versija spausdinimui
(0)
Pagrindinis JAV finansų sektoriaus gelbėjimo plano tikslas, supirkinėti iš bankų ir kitų finansų sektoriaus atstovių „toksinį“ turtą arba skolinti pinigus, taip suteikiant joms reikalingų lėšų tolesnei veiklai vykdyti. Vėliau, praėjus tam tikram laikui valstybė yra suplanavusi įsigytą turtą parduoti kuo geresne ir didesne kaina. Plane Respublikonų pageidavimu yra numatyta dalį lėšų skirti namų ūkiams, kurie susiduria ar susidurs su hipotekinių kreditų mokėjimo problemomis.
Modifikuotame plane taip pat turėtų būti numatytas įsipareigojimas finansų sektoriaus atstovėms, jei valstybei nepavyks per penkerius metus atgauti išleistų lėšų išperkant iš bankų „blogą“ turtą, jos turės padėti tai padaryti. Valstybė turėtų gauti variantus akcijoms įsigyti tų kompanijų, kurioms ji paskolins pinigus. Tai turėtų būti apsauganti mokesčių mokėtojų teises forma, jeigu ateityje finansų sektoriaus atstovės generuos didelius pelnus.
Pasiektam susitarimui išreiškė paramą ir Baltųjų rūmų atstovai. „Mes esame patenkinti, kad buvo pasiektas susitarimas, kuris turėtų stabilizuoti finansų rinkas bei apsaugoti mūsų ekonomiką“ – teigė Baltųjų rūmų atstovas.
Už plano įgyvendinimą taip pat visą savaitę aktyviai pasisakė ir šalies Centrinio banko (FED) vadovas B.Bernankė, kurio nuomone, neįgyvendinus šio plano, Amerikos lauktų didelė krizė ir kartu gilėsiančios problemos.
„Jeigu kredito rinka neveiks normaliai, mažės darbo vietų skaičius, dar daugiau namų turės perimti bankai, šalies BVP augimas pradės kristi, o ekonomika savo ruoštu negalės normaliai atsistoti ant kojų“ –savaitės viduryje kalbėjo FED vadovas.
Tuo tarpu, šią savaitę „Bloomberg“ kartu su „Los Angeles Times“ atlikti tyrimai parodė, kad net 55 proc. Amerikiečių nepritaria H.Paulsono pasiūlytam gelbėjimosi planui. Daugelis apklaustųjų pasisakė, kad šalies valdžia tiesiog neturi teisės gelbėdama finansų sektorių naudotis mokesčių mokėtojų pinigais. Tik 33 proc. respondentų manė, kad šis planas yra reikalingas ir bus naudingas šaliai.
„Kodėl turėtume padėti privačioms kompanijoms, kurios nesugeba išspręsti savo problemų? Valdžia per daug rūpinasi bei kišasi į privatų sektorių“ – teigė viena pašnekovė.
Neigiamai apie JAV finansų sektoriaus gelbėjimo planą atsiliepė ir du labai gerai žinomi pasaulyje investuotojai G.Sorošas ir J.Rogersas, kurie iš investavimo susikrovė didelį kapitalą.
G.Sorošas išreiškė nuomonę, kad pradinis minimas planas turi būti peržiūrėtas, kad būtų padidintas jo efektyvumas. Kaip vieną iš pagrindinių būdų, kaip padėtį problemų kamuojamiems šalies bankams, jis pasiūlė išleisti specialias JAV obligacijas, o ne imti pinigus tiesiogiai iš šalies biudžeto, kad būtų sustiprinta bankų finansinė padėtis.
Tuo tarpu J.Rogersas pažėrė daug kritikos JAV valdžios atstovams.
„Jie daro vieną klaidą po kitos ir dar turi sąžinės sakyti, kad gelbėja šalį nuo recesijos. JAV ekonomika jau dabar yra recesijoje ir nei vienas iš jų to nepakeis. FED vadovas dvejus metus tvirtino, kad nėra krizės nekilnojamo turto rinkoje. Deja, paskutiniai duomenys rodo, kad jis buvo visiškai neteisus. Vis sau užduodu klausimą: ką darysime dabar?“
Dar kategoriškiau jis pasisakė apie kandidatus į JAV prezidentus.
„Nepaisant to, kad daugelis Amerikiečių mano, jog B.Obama geriau spręstų iškilusias problemas šios krizės metu, aš esu priešingos nuomonės. Nei vienas iš jų nėra pasiruošęs išvesti šalį iš krizės. Jie netgi nežino kas tai yra obligacijos, nebalsuosiu nei už vieną iš jų!“
Toliau blogėja makroekonominiai JAV rodikliai
Iš JAV šios, jau besibaigiančios savaitės metu, ir toliau skriejo prastos makroekonominės ir nekilnojamo turto sektoriaus naujienos.
Rugpjūtį namų pardavimai Amerikos antrinėje rinkoje ir vėl krito daugiau (2.2%), nei to laukė analitikai (1.4%). Ne gana to, naujų namų pardavimai Amerikoje rugpjūčio mėnesį lyginant su liepa krito iki paskutinių septyniolikos metų žemumų, t.y. net 11.5%, nors analitikai prognozavo vos 0.6% neigiamą pokytį.
Per savaitę naujų bedarbių JAV padidėjo nuo 455 iki 493 tūkst., t.y. didžiausias skaičius per pastaruosius septynis metus, tuo tarpu analitikai prognozavo, kad šis skaičius sumažės iki 450 tūkstančių. Ilgalaikių prekių užsakymai šalyje smuko rugpjūtį net 4.5%, kai rinkoje buvo laukiama vos 1.3% sumažėjimo.
Tačiau verta pastebėti, kad investuotojai šios savaitės metu mažai dėmesio kreipė į skelbiamus makroekonominius rodiklius, o pagrindinis akcentas buvo JAV finansų sektoriaus gelbėjimo planas.
„Washington Mutual“ bankas nesulaukė gelbėjimo plano
JAV mažmeninis bankas „Washington Mutual“ nesulaukęs JAV finansų sektoriaus gelbėjimo plano įgyvendinimo, buvo priverstas kapituliuoti. Prieš tai šiam bankui kelis kartus iš eilės, per trumpą laikotarpį, buvo sumažintas skolinimosi reitingas, o klientai ėmė masiškai atsiiminėti pinigus. Tai didžiausias Amerikos istorijoje banko kritimas. Šį banką už 1.9 mlrd. dolerių įsigis kitas JAV bankas „JPMorgan“.
Pasirodė informacija, kad po „Washington Mutual“, sekantis eilėje gali būti „Wachovia“ bankas, tačiau analitikai teigia, kad šio banko veikla yra žymiai labiau diversifikuota ir jis yra geresnėje finansinėje padėtyje. Po šios informacijos pasirodymo, banko „Wachovia“ akcijos krito daugiau nei 27 procentais.
Remiantis pranešimais „Wachovia“ banko perėmimu susidomėjimą jau išreiškė „Citigroup“, „Wells Fargo & Co“ bei Ispanijos bankas „Banco Santarder“. Ko gero minimo banko padėtis gali akimirksniu pasikeisti, jei pirmadienį kongrese bus priimtas JAV finansų sektoriaus gelbėjimo planas.
Amerikoje investuotojų stipriai nepaveikė ir pasirodžiusi informacija, kad pasaulyje gerai žinomas investuotojas W.Buffettas įsigis JAV banko „Goldman Sachs“ privilegijuotų akcijų už 5 mlrd. dolerių bei įgis išskirtines teises pirkti šio banko naujai leidžiamas akcijas ateityje. W.Buffettas taip pat teigė, kad jeigu šiuo metu turėtų daugiau lėšų, tuoj pat jas investuotų pirkdamas labai pigias akcijas biržose.
Europoje finansų sektoriaus atstovai taip pat turi problemų
Atrodo kad po truputi JAV finansų krizė kaip koks „maras“ pradeda plisti ir Europoje.
Su rimtomis problemomis susidūrė „Fortis“ bankas. Olandijos bei Belgijos centriniai bankai intensyviai ieško būdų kaip pagelbėti šiam bankui, kuriam skubiai reikia lėšų, norint tęsti veiklą. Rinkoje itin neigiamai buvo sureaguota, kai savaitės viduryje netikėtai buvo pakeistas šio banko vadovas. Skelbiama, kad gerindamas savo padėtį, „Fortis“ bankas planuoja parduoti dalį savo turto.
Tarp galimų kandidatų įsigyti problemų kamuojamą „Fortis“ banką yra minimi Nyderlandų bankas „ING“ bei Prancūzų „BNP Paribas“, tačiau šių bankų atstovai atsisako bet kokių komentarų šia tema.
Tuo tarpu D.Britanijos bankas „Bradford & Bingley“ tikriausiai bus nacionalizuotas, po to kai paaiškėjo, kad jis gali susidurti su nemokumo problemomis.
Žiniasklaidos pranešimais, šio banko turto perėmimu yra susidomėję minėtas Ispanijos bankas "Banco Santander" bei du D.Britanijos bankai „HSBC Holdings" ir „Barclays".
Paskelbus galutinius antrojo ketvirčio BVP augimo duomenis paaiškėjo, kad Airijos ekonomika atsidūrė recesijoje. Analitikai jau skambina varpais, kad tokio pačio likimo gali sulaukti ir Prancūzija bei Vokietija, galbūt ir kitos šalys.
Kitos savaitės įvykiai
Galime tikėtis, kad paskelbta žinia apie patvirtintą JAV finansų sektoriaus gelbėjimo planą, sulauks teigiamos reakcijos finansų rinkose. Pirmieji tai galės padaryti Azijos biržose investuojantys investuotojai, toliau seks Europa. Tačiau neaišku kiek ilgai truks ta optimizmo banga, nes situacija pasaulyje tikrai nėra gera ir neaišku ar labai jau greit jinai pagerės. Žinoma, investuotojai prekiaudami biržose, visų pirma yra orientuoti į ateitį ir su ja siejamus lūkesčius.
Kitą savaitę kaip visada sulauksime ir krūvos skelbiamų makroekonominių rodiklių. Pirmadienį sužinosime vartotojų bei verslo lūkesčių rodiklius Euro zonoje rugsėjo mėnesį, bei JAV piliečių pajamų ir išlaidų reikšmių pokyčius rugpjūtį. Sekančiomis savaitės dienomis bus paskelbti duomenys apie infliaciją Europoje rugsėjį, nedarbo rodiklius, įvairių skaičiuojamų indeksų pokyčio reikšmes per laikotarpį.
Na, o ketvirtadienį investuotojai sužinos ar Europos Centrinis bankas, kaip tikimasi, paliks galioti tą pačią, 4,25% bazinę palūkanų normą.
Laukia eilinė įdomi savaitė, na o investuotojams belieka viltis, kad per ją neatsiras naujų lavonų finansų sektoriuje.