Verslo ir rinkų naujienos

(0)

Naftos kainos kyla jau septintą dieną iš eilės – „Brent“ naftos barelio kaina antradienį peržengė 110 dolerių lygį. Hormūzo sąsiauris išlieka iš esmės uždarytas laivybai, ir nors diplomatiniai procesai tęsiasi, situacijos sprendimas šiuo metu atrodo sunkiai pasiekiamas. Pranešama, kad Iranas pasiūlė JAV atidaryti sąsiaurį, tačiau mainais reikalauja nutraukti JAV vykdomą Irano uostų blokadą bei suteikti Iranui Hormūzo sąsiaurio kontrolę. Tuo tarpu klausimą dėl branduolinės programos norima nukelti vėlesniam derybų etapui ateityje.

(0)

Šiandien po prekybos mūsų šalies bankas Artea paviešino praėjusio ketvirčio grupės veiklos rezultatus. Paaiškėjo, jog grynasis pelnas krito.

(1)

Penktadienį Nvidia akcijų kaina užsidarė pasiekusi visų laikų aukštumas, o bendrovės rinkos kapitalizacija pirmą kartą viršijo 5 trilijonus dolerių, investuotojams plūstant į dirbtinio intelekto lustų rinką prieš technologijų milžinių finansinių rezultatų paskelbimą šią savaitę.

(1)

Jau daugiau nei ketvirtadalis S&P500 atstovių paviešino savo pirmojo ketvirčio veiklos rezultatus, kurie vidutiniškai apie 12,3 procento viršija analitikų prognozes, rodo FactSet duomenys. Šio indekso bendrovės šeštą ketvirtį iš eilės fiksuoja dviženklį metinį pelno augimą.

(0)

Šveicarijos Nacionalinis bankas (SNB) pirmąjį 2026 metų ketvirtį baigė su 498 mln. Šveicarijos frankų nuostoliu. Nors kylanti aukso kaina palaikė rezultatus, tai nekompensavo nuostolių, atsiradusių dėl užsienio valiutos investicijų vertės sumažėjimo ir nepalankios situacijos pasaulio finansų rinkose, rašo Reuters.

(0)

JAV akcijų biržose penktadienį buvo dar viena rekordų diena – NASDAQ į naujas aukštumas žengė pakildamas 1,63 proc., o S&P 500 – 0,8 procento. Investuotojų rizikos apetitą stiprino ženkliai geresni, nei prognozuota, „Intel“ korporacijos ketvirčio finansiniai rezultatai, po kurių įmonės akcijų kaina šoko 24 procentais. Kartu su „Intel“ aukštyn žengė ir visas puslaidininkių sektorius, paaugęs 4,4 procento. 

(0)

Pasauliniai akcijų fondai fiksavo didžiausias savaitines įplaukas per daugiau nei septynioliką mėnesių, o tam įtakos turėjo didelė dirbtinio intelekto paklausa ir geri didžiųjų JAV bankų veiklos rezultatai, skelbia Reuters.

(0)

Vokietijos Ifo indeksas, kuris yra sudaromas apklausus devynis tūkstančius kompanijų vadovų, per šį mėnesį krito ir pasiekė žemiausią lygį nuo pat 2020 metų gegužės.

(0)

Lietuvos telekomunikacijų milžinė Telia Lietuva, kuri tuo pačiu yra Vilniaus biržos senbuvė, pristatė pirmojo šių metų ketvirčio veiklos rezultatus, kuriuos pavyko pagerinti. Šiandien jos akcijos brangsta: Telia Lietuva 2,24 (2,75%).

(0)

Vakar prekybos sesijos pradžioje naujas aukštumas testavę JAV akcijų indeksai vėliau smuktelėjo apie 1,5 proc., reaguodami į didėjančias naftos kainas. Nors nuo žemumų buvo atšokta, NASDAQ dieną uždarė raudonoje teritorijoje, smukęs 0,89 proc., o S&P 500 – 0,41 procento. Tarp sektorių teigiamais rezultatais pasižymėjo komunalinių paslaugų (+2,8 proc.), pramonės (+1,8 proc.) ir būtinojo vartojimo (+1,7 proc.) sektoriai.

(0)

Didžiausias pasaulyje Norvegijos valstybinis turto fondas, valdantis 2,2 trilijono dolerių turto, pirmąjį ketvirtį užbaigė sumažėjusia investicijų verte. Pirmasis neigiamas rezultatas per keturis ketvirčius buvo susijęs su JAV technologijų bendrovių akcijų išpardavimu ir rinkos šokais, kuriuos sukėlė konfliktas Artimuosiuose Rytuose.

(0)

Šiandien paviešinus naujausius Europos automobilių gamintojų asociacijos duomenis paaiškėjo, jog bendroje sąjungoje naujų automobilių buvo užregistruota daugiausiai per paskutinius net daugiau nei šešis metus.

(0)

Estijos jūrų transporto paslaugas teikianti kompanija Tallink Grupp paskelbė savo praėjusio ketvirčio veiklos rezultatus, kurie buvo pagerinti. Šiandieninės prekybos metu bendrovės akcijos Talino biržoje brangsta: Tallink Grupp 0,629 (0,64%).

(0)

Estijos elektros įrangos gamintoja Harju Elekter Group, kuri veiklą vykdo ir mūsų šalyje, pristatė savo praėjusio ketvirčio veiklos rezultatus, kurie pablogėjo, o ypač susitraukė pelnai. Šiandieninės prekybos sesijos metu jos akcijos Talino biržoje pastebimai pinga: Harju Elekter 5,6 (-6,04%).

(0)

JAV akcijų biržoje vyravo euforijos nuotaikos, NASDAQ indeksui į naujas aukštumas šoktelėjus 1,64 proc., o S&P 500 – 1,05 procento. Investuotojų sentimentą kurstė D. Trumpo pratęstas paliaubų su Iranu laikotarpis, taip pat geresni nei tikėtasi įmonių skelbiami ketvirčio rezultatai. Skaičiuojama, kad net 85 proc. S&P 500 įmonių, kurios jau paskelbė rezultatus, viršijo analitikų lūkesčius.

(0)

Amerikos elektromobilių gamintoja Tesla pristatė savo praėjusio ketvirčio veiklos rezultatus, kurie buvo pagerinti bei pelnas didesnis nei laukta. Po prekybinės sesijos metu jos akcijos iš pradžių brango, bet po to ėmė pigti, nes įmonė informavo, jog šiais metais išlaidos bus didesnės nei anksčiau planuota: Tesla 383,95 (-0,92%).

(0)

Atgimęs didelis entuziazmas dėl dirbtinio intelekto gali pakelti JAV akcijų indeksus į naujas aukštumas. JPMorgan Chase analitikai padidino savo S&P500 prognozę metų pabaigai iki 7600 punktų, nurodydami didėjančią dirbtinio intelekto svarbą ir gerėjančius įmonių veiklos rezultatus, skelbia Bloomberg.

(0)

Estijos bankas Coop Pank šiandien pristatė savo praėjusio ketvirčio veiklos rezultatus. Paaiškėjo, jog jam pavyko padidinti savo grynąjį pelną. Tačiau banko akcijos Talino biržoje pinga: Coop Pank 2,37 (-0,42%).

(0)

Akcijų biržose vakar tvyrojo neapibrėžtumo jausmas, artėjant JAV ir Irano paliaubų pabaigai. Žiniasklaidoje daugėjo pranešimų, kad taikos derybų procesas stringa, Iranui atsisakant siųsti delegaciją į Pakistaną, kol bus vykdoma JAV Irano uostų blokada. Galiausiai, prekybos sesijos pabaigoje paaiškėjus, kad Iranas oficialiai pranešė neketinantis atvykti į antrą derybų raundą, rinkose prasidėjo staigi reakcija – akcijų biržos ėmė kristi, o „Brent“ naftos kaina per kelias minutes šoktelėjo apie 5 proc. virš 100 dolerių už barelį.

(0)

Didėjant geopolitiniam neapibrėžtumui ir esant dideliam žaliavų rinkų nepastovumui, Europos Centrinis Bankas turi priimti svarbius sprendimus dėl būsimos pinigų politikos formos, rašo Bloomberg. ECB viceprezidentas Luisas de Guindosas aiškiai pritaria analitinės ramybės strategijai, atkreipdamas dėmesį į tiesiogines grėsmes, kylančias dėl ginkluoto konflikto Irane, ir į daugybę iššūkių visos euro zonos finansiniam stabilumui.