versija spausdinimui
(1)
Klaipėdietis verslininkas, manantis, jog prarado daugiau nei 1 mln. litų vien todėl, kad jam nebuvo laiku paskambinta iš banko, ruošia ieškinį teismui. Vertybinių popierių daugiau nei už 2 mln. litų turėjęs ir juos akimirksniu praradęs uostamiesčio verslininkas iki šiol apie patirtą nuostolį nepranešė savo šeimai ir draugams. Nors ištirpusios lėšos yra ne visas jo turtas, tai didžiulė suma. Jos praradimas pakirto pasitikėjimą savimi ir bankais, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“.
Tikėdamas, jog bankas kruopščiai vykdys savo pareigas, verslininkas jautėsi saugiai net pasirodžius pirmosioms žinioms apie prasidėjusią pasaulinę finansų krizę. SEB banke įvairių vertybinių popierių įsigijęs vyriškis buvo ramus, nes sudarė REPO sandorį su banku, iš kurio tuos popierius ir pirko.
"REPO sandoriuose yra parašyta, kad garantinės įmokos perskaičiavimo data - kiekviena banko darbo diena, - „Lietuvos žinioms“ pasakojo verslininkas. - Mano įkeistų vertybinių popierių kainai nukritus žemiau garantijos koeficiento bankas turėjo prašyti sumokėti garantinę įmoką, kad nepatirtų nuostolių, jei toliau kristų vertybinių popierių kaina. Rinkoms nuolat krentant buvau nusprendęs, kad kai tik bankas pareikalaus garantinės įmokos, aš iškart parduosiu visus popierius ir uždarysiu REPO sandorius."
Kadangi bankas neskambino, verslininkas manė, kad jo vertybinių popierių kaina yra pakankamai didelė ir dar nepasiekė kritinės ribos. Per dvejus metus kai kurių popierių kaina šoktelėjo 40-60 proc., tad vyriškis manė, kad suspės sureaguoti į kainos kritimą.
Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamentas jau gavo uostamiesčio verslininko skundą, rengia jam atsakymą. Sprendžiant iš LŽ pokalbio su departamento direktoriumi Kazimieru Ramonu, Lietuvos bankas vargu ar padės išspręsti tarp banko ir verslininko kilusį konfliktą.
SEB Finansų rinkų departamento direktorius Evaldas Čepulis neįžvelgia banko kaltės, kad verslininkas prarado didžiulę sumą ir dar liko skolingas bankui.
"Klientas, matyt, tikėjosi iš banko ne tos paslaugos, kurią gavo. Jam niekaip nebuvo leista suprasti, kad bankas stebės jo investicijų ir paskolos santykį. Teigimas, kad bankas nepranešė laiku, jog nuvertėjo popieriai, iš principo yra neteisingas, - tvirtino E.Čepulis. - Popieriai nuvertėjo todėl, kad investuotojas turėjo tų popierių ir priėmė sprendimą investuoti į tas rinkas.
Tikėdamas, jog bankas kruopščiai vykdys savo pareigas, verslininkas jautėsi saugiai net pasirodžius pirmosioms žinioms apie prasidėjusią pasaulinę finansų krizę. SEB banke įvairių vertybinių popierių įsigijęs vyriškis buvo ramus, nes sudarė REPO sandorį su banku, iš kurio tuos popierius ir pirko.
"REPO sandoriuose yra parašyta, kad garantinės įmokos perskaičiavimo data - kiekviena banko darbo diena, - „Lietuvos žinioms“ pasakojo verslininkas. - Mano įkeistų vertybinių popierių kainai nukritus žemiau garantijos koeficiento bankas turėjo prašyti sumokėti garantinę įmoką, kad nepatirtų nuostolių, jei toliau kristų vertybinių popierių kaina. Rinkoms nuolat krentant buvau nusprendęs, kad kai tik bankas pareikalaus garantinės įmokos, aš iškart parduosiu visus popierius ir uždarysiu REPO sandorius."
Kadangi bankas neskambino, verslininkas manė, kad jo vertybinių popierių kaina yra pakankamai didelė ir dar nepasiekė kritinės ribos. Per dvejus metus kai kurių popierių kaina šoktelėjo 40-60 proc., tad vyriškis manė, kad suspės sureaguoti į kainos kritimą.
Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamentas jau gavo uostamiesčio verslininko skundą, rengia jam atsakymą. Sprendžiant iš LŽ pokalbio su departamento direktoriumi Kazimieru Ramonu, Lietuvos bankas vargu ar padės išspręsti tarp banko ir verslininko kilusį konfliktą.
SEB Finansų rinkų departamento direktorius Evaldas Čepulis neįžvelgia banko kaltės, kad verslininkas prarado didžiulę sumą ir dar liko skolingas bankui.
"Klientas, matyt, tikėjosi iš banko ne tos paslaugos, kurią gavo. Jam niekaip nebuvo leista suprasti, kad bankas stebės jo investicijų ir paskolos santykį. Teigimas, kad bankas nepranešė laiku, jog nuvertėjo popieriai, iš principo yra neteisingas, - tvirtino E.Čepulis. - Popieriai nuvertėjo todėl, kad investuotojas turėjo tų popierių ir priėmė sprendimą investuoti į tas rinkas.
Įdomu kaip baigsis visa ši istorija