosios pakopos pensijų fondų. Lyginant su 2023 metų birželio pabaiga, šis rodiklis pakilo apie penkis procentus.
Tarp antrosios pakopos pensijų fondų valdytojų didžiausią net 42,4 procento turimų grynųjų aktyvų vertės kritimą per pirmąjį 2026 metų pusmetį užfiksavo Swedbank investicijų valdymas. Tačiau jis ir toliau operuoja maždaug trečdaliu viso šio tipo fondų turto (2,201 mlrd. eurų), arba daugiausiai tarp visų įmonių. Per pastaruosius trejus metus Swedbank banko kompanijos turimų grynųjų aktyvų vertė smuko virš vienuolikos procentų (vienintelė iš valdytojų fiksavo kritimą). Tuo tarpu mažiausiai šiais metais susitraukė Goindex antrosios pakopos fondų turimas turtas, kuris krito tik dvidešimt keturiais procentais iki 255,38 mln. eurų, bet ir toliau išlieka pats kukliausias (prieš trejus metus dėl neseniai prasidėjusios veiklos siekė vos 13,29 mln. eurų).
Kalbant apie apžvelgiamo tipo fondų dalyvius, kuriems, kaip primename šiais metais buvo leista pasitraukti, jų skaičius per pirmus du 2026 metų ketvirčius jau krito net beveik trisdešimt devyniais procentais iki mažiau nei 900 tūkstančių asmenų (885,480 tūkstančių). Dar praėjusių metų pabaigoje antrosios pakopos fondai turėjo 1,446 milijono klientų, o lyginant su 2023 metų antrojo ketvirčio pabaiga, jų skaičius susitraukė 37,3 procento. Kaip ir valdomų aktyvų atveju vėl labiausiai nukentėjo Swedbank investicijų valdymas, kurio antrosios pakopos fonduose dalyvių kiekis per pirmąjį šių metų pusmetį krito netgi labiau nei turimo turto vertė, t.y. 45,1 procento iki mažiau 300 tūkstančių žmonių (per trejus metus irgi sumažėjo panašiai). Tačiau jis ir toliau turi daugiausiai klientų, t.y. daugiau nei trečdalį visų apžvelgiamo tipo fondų dalyvių.
Mažiausiai dalyvių procentine išraiška (maždaug po trečdalį) tarp antrosios pakopos fondų valdytojų per praėjusį pusmetį neteko Artea Asset Management bei Allianz Lietuva gyvybės draudimas. Tuo tarpu per trejus metus Luminor investicijų valdymo apžvelgiamo tipo fondai prarado tik kiek daugiau nei ketvirtadalį visų klientų, t.y. mažiausias nutekėjimas tarp visų kompanijų, kai Goindex atveju jų skaičius dėl neseniai pradėtos veiklos šioje srityje gerokai šoktelėjo.
Nuo šių metų pradžios visi apžvelgiami fondai savo dalyviams uždirbo pelno (grąžos vidurkis tarp investuojančių tik į akcijas yra maždaug 11 - 12 procentų, o tarp mažiau rizikingų siekia 2 - 8 procentus), kas, be jokios abejonės, yra labai pozityvus reiškinys. Bent kol kas tarp rizikingiausių geriausiai sekasi Luminor ir Goindex valdomiems antrosios pakopos pensijų fondams, tuo tarpu akivaizdžiai prasčiausius investicinius rezultatus generuoja Allianz Lietuva gyvybės draudimas. Tarp tų fondų, kurie daugiausiai investuoja į skolos vertybinius popierius, daugiausiai savo klientams 2026 metais uždirbo vėl Luminor investicijų valdymas.
Vidutiniu laikotarpiu, t.y. per pastaruosius trejus metus Lietuvoje veikiantys rizikingiausi, t.y. tie, kurie investuoja tik į akcijas (kai kuriais atvejais tik labai maža dalis aktyvų investuojama į kitus vertybinius popierius), antrosios pakopos pensijų fondai savo klientams sugeneravo vidutinę maždaug 53,5 procento grąžą. Daugiausiai per minimą laikotarpį uždirbo Goindex antrosios pakopos pensijų fondai, be to, nedaug atsiliko ir Luminor įmonė, o štai prasčiausius rezultatus demonstruoja Swedbank investicijų valdymas.
Kalbant apie apžvelgiamo tipo fondų veiklos pradžią, t.y. 2019 metus, nuo to laiko tarp investuojančių į akcijas stambiausią grąžą savo klientams sugeneravo SEB valdomi antrosios pakopos pensijų fondai. Tuo tarpu vidutinis uždarbis siekia apie 130 procentų. Blogiausiai bent kol kas per minimą laikotarpį sekasi Swedbank ir Allianz valdomiems fondams. Tarp daugiausiai lėšų investuojančių į obligacijas, pagal grąžą nuo veiklos pradžios vieno aiškaus fondų valdytojo - lyderio nėra.
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 2003-2009
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1996-2002
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1989-1995
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1982-1988
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1975-1981
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1968-1974
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1961-1967
Pensijų turto išsaugojimo pensijų fondai
Šaltiniai: Lietuvos bankas, SEB, Swedbank, Luminor, Artea, Allianz Lietuva gyvybės draudimas bei Goindex.
Dar daugiau apžvalgų rasite mūsų tinklapio straipsnių skiltyje Apžvalgos (bei nuspaudę šią aktyvuotą nuorodą)
Lietuvoje veikiantys antrosios pakopos pensijų fondai
Antrosios pakopos pensijų fondų dalyvių lėšos investuojamos pagal gyvenimo ciklo principą. Kiekviena pensijų valdymo įmonė, kurių šiuo metu yra šešios (Luminor investicijų valdymas, Artea Asset Management, SEB investicijų valdymas, Swedbank investicijų valdymas, Allianz Lietuva gyvybės draudimas bei Goindex UAB), turi po 7 tikslinės grupės pensijų fondus (1961–1967, 1968–1974, 1975–1981, 1982–1988, 1989–1995, 1996–2002 ir naują 2003-2009 gimimo metų dalyvių grupėms) bei po pensijų turto išsaugojimo pensijų fondą. Į gyvenimo ciklo fondą II pakopos pensijų fonduose kaupiantys gyventojai yra priskiriami automatiškai pagal savo gimimo metus, o pensijų fondas „sensta“ drauge su savo dalyviais – fondo dalyviams artėjant prie pensinio amžiaus, pensijų fondo investavimo rizika bus automatiškai keičiama į konservatyvesnę. Kaupiančiajam nebereikia galvoti, kokio rizikingumo fondą pasirinkti ir kada jį keisti, – tai daroma automatiškai atsižvelgiant į laiką, likusį iki pensijos.
Antrosios pakopos pensijų fondų veiklos rezultatai
Taigi, naujausi Lietuvos banko pateikti duomenys. Birželio mėnesio pabaigoje apžvelgiamo tipo fondai iš viso valdė 6,757 mlrd. eurų, arba 36,3 procento mažiau nei 2025 metų pabaigoje, kai jų turtas siekė 10,609 mlrd. eurų. Tai tiesiogiai susiję su atsiradusia galimybe dalyviams pasitraukti iš antrosios pakopos pensijų fondų. Lyginant su 2023 metų birželio pabaiga, šis rodiklis pakilo apie penkis procentus.
Tarp antrosios pakopos pensijų fondų valdytojų didžiausią net 42,4 procento turimų grynųjų aktyvų vertės kritimą per pirmąjį 2026 metų pusmetį užfiksavo Swedbank investicijų valdymas. Tačiau jis ir toliau operuoja maždaug trečdaliu viso šio tipo fondų turto (2,201 mlrd. eurų), arba daugiausiai tarp visų įmonių. Per pastaruosius trejus metus Swedbank banko kompanijos turimų grynųjų aktyvų vertė smuko virš vienuolikos procentų (vienintelė iš valdytojų fiksavo kritimą). Tuo tarpu mažiausiai šiais metais susitraukė Goindex antrosios pakopos fondų turimas turtas, kuris krito tik dvidešimt keturiais procentais iki 255,38 mln. eurų, bet ir toliau išlieka pats kukliausias (prieš trejus metus dėl neseniai prasidėjusios veiklos siekė vos 13,29 mln. eurų).
Kalbant apie apžvelgiamo tipo fondų dalyvius, kuriems, kaip primename šiais metais buvo leista pasitraukti, jų skaičius per pirmus du 2026 metų ketvirčius jau krito net beveik trisdešimt devyniais procentais iki mažiau nei 900 tūkstančių asmenų (885,480 tūkstančių). Dar praėjusių metų pabaigoje antrosios pakopos fondai turėjo 1,446 milijono klientų, o lyginant su 2023 metų antrojo ketvirčio pabaiga, jų skaičius susitraukė 37,3 procento. Kaip ir valdomų aktyvų atveju vėl labiausiai nukentėjo Swedbank investicijų valdymas, kurio antrosios pakopos fonduose dalyvių kiekis per pirmąjį šių metų pusmetį krito netgi labiau nei turimo turto vertė, t.y. 45,1 procento iki mažiau 300 tūkstančių žmonių (per trejus metus irgi sumažėjo panašiai). Tačiau jis ir toliau turi daugiausiai klientų, t.y. daugiau nei trečdalį visų apžvelgiamo tipo fondų dalyvių.
Mažiausiai dalyvių procentine išraiška (maždaug po trečdalį) tarp antrosios pakopos fondų valdytojų per praėjusį pusmetį neteko Artea Asset Management bei Allianz Lietuva gyvybės draudimas. Tuo tarpu per trejus metus Luminor investicijų valdymo apžvelgiamo tipo fondai prarado tik kiek daugiau nei ketvirtadalį visų klientų, t.y. mažiausias nutekėjimas tarp visų kompanijų, kai Goindex atveju jų skaičius dėl neseniai pradėtos veiklos šioje srityje gerokai šoktelėjo.
Nuo šių metų pradžios visi apžvelgiami fondai savo dalyviams uždirbo pelno (grąžos vidurkis tarp investuojančių tik į akcijas yra maždaug 11 - 12 procentų, o tarp mažiau rizikingų siekia 2 - 8 procentus), kas, be jokios abejonės, yra labai pozityvus reiškinys. Bent kol kas tarp rizikingiausių geriausiai sekasi Luminor ir Goindex valdomiems antrosios pakopos pensijų fondams, tuo tarpu akivaizdžiai prasčiausius investicinius rezultatus generuoja Allianz Lietuva gyvybės draudimas. Tarp tų fondų, kurie daugiausiai investuoja į skolos vertybinius popierius, daugiausiai savo klientams 2026 metais uždirbo vėl Luminor investicijų valdymas.
Vidutiniu laikotarpiu, t.y. per pastaruosius trejus metus Lietuvoje veikiantys rizikingiausi, t.y. tie, kurie investuoja tik į akcijas (kai kuriais atvejais tik labai maža dalis aktyvų investuojama į kitus vertybinius popierius), antrosios pakopos pensijų fondai savo klientams sugeneravo vidutinę maždaug 53,5 procento grąžą. Daugiausiai per minimą laikotarpį uždirbo Goindex antrosios pakopos pensijų fondai, be to, nedaug atsiliko ir Luminor įmonė, o štai prasčiausius rezultatus demonstruoja Swedbank investicijų valdymas.
Kalbant apie apžvelgiamo tipo fondų veiklos pradžią, t.y. 2019 metus, nuo to laiko tarp investuojančių į akcijas stambiausią grąžą savo klientams sugeneravo SEB valdomi antrosios pakopos pensijų fondai. Tuo tarpu vidutinis uždarbis siekia apie 130 procentų. Blogiausiai bent kol kas per minimą laikotarpį sekasi Swedbank ir Allianz valdomiems fondams. Tarp daugiausiai lėšų investuojančių į obligacijas, pagal grąžą nuo veiklos pradžios vieno aiškaus fondų valdytojo - lyderio nėra.
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 2003-2009
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1996-2002
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1989-1995
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1982-1988
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1975-1981
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1968-1974
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1961-1967
Pensijų turto išsaugojimo pensijų fondai
Šaltiniai: Lietuvos bankas, SEB, Swedbank, Luminor, Artea, Allianz Lietuva gyvybės draudimas bei Goindex.
Dar daugiau apžvalgų rasite mūsų tinklapio straipsnių skiltyje Apžvalgos (bei nuspaudę šią aktyvuotą nuorodą)
