Labiausiai įsiskolinusios pasaulio šalys

» Verslo ir rinkų naujienos
Autorius: traders.lt Data: 2009-11-02 16:55 Komentarai: (11)
Per šią finansų krizę, daugelio šalių ekonomikoms prireikė šalių vyriausybių ir užsienio skolintųjų finansinės paramos, tuo pačiu tai peraugo į didesnį išlaidavimą, skolinimąsi ir daugeliu atveju padidėjusias nacionalines šalių skolas.

Deficitinis biudžetas, vyriausybės skola ir privataus sektoriaus skolinimąsis yra normalus reiškinys daugelyje vakarų šalių, tačiau dėl kilusios finansinės krizės, kai kurios šalys ir jų ekonomikos yra pastebimai prastesnėje įsiskolinimo padėtyje nei kitos.

Užsienio skola yra rodiklis parodantis šalies užsienio įsipareigojimus, kapitalą ir palūkanas, kurias šalių vyriausybės ir institucijos esančios šalies viduje turi sumokėti kreditoriams. Į šį skaičių įeina ne tik šalių vyriausybių turima skola, tačiau ir skolos, kurias turi korporacijos ir individualūs asmenys, ne savo gimtojoje šalyje.

Taigi kaip Amerikos turima skola atrodo lyginant su kitomis šalimis? Norint palyginti įvairių šalių turimas skolas, labai naudinga ir prasminga tai daryti naudojant šalių turimų bendrų užsienio skolų ir šalies metinio bendrojo vidaus produkto rodiklio santykį. Lyginant šalies skolas su tuo, ką ji gamina, šis santykinis rodiklis gali būti naudojamas siekiant nustatyti tikimybę, kad šalis galės grąžinti savo turimą skolą.

Mūsų pristatomame jums Paul Toscano paruoštame darbe yra apžvelgtos 75 didžiausių pasaulio šalių ekonomikos, siekiant išsiaiškinti, kurių šalių turimos užsienio skolos lyginant su šalies metiniu bendruoju vidaus produktu yra didžiausios. Rodikliams apskaičiuoti buvo naudoti naujausi Pasaulio banko turimi duomenys.

Taigi, kas daugiausiai turi skolų? Šis reitingas iš ties gali jus nustebinti. Pristatome jums dvidešimt daugiausiai skolų turinčių šalių:

1. Airija
Užsienio skola (% lyginant su BVP): 1267%
Užsienio skola vienam gyventojui: 567,805 dolerių
Bendroji užsienio skola: 2.386 trilijonai dolerių (2009 2 ketvirtis)
2008 m. BVP: 188.4 milijardai dolerių

2. Šveicarija
Užsienio skola (% lyginant su BVP): 422.7%
Užsienio skola vienam gyventojui: 176,045 dolerių
Bendroji užsienio skola: 1.338 trilijonai dolerių (2009 2 ketvirtis)
2008 m. BVP: 316.7 milijardai dolerių

3. Didžioji Britanija
Užsienio skola (% lyginant su BVP): 408.3%
Užsienio skola vienam gyventojui: 148,702 dolerių
Bendroji užsienio skola: 9.087 trilijonai dolerių (2009 2 ketvirtis)
2008 m. BVP: 2.226 trilijonai dolerių

4. Nyderlandai
Užsienio skola (% lyginant su BVP): 365%
Užsienio skola vienam gyventojui: 146,703 dolerių
Bendroji užsienio skola: 2.452 trilijonai dolerių (2009 2 ketvirtis)
2008 m. BVP: 672 milijardai dolerių

5. Belgija
Užsienio skola (% lyginant su BVP): 320.2%
Užsienio skola vienam gyventojui: 119,681 dolerių
Bendroji užsienio skola: 1.246 trilijonai dolerių (2009 1 ketvirtis)
2008 m. BVP: 389 milijardai dolerių

6. Danija
Užsienio skola (% lyginant su BVP): 298.3%
Užsienio skola vienam gyventojui:110,422 dolerių
Bendroji užsienio skola: 607.38 milijardai dolerių (2009 2 ketvirtis)
2008 m. BVP: 203.6 milijardai dolerių

7. Austrija
Užsienio skola (% lyginant su BVP): 252.6%
Užsienio skola vienam gyventojui:101,387 dolerių
Bendroji užsienio skola: 832.42 milijardai dolerių (2009 2 ketvirtis)
2008 m. BVP: 329.5 milijardai dolerių

8. Prancūzija
Užsienio skola (% lyginant su BVP): 236%
Užsienio skola vienam gyventojui:78,387 dolerių
Bendroji užsienio skola: 5.021 trilijonai dolerių (2009 2 ketvirtis)
2008 m. BVP: 2.128 trilijonai dolerių

9. Portugalija
Užsienio skola (% lyginant su BVP): 214.4%
Užsienio skola vienam gyventojui:47,348 dolerių
Bendroji užsienio skola: 507 milijardai dolerių (2009 2 ketvirtis)
2008 m. BVP: 236.5 milijardai dolerių

10. Honkongas
Užsienio skola (% lyginant su BVP): 205.8%
Užsienio skola vienam gyventojui:89,457 dolerių
Bendroji užsienio skola: 631.13 milijardai dolerių (2009 2 ketvirtis)
2008 m. BVP: 306.6 milijardai dolerių

11. Norvegija
Užsienio skola (% lyginant su BVP): 199%
Užsienio skola vienam gyventojui:117,604 dolerių
Bendroji užsienio skola: 548.1 milijardai dolerių (2009 2 ketvirtis)
2008 m. BVP: 275.4 milijardai dolerių

12. Švedija
Užsienio skola (% lyginant su BVP): 194.3%
Užsienio skola vienam gyventojui:73,854 dolerių
Bendroji užsienio skola: 669.1 milijardai dolerių (2009 2 ketvirtis)
2008 m. BVP: 344.3 milijardai dolerių

13. Suomija
Užsienio skola (% lyginant su BVP): 188.5%
Užsienio skola vienam gyventojui:69,491 dolerių
Bendroji užsienio skola: 364.85 milijardai dolerių (2009 2 ketvirtis)
2008 m. BVP: 193.5 milijardai dolerių

14. Vokietija
Užsienio skola (% lyginant su BVP): 178.5%
Užsienio skola vienam gyventojui: 63,263 dolerių
Bendroji užsienio skola: 5.208 trilijonai dolerių (2009 2 ketvirtis)
2008 m. BVP: 2.918 trilijonai dolerių

15. Ispanija
Užsienio skola (% lyginant su BVP): 171.7%
Užsienio skola vienam gyventojui: 59,457 dolerių
Bendroji užsienio skola: 2.409 trilijonai dolerių (2009 2 ketvirtis)
2008 m. BVP: 1.403 trilijonai dolerių

16. Graikija
Užsienio skola (% lyginant su BVP): 161.1%
Užsienio skola vienam gyventojui: 51,483 dolerių
Bendroji užsienio skola: 552.8 milijardai dolerių (2009 2 ketvirtis)
2008 m. BVP: 343 milijardai dolerių

17. Italija
Užsienio skola (% lyginant su BVP): 126.7%
Užsienio skola vienam gyventojui: 39,741 dolerių
Bendroji užsienio skola: 2.310 trilijonai dolerių (2009 1 ketvirtis)
2008 m. BVP: 1.823 trilijonai dolerių

18. Australija
Užsienio skola (% lyginant su BVP): 111.3%
Užsienio skola vienam gyventojui: 41,916 dolerių
Bendroji užsienio skola: 891.26 milijardai dolerių (2009 2 ketvirtis)
2008 m. BVP: 800.2 milijardai dolerių

19. Vengrija
Užsienio skola (% lyginant su BVP): 105.7%
Užsienio skola vienam gyventojui: 20,990 dolerių
Bendroji užsienio skola: 207.92 milijardai dolerių (2009 1 ketvirtis)
2008 m. BVP: 196.6 milijardai dolerių

20. Jungtinės Amerikos Valstijos
Užsienio skola (% lyginant su BVP): 94.3%
Užsienio skola vienam gyventojui: 43,793 dolerių
Bendroji užsienio skola: 13.454 trilijonai dolerių (2009 2 ketvirtis)
2008 m. BVP: 14.26 trilijonai dolerių

Panašūs straipsniai:

(Pasaulis,ekonomika,finansai)

2024-04-18 » Juanis kyla SWIFT sistemoje
2024-04-18 » JAV ir Kinijos skolos kelia grėsmę pasaulio finansams
2024-04-18 » Rekordinė didžiausio pasaulyje fondo grąža
2024-04-17 » Įmonių rezultatai iš esmės jau yra diskontuoti kainose
2024-04-17 » Pasaulis turi problemų dėl stipraus dolerio ir aukštų palūkanų JAV
2024-04-17 » „Memų akcijų“ manijos standartinė - liūdna pabaiga
2024-04-17 » Tolesnis JAV akcijų rinkos nuosmukis gali paskatinti didesnį išpardavimą
2024-04-16 » FED vadovas pasigenda pažangos infliacijos mažėjime
2024-04-16 » C.Lagarde: ECB greitai sumažins palūkanų normas, jei nebus jokių didelių netikėtumų
2024-04-16 » Vokietijos lūkesčių indeksas pakilo devintą mėnesį iš eilės

 
1.   Parašė NASA   2009-11-02 17:24  

"Gražūs" skaičiukai. Bet kad nuogi skaičiai neatrodytų taip pasibaisėtinai, reikėtų šalia tokių duomenų kaip: prekybos balansas bei šių šalių investicijos užsienyje.

Liaudiškai tariant, jei pasiskolinau milijardą, bet už tą milijardą nusipirkau puikius pelnus generuojančią įmonę, kuri užsienio rinkose generuoja pakankamus pelnus padengti skolai, tai problėmos nelieka.
Visai kitas dalykas, jei pasiskolintą milijardą išdalinu pensininkams, kurie parduotuvėje perką importuojamą produkciją.

 
2.   Parašė tamsus   2009-11-02 17:52  

kiek daug skolu... o kas tada tie skolintojai?
gal cia tiesiog vieni kitiems skolingi?

 
3.   Parašė vaidas7777   2009-11-02 17:52  

Gerai pavarei NASA...

 
4.   Parašė arvisdu   2009-11-02 18:05  

Bet pagal pavyzdį išeina, kad kuo daugiau išsivysčiusi šalis tuo didesnė skola....

 
5.   Parašė virgism   2009-11-02 18:05  

Sakykime paimkime kad ir tokį rodiklį, kaip eksportas ir koks jo santykis su BVP, kas parodo, kiek valstybė eksportuojanti. Pagal šį rodiklį Airija atsilieka nuo Lietuvos ( Airija - 46 proc., Lietuva 47 proc.)
Beje, Lietuva yra didesnė eksportuotoja net už Kiniją - jos 1 USD BVP eksportas sudaro tik 36 proc. JAV šis procentas iš viso menkas - tik 24 proc.
Realiai bendra užsienio skola iš viso nieko neparodo.

 
6.   Parašė regneo   2009-11-02 18:13  

O kazkas dar skiede kad jav prasiskolinusi Tiems teks nusivilti. Beje tamsus gana teisus, dalis skolu turbut vienas kitam skolingi, taigi realiai tas skolas galima butu ir sudangstyti.

 
7.   Parašė Jonasdirg   2009-11-02 23:21  

Airiai mažiausiai sau galvą suka dėl skolos. Jei jau išties tiek prisiskolino - tai galvas suka nebent tie, kurie paskolino.

Kaip sakoma... jei esi pasiskolinęs milijoną ir negali gražinti - čia tavo problema.
O jei esi pasiskolinęs 100 milijonų ir negali grąžinti - čia jau banko problema....

 
8.   Parašė vandaba-   2009-11-02 23:35  

siaip kiek zinau, japonai labai smarkiai skolina, kad ir tam paciam TVF.

 
9.   Parašė rama   2009-11-03 01:03  

Teisingai cia virgism paminejo- bendra uzsienio skola nieko neparodo. Pvz cia skolos suplaktos i kruva. Uzsienio investicijos cia pavadintos korporaciju skolom, bent as taip suprantu.
Airija jau ne viena desimtmeti Europoje sulaukdavo daugiausia uzsienio investiciju. Dabartines ju banku bedos nera tokio masto kaip UK, ir valstybes isiskolinimas tikrai nebuvo labai didelis. 1267% uzsienio skola -visiska nesamone.
Valstybe kuri tikrai tures bedu, kazkodel cia nepatenka i 20-a. Japonija pagal TVF apsk jau siais metais tures 218% valstybes skola. Skola dar dides. Default. Japonija

Norvegija cia visai neturi ka veikt. Jei pacios turtingiausios salys pasaulyje, kazkam skolingos - tai kas tas skolintojas? Gal kinai su rusais? Kinijoj kapitalo pertekliaus tokio kaip Valkaruose dar nera, o Rusijoj apskritai beveik visi projektai uz vakaru kompaniju pinigus vykdomi.

Norvegijos bendra uzsienio skola $548mlrd? Kai vien tik Valstybinio fondo (naftos pajamos) dydis $395mlrd. Fondas investuoja i akciju fondus daugely pasaulio saliu ir sudaro vos vos 0.77% viso pasaulio rinku kapitalizacijos. Cia neskaitant kitu Norvegijos valstybiniu bei privaciu firmu investiciju i uzsienio salis. Manau kad is tiesu Norvegija Yra ne skolinga uzsieniui, o turi paskolinus suma kuri virsija jos BVP gal 3-4 kartus http://en.wikipedia.org/wiki/The_Government_Pension_Fund_of_Norway

 
10.   Parašė drugelis   2009-11-04 19:17  

Nelabai suprantu šios lentelės, nes vertinti reikia ne BENDRĄ skolą, o GRYNĄ skolą, kaip jau čia kai kurie ir pastebėjo. Va tada bus aišku kas yra kas, o dabar tai yra tikra nesąmonė (BS anot amerikiečių).

Nes dabar pvz: as (valstybė) pasiskolinu 1000 mlrd. ir juos perskolinu pelningai. Tai ka - pas mane BVP nedidėja nei kiek, o užsienio skola (bendra) didėja 1000 mlrd., tada mano procentai atrodytu taip: 1000/0 = begalybė ir aišku aš defaultas iš karto "by definition", tuo tarpu reliai aš ne tik kad laimingai gyvenčiau už pvz paskolintus LT 10% palūkanų, pasiskolintus iš ECB 2% (10-2=8% pelno), bet ir visi man pavydėtų )
Štai jeigu šiame pavyzdyje žiūrėtumėte mano grynąją skolą užsieniui, tai gautųsi 1000-1000=0. Ir tada aš iš neabejotinos pirmos vietos smunku toli toli, ir jūsų sąrašui pasidarau visai neįdomus .

9 kartus atmatuok ir 1 (10tą) kartą kirpk.

Prašau perdarykit lentelę pagal Gryną skolą, nes kitaip reitingai saito gali kristi smarkiai ) draugiškas patarimas. ir dar skaičiuokite GRP ar BRP (realus produktas) - va tada tikrai makroeko kursą busite bent jau išklausę (atsiprašau už aroganciją)

 
11.   Parašė siaures vejas   2009-11-14 01:20  

siaip viskas labai teisinga tiktai vertinant bendra skola (isipareigojimus) reiktu atsizvelgti ir i turima "turta".
Kad tokios bankines salys kaip Sveicarija, Belgija, Svedija "pasiskolintus" pinigus perskolino- tai yra rizikos faktorius (kokia skolos kokybe? AAA? ka tai siais laikais reiskia?) nes kolektyviniu savo darbu (GDP) tokiu isipareigojimu nepadengs.
Norvegai turto turi zymiai zymiai daugiau nei skolos- bet is valstybinio fondo lesu nenaudoja t.y. cia toks skolos valdymo budas.
O stai statistinis vengras, ispanas, graikas, portugalas ar net danas tikrai velka "skolos kupra" nes didelio turto neturi. kaip beje ir lietuvis

Dar tiesa bendra skola reiketu isskirti i valstybine skola ir privacia, nes privati vienaip ar kitaip bus uzdirbta ir atiduota arba nurasyta, o valstybine kabo visiems pilieciams ant galvu ir viena ar kita forma per mokescius bus surinkta.
t.y. valstybine skola vertinciau kaip potencialu galima VMI "reikalavima" pilieciui "prisideti prie visuotines geroves"