versija spausdinimui
(5)
Dėl milžiniškai augančios šios naujos ir labai efektyviai pritaikomos transporto priemonės paklausos, gana greitai pradėjo kurtis kitos automobilių kompanijos, greitai išaugusios į pasaulinius milžinus, stipriai įtakojančius ne tik savo valstybės ekonomiką ir jos galią, bet ir viso pasaulio ūkį. Viena tokių kompanijų tapo „General Motors“, susikūrusi 1908 metais. Kompanija plėtėsi labai sparčiai ir ilgą laiką, dėl savo labai dažnai pasirodančių naujų modelių, lyderiavo automobilių rinkoje bei ilgus dešimtmečius buvo didžiausia automobilių gamintoja pasaulyje. „General Motors“ yra tituluojama kompanija, pirmąja pasaulio istorijoje uždirbusia 1 mlrd. dolerių per metus (pirmą kartą 1955 metais). Prie pagrindinės korporacijos veiklos prisidėjo netgi ginklų ir lėktuvų gamyba, leidusios padidinti kompanijos sėkmę.
Tarp didžiųjų automobilių gamintojų, tokių iš šalies „prisiduriančių“ kompanijų buvo ir daugiau. Veiklą 1933 metais pradėjusi dabartinė didžiausią japonų, ir viena didžiausių pasaulio automobilių gamintoja „Toyota Motor“ vertėsi ne tik transporto priemonių, bet ir robotų gamyba bei tekstilės pramone. Šį sąrašą papildyti galėtų XX amžiaus pradžioje buvusi didžiausia Vokietijos kompanija „Opel“, kuri veiklą pradėjo 1861 metais nuo dviračių, motociklų ir namų apyvokos reikmenų gamybos. 1913 metais įkurta „BMW“ kompanija veiklą pradėjo gamindama lėktuvų dalis.
Beveik visos dabartinės automobilių pasaulio milžinės susikūrė XX amžiaus pirmoje pusėje, o prie dabartinės lengvųjų transporto priemonių rinkos valdančiųjų galima pridėti tokias kompanijas kaip neseniai didžiausia pasaulio kompanija tapusią „Volkswagen“ bei dar amžiaus pradžioje susijungus porai transporto pramonės milžinų susikūrusią „Daimler-Benz“ korporaciją. Vertėtų paminėti ir nepaisant mažesnių automobilių pardavimų vienetais gana reikšmingą rinkos dalį užimančius kokybiškų sportinių automobilių gamintojus „Ferrari“, „Porsche“, „Bentley“, „Lamborghini“ ir britų „Aston Martin“, išgarsėjusį filmų apie garsųjį Džeimsą Bondą dėka.
Reikšmingą pasaulio automobilių rinkos dalį užima smulkesnės ar kitų korporacijų perimtos kompanijos „Audi“, „Škoda“, „Seat“, „Nissan“, „Volvo“, „Mazda“, „Rover“, „Chrysler“, „Renault“ ir kt. Žinant visų automobilių pasaulio galiūnų istorijas gali pasirodyti kiek keista, kad vos 1972 metais pirmąjį automobilį pagaminusi „Honda Motor Company“ dabar yra viena didžiausių automobilių gamintojų, tačiau nereikėtų nurašyti didelės kompanijos rinkos dalies pasaulio motociklų rinkoje.
Per daugelį metų visos šios kompanijos stipriai išaugo, aprūpino pasaulį mobiliausiomis transporto priemonėmis, tačiau šiuo metu visos jos susiduria su rimtomis problemomis, o kai kurios netgi turi kovoti dėl išlikimo ar prašyti gyvybiškai būtinos savo vyriausybių pagalbos. Taigi, kas atsitiko? Žinoma, dėl to kalta dabartinė pasaulio finansų krizė, o labiausiai būtent šios krizės pobūdis. Pasaulio finansų sistemai susidūrus su likvidumo problemomis sutriko paskolų išdavimas, o vartotojai, paskolomis finansavę savo brangiuosius pirkinius, prarado galimybę įsigyti norimus automobilius skolintomis lėšomis. Pirmiausia dėl to nukentėjo brangiausių vartotojų pirkinių – nekilnojamo turto rinka, o po to atėjo eilė automobiliams.
Bene aktualiausias klausimas su transporto kompanijomis susijusiems žmonėms ir į šią sritį nusitaikiusiems investuotojams yra krizės gylis, kurį puikiai atspindi statistiniai transporto rinkos duomenys, autotransporto kompanijų pranešimai apie krizės sukeltus praradimus bei bandymai gelbėtis iš keblios padėties. Visuotinai manoma, kad ši automobilių rinkos krizė bus sunkiausia per daugiau nei du dešimtmečius, o dabartiniai praradimai yra tik pradžia. Vokietijoje, kur automobilių pramonė turi strateginę reikšmę, pardavimai per metu smuko 8%, o pragyvenimo šaltiniu laikomas automobilių eksportas krito net 10%. Tuo tarpu visame pasaulyje šiemet laukiama net 2,4 mln. vnt. žemyn nuriedėjusių pardavimų. Prie smunkančių ekonomiškai stiprių valstybių keliamo nerimo prisideda ir spartų augimo lėtėjimą fiksuojančios iki šiol milžiniškais tempais nacionalines ekonomikas plėtusios Kinija, Rusija bei Indija. Krizę taip pat remia nuolatos griežtėjantys ekologijos reikalavimai, kurių didieji pasaulio gamintojai šiuo metu laikytis yra nepajėgūs, krizei naikinant jų finansus.
Esant tokia padėčiai būtini kompanijų finansų rėmimo veiksmai, o rinkai smunkant ir nesant galimybės uždirbti daugiau iš pardavimų, tenka mažinti išlaidas. Autotransporto gamintojų rinkoje gamyklų uždarymo banga dar nenuriedėjo per pasaulį, tačiau jau prasidėjo masiniai atleidimai iš darbo, o ateityje jie numatomi dar reikšmingesni. Atleidimo nusivylimą jau pajutusių kompanijų darbuotojams dar teks nerimauti dėl savo darbo vietų, nes kompanijos „Nissan“, Volvo“, „Daimler“, „Rolls-Royce“, „Peugeot Citroen“, „Renault“, jau atleidusios dalį (gana nedidelę) savo darbuotojų, ketina metų bėgyje kiekviena atsisakyti po dar kelių tūkstančių darbininkų paslaugų. Krizė pasireiškė ir Azijoje, kuri buvo laikoma dalinai apsaugota nuo pavojingo vartojimo smukimo poveikio. Būtent dėl šios priežastie padėtis Tolimuosiuose Rytuose yra kiek lengvesnė ir nors didieji automobilių gamintojai „Toyota Motor“, „Mazda Motor“, „Isuzu Motors“ ir keletas kitų apkarpė ateities prognozes ir paskelbė atsisakysiantys dalies personalo, tačiau ta dalis, lyginant su vakarų kompanijų, yra sąlyginai nedidelė.
Reikia pastebėti, kad automobilių gamybos mažinimas skaudžiai atsilieps atskirų dalių gamintojams, nes šioje srityje darbo netekti gali dar daugiau nei gamyklose, atsisakančiose gaminti papildomas transporto priemones. Kompanijos turės „mažinti apsukas“ dėl nutraukiamo bendradarbiavimo su ilgalaikiais partneriais ir tokioje padėtyje atsidūrusioms tiekimo korporacijoms teks ieškoti naujų vietų prisiglausti, o automobilių dalių gamintojų rinkoje jau ryškėja pirmieji prasidedančių perėmimų ženklai.
Skaudžiausiai ši finansų krizė kirto JAV automobilių gamintojams, kur „didžiuoju trejetu“ vadinami trys autotransporto pramonės milžinai „General Motors“, „Ford Motor“ bei „Chrysler“ atsidūrė ant bankroto ribos. Iš keblios padėties susijungimu bandę gelbėtis „GM“ ir „Chrysler“ sulaukė išsamių finansinių analizių ir netruko sužinoti, kad susijungimui net neužtektų lėšų, kadangi jokie pasaulio bankai nesuteiktų kredito linijos be garantijų. Šių kompanijų išnykimas visiškai nesugriautų didžiausios pasaulio ekonomikos transporto gamybos, nes dėl transportavimo kaštų, mažų darbo sąnaudų, valiutų svyravimo rizikos bei greito reagavimo į rinkos pokyčius daugelis užsienio automobilių gamintojų turi daugybę gamyklų pačiose valstijose. Kita vartus, vietinė vyriausybė neketina leisti „didžiajam trejetui“ nugrimzti į bankrotų liūną, nes dėl daugybės naujų bedarbių ir kitų kaštą valdžiai vien „General Motors“ bankrotas kainuotų mažiausiai 200 mlrd. dolerių. To pasekoje, buvo patvirtintas 25 mlrd. dolerių vertės automobilių gamintojų gelbėjimo planas, kuriuo bus nuo bankroto šmėklos gelbėjami trys milžinai, kurie, be šio plano, greičiausiai jau būtų paskelbę apie savo bankrotą.
Būtinybė gelbėtis nuo krizės netruko atsirasti Senajame žemyne, kur „Opel“ kreipėsi į Vokietijos vyriausybę, prašydama dar šiemet suteikti 200 mln. eurų paskolos garantiją. Kompanija pranešė, kad metų bėgyje jai prireiks dar maždaug 1 mlrd. eurų papildomo kapitalo, tačiau tai ne gelbėjimasis nuo bankroto, o padėties gerinimas. Vadovybė praneša, kad kompanijai negresia bankrotas ir ji nėra nemoki, tačiau siekia užsitikrinti mokumą ateityje, nes jos tarptautiniai partneriai, daugiausiai iš JAV, prispausti finansinių bėdų, delsia atsiskaityti už jos teritorijoje parduotas transporto priemones. Tuo metu pačioje vyriausybėje vyrauja nevienareikšmiškos nuomonės, nes nors siekiama išsaugoti per 100 tūkst. „Opel“ ir jos pagalbinių kompanijų darbuotojų darbo vietų, tačiau vengiama žarstytis pigiomis paskolomis, kol nėra tiesioginės bankroto grėsmės. Dar vyriausybė ketina panaikinti naujų automobilių prekybos mokesčius ir taip paskatinti savo vidaus rinką, ir, nors krizės akivaizdoje tai vargiai bepadės, tačiau sunkiais laikais bet kokia iniciatyva yra sveikintina. Pati Europos Sąjunga imasi pagalbos savo automobilių rinkai ir jau ruošiama 40 mlrd. eurų vertės lengvųjų paskolų kredito linija, skirta renti taupių automobilių gamintojus.
Gali kilti klausimas: ką investuotojams daryti automobilių pramonėje šiuo metu? Kad ir kaip būtų keista, tačiau ne visi automobilių gamintojai matuojasi kilpas ant kaklo. Štai tos pačios Vokietijos „Volkswagen“ koncernas, nepaisant reikšmingai kritusių pardavimų ekonomiškai išsivysčiusių valstybių rinkose, sugebėjo per tris ketvirčius daugiau nei 5% padidinti pardavimus ir net 28% procentais pakelti savo pagrindinės veiklos pelną. Tokius rezultatus kompanijai fiksuoti padėjo besivystančių valstybių rinkos ir šią krizę „Volkswagen“ vertina kaip galimybę sutvirtėti, o ne prarasti savo pozicijas. Kitomis bent dalinai nuo krizės apsisaugojusiomis pozicijomis laikomos kompanijos, teikiančios rinkai sąlyginai pigesnę produkciją. Taip pat saugiau jaustis gali tokios kompanijos kaip „Renault“ ar „Toyota Motor“, turinčios stiprius ryšius su savo tvirtais partneriais, krizės metu padėsiančiais išvengti reikšmingų grėsmių.